Vaikų auginimas - tai nuolatinis procesas, kupinas iššūkių, džiaugsmo ir atradimų. Tėvams, kurie siekia užtikrinti savo vaikų gerovę ir harmoningą raidą, svarbu suprasti pagrindinius principus, kurie padeda susidoroti su kasdieniais sunkumais ir džiaugtis tėvyste. Šios gairės - tai tarsi instrukcija, kuri padės jums geriau suprasti savo vaiką ir efektyviau auginti.
Devynios vaikų auginimo gairės
Šios gairės apima svarbiausius aspektus, į kuriuos turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Reguliariai jas prisimindami, lengviau susidorosite su iškilusiais sunkumais ir džiaugsitės kiekviena akimirka su savo atžala.
1. Vidinė ramybė - šeimos gerovės pagrindas
Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose. Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
2. Buvimas šalia - saugumo ir meilės garantas
Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais. Iš pradžių - fiziškai kartu, arti - gerai yra daug glausti vaiką prie savęs, nešioti, miegoti greta, dažnai apkabinti. Vaikui paaugus tampa svarbiau būti kartu veikiant, būti šalia taip, kad vaikas matytų. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
3. Stebėjimas, klausymasis ir palaikymas - raktas į vaiko supratimą
Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti. Palikite vaikui pakankamai erdvės užsiimti pačiam, taip paskatinsite vaiko savarankiškumą. Nėra būtina vaiko linksminti, prigalvoti veiklos, daug svarbiau netrikdyti jau esamos veiklos. Kai pastebite, kad vaikas ieško jūsų - pakalbinkite. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti.
4. Mokymasis per pavyzdį - tėvų elgesio svarba
Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo. Todėl nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
5. Jausmų priėmimas ir taikūs auklėjimo metodai
Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokite priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos. Jei suklydote - atleiskite sau ir apgalvokite, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas.
6. Atviras bendravimas - vaiko savarankiškumo ir gerovės pagrindas
Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
7. Šypsena ir žaismingumas - kelias į vaiko širdį
Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta.
8. Palaikymas ir bendradarbiavimas - stiprybės šaltinis
Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
9. Vaiko augimas - nuolatinis kitimas ir prisiminimų kūrimas
Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus.
Vaiko augimo etapai ir tėvų vaidmuo
Vaikų augimas yra sudėtingas ir įdomus procesas, vykstantis per kelis vystymosi etapus, kuriuose vaikai ne tik fiziškai auga, bet ir įgyja socialinių, emocinių bei kognityvinių įgūdžių. Tėvams ir globėjams stebėti šiuos pokyčius yra ne tik malonu, bet ir labai svarbu, kad suprastų, kaip padėti vaikui kiekviename etape.
Kūdikystė: sparčiausio augimo metas
Kūdikystė - vienas greičiausių augimo periodų vaiko gyvenime. Pirmųjų dviejų metų laikotarpiu vaikas auga itin sparčiai, o šis etapas pasižymi ne tik kūno dydžio, bet ir nervų sistemos vystymusi. Šiuo laikotarpiu labai naudinga turėti vaiko ūgio matuoklę. „Gera Namie“ ūgio matuoklės ne tik leidžia vizualiai sekti augimo progresą, bet ir tampa gražiu interjero elementu, prisidedančiu prie šiltos vaiko aplinkos kūrimo.
Ikimokyklinis laikotarpis: aktyvus augimas ir įgūdžių tobulinimas
Ikimokyklinis laikotarpis yra intensyvus augimo ir vystymosi metas, kai vaikai ne tik ūgiu, bet ir sparčiai tobulėja kalbėjimo, judėjimo ir socialinių įgūdžių srityse. Fizinis augimas ir ūgio pokyčiai šiame etape nėra tokie spartūs kaip kūdikystėje, tačiau matuoti vaikų ūgį vis tiek įdomu. „Gera Namie“ ūgio matuoklės suteikia galimybę stebėti vaiko progresą ir leisti jam pačiam džiaugtis savo pasiekimais. Vaikai dažnai mėgsta patys užsirašyti savo ūgį arba pažymėti specialiu lipduku, o tai gali padėti ugdyti jų atsakomybę ir sąmoningumą.
Pradinių klasių amžius: lėtesnis augimas, psichologinis ir intelektinis vystymasis
Pradinių klasių amžius - tai etapas, kai vaikų augimas tampa kiek lėtesnis, tačiau pastebimai reguliariai progresuoja. Šiuo laikotarpiu vaikai dažniausiai sulaukia aktyvumo pikų ir intensyviai vystosi psichologinėje ir intelektinėje srityse. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikai susiduria su naujais iššūkiais, socialiniais santykiais bei atsakomybėmis. Ūgio matavimas šiame amžiuje tampa simboline tradicija. „Gera Namie“ ūgio matuoklės tėvams suteikia galimybę nuolat sekti vaiko fizinius pokyčius ir džiaugtis kartu su vaiku kiekvienu centimetru, kuris pridedamas prie ūgio linijos.
Paauglystė: intensyvus fizinis ir emocinis vystymasis
Paauglystė - paskutinis ir vienas sudėtingiausių augimo etapų. Paaugliai per gana trumpą laiką pereina per intensyvų fizinio ir emocinio vystymosi laikotarpį. Spartus augimas ūgiu dažniausiai prasideda apie 12-13 metus, o iki 18 metų dauguma paauglių pasiekia galutinį ūgį. Paaugliams gali būti smagu stebėti savo ūgio pokyčius ir matyti, kiek sparčiai jie auga. Gera Namie vaikų ūgio matuoklės - ne tik praktiškas įrankis, bet ir įdomus būdas skatinti vaiko augimo pažinimą. Tinkamai parinkta ūgio matuoklė gali puikiai derėti su kambario interjeru ir būti ilgalaikė šeimos relikvija. Norint sukurti gražų prisiminimą, galima su vaikais iš anksto nuspręsti, kaip pažymėti kiekvieną augimo etapą: galima naudoti skirtingus žymeklius, spalvotas lipdukus arba pridėti nedideles pastabas ar piešinėlius.
Tėvų vaidmuo ir iššūkiai auginant vaikus
Daugelis vaikus auginančių moterų ir vyrų patvirtins, kad vaikus auginti yra ne tik džiugu, bet ir išties sunku. Kasdien kyla daugybė iššūkių, su kuriais reikia tvarkytis čia ir dabar, net jei jautiesi pavargęs, neišsimiegojęs, suirzęs, esi nepavalgęs, nenusiprausęs, reikia spręsti kitus kasdienius klausimus… Kiekvienas nori tikėti, kad kai tik taps mama arba tėčiu, viskas bus natūraliai aišku ir paprasta.
Tėvystės įgūdžių ugdymas
Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs (-ios) ir atviri (-os) naujoms patirtims. Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai.
Abiejų tėvų įsitraukimas - vaiko gerovės pagrindas
Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“, vis dar gajos. Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje. Žinoma, kad berniukai, su kuriais tėčiai leidžia laiką kartu (nesvarbu, kokio pobūdžio veikla tai būtų), rečiau turi elgesio problemų, o paauglės merginos - psichologinių problemų. Be to, toks abiejų tėvų įsitraukimas siejamas su geresne kognityvine vaikų raida.
Finansinis spaudimas ir karjeros baimės
Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Galbūt jūsų suotuoktinė / partnerė gimus vaikui nustojo dirbti arba iš esmės sumažino savo darbo krūvį. Sumažėjus šeimos finansams jaučiate didesnę atsakomybę užtikrinti, kad šeimai nieko netrūktų. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandžius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Bijomasi, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą. Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo.
Kaip sukurti stiprų ryšį su vaiku?
Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai. Sprendimas vėlgi gana paprastas - suplanuokite daugiau kokybiško laiko su savo vaiku. Kuo kompetentingesnis jausitės kaip tėtis, tuo daugiau džiaugsmo tėvystė teiks.
Bendravimo svarba ir empatija
Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis tiek labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio. Vaikas nori išgirsti, kad nėra blogas žmogus, kaip visi kiti apie jį mano (ar kaip galimai mano apie save). Reikia, kad mylėtumėt nieko nepaisydami.
Žaidimo ir mokymosi svarba
Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą, ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks.
Žaidimai vaikams/ game for kids
Tėvų pavyzdys ir emocijų valdymas
Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
Kaip elgtis konfliktinėse situacijose?
Kilęs konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
Vaiko raida pagal amžiaus grupes
3 metai: didysis lūžis
Vaikai iki 3 m. dažniausiai vieni su kitais nežaidžia, neturi bendros veiklos. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems yra tarsi žaislai. 1,5-2 m. vaikai prisibijo vieni kitų ir apskritai nepažįstamų žmonių. O štai apie trečiuosius gyvenimo metus vaikai pradeda vieni su kitais žaisti, ieškoti draugų. Jie „atranda“ grupinius žaidimus, kurie kelia daug džiaugsmo. Tad nuo trejų metų amžiaus yra geras metas vaiką leisti į darželį. Nelankantį darželio nuveskite pas pažįstamus, į smėlio dėžę, kad galėtų pabūti su bendraamžiais. Svarbu, kad mažylis pajaustų, ką reiškia dalytis žaislais, palaukti savo eilės. Jeigu matote, kad vaikas neduoda niekam pažaisti su savo žaisliuku, paskatinkite tai daryti, namuose su juo keiskitės daiktais. Šių įgūdžių reikia, kad vaikas išmoktų bendrauti su bendraamžiais, palauktų, patylėtų, kol kiti ką nors sako.
Savarankiškumo ugdymas
Pats! Kai kurie vaikai nuo 2 m., kiti - nuo trejų labai nori būti savarankiški ir jų žodyne atsiranda žodis „ pats“. Dažnai tėvai neįsiklauso į vaiko norą būti savarankiškam ir jį užgožia, taip atima galimybę įgauti naujų įgūdžių. Šiuo metu vaikas gali keliolika kartų per dieną persirengti. Nereikia stebėtis, kad auga puošeiva, nes visi mes naujų dalykų mokomės juos kartodami, todėl ir vaikas tol rengiasi, kol pavyksta savarankiškai apsirengti ir nusirengti. Jeigu nenorite, kad vaikas vilktųsi išeiginiais drabužiais, sukelkite juos į viršutines lentynas, o apatinėse palikite kasdienių, kad galėtų lavinti įgūdžius. Šiuo metu mažylis mokosi savarankiškai plautis rankas, tad nenustebkite, jeigu dažnai aptiksite vonioje sukiojantį čiaupą ir prisileidusį pilnas rankoves vandens. Vaikui, kuris bando pats plautis rankytes, tik šiek tiek padėkite, paaiškinkite, kaip veikia čiaupas, bet nedarykite šio darbo už jį. Taip pat tai metas, kai vaikas su didžiuliu entuziazmu pirmyn atgal trauko užtrauktuką ir bando įstatyti jį į vietą, kai bando pats apsiauti batukus, užsisegti sagutes. Kol kas ši veikla nepavyksta, tad galite jam padėti.
Žaidimai ir spalvų pažinimas
Svarbiausia trimečio veikla yra žaidimai. Žaisdamas jis mokosi, lavina atmintį, vaizduotę, smulkiąją ir bendrąją motoriką, kalbos įgūdžius. Žaidimai vysto intelektą ir asmenybę, todėl vaikas žaidžia daug. Trimetis „atranda“ vaidmeninius žaidimus: maitina lėlės, žaidžia šeimą. Todėl tikslinga nupirkti žaislinę virtuvytę, įrankių dėžę, kad galėtų vaizduoti dirbančius suaugusiuosius. Šiame amžiuje ima vystytis atsakomybės jausmas - vaikai rūpinaisi lėlėmis, meškučiais, juos migdo, užkloja, pamaitina. Nederėtų pagal lytį skirstyti vaiko žaislų, nes tie, kurie atrodo mergaitiški, iš tiesų tinka bei yra įdomūs ir berniukams. Jiems taip pat smagu užmigdyti lėlę, pasupti ją ar pavalgydinti. Žaisdami šeimą, berniukai mokosi ateityje būti rūpestingi tėčiai. Trimečiai labai mėgsta mėgdžioti suaugusiuosius, todėl mergaitės pasidažo lūpas mamos lūpų dažais arba su jos aukštakulniais vaikštinėja po namus. Berniukai kartoja tėčio veiksmus. Dažniausia tėvų klaida yra ta, kad jie nuperka vaikams žaislų, bet kartu nežaidžia. Tėvų užduotis - pamokyti vaidmeninių žaidimų, padėti sugalvoti siužetą, nes vaikas vienas pats kol kas nesugeba susigalvoti vis naujų žaidimų. Trečiųjų metų pabaigoje vaikai jau pradeda skirti spalvas, daiktų dydį. Į trečiųjų metų pabaigą su vaikais galima pažaisti stalo žaidimus, tokius, kurių kauliukas yra su spalvomis, o lenta - su spalvotais langeliais. Šiuo metu labiau domina spalvoti paveikslėliai, knygutės, spalvinimo knygelės nei konstrukciniai žaidimai.
4-5 metai: simbolių pasaulis ir motorikos lavinimas
Ketverių metų pradžioje vaikas pradeda vartoti simbolius. Mergaitė gali susigalvoti, kad baltas popieriaus lapelis yra lėlės maistas, o berniukas, suvėręs figūrėles ant virvės, kad tai yra važiuojantis traukinys. Ir patys vaikai jau kuria žaidimo situacijas. Keturmetis toliau lavina rengimosi įgūdžius. Ketverių-penkerių metų vaikas jau gali pats apsirengti ir nusirengti megztinį, nusiplauti rankas, šukuotis, valytis dantukus, mokosi segti diržą, varstyti raištelius (dar nesiriša, tik varsto į skylutes). Kad visa tai pavyktų, turi būti gerai išlavėjusi smulkioji motorika (ši turėtų būti išlavinta iki 4 m. amžiaus, jeigu vaikas turėjo galimybę žaisti su žaisliukais, kuriuos reikia įstatyti į skylutę, suverti, įkišti). Dažnai keturmetis nori išmokti užsisegti sagą, bet iš pradžių jam reikalinga tėvų pagalba. Jeigu matote, kad vaikui nesiseka ši veikla, skirkite daugiau dėmesio jo smulkiajai motorikai: dėliokite smulkių detalių mozaikas, į skylutę kiškite degtukus, varstykite raištelius ir t. t. Susivarstyti batų raištelius sugeba maždaug 5,5 m. vaikas, o užsirišti juos gali apie septintuosius gyvenimo metus. Ketverių-penkerių metų vaikas pradeda daug piešti. Jam patinka derinti spalvas. Puikiai tinka lavinamosios knygelės, kuriose yra tik kontūrai, ir mažyliui reikia išpiešti jų vidų. Tinka visi darbeliai, kai reikia lipdyti, verti karoliukus. Keturmetis jau sugeba nupiešti sudėtingesnes geometrines figūras: kvadratą, trikampį. Šiek tiek vėliau jau pradeda piešti namą, automobilį, medį. Kad lavintųsi visi vaikui reikalingi įgūdžiai, reikalingos žirklės. Iš pradžių mažylis kirps juosteles, vėliau išmoks iškirpti skritulį arba kvadratą. Rekomenduojama tokia veikla, kad mažylis galėtų iškirpti ir priklijuoti iškirptą formą. Tinka visi smulkūs rankdarbiai. Jeigu vaikas turės tokius įgūdžius, mokykloje atliekant įvairius darbelius nepavargs pirštukai. Nemokantis kirpti labai negerai jaučiasi mokykloje, ypač jei kiti vaikai karpo ir klijuoja, o jam tai nepavyksta. Keturmetis pradeda domėtis raidėmis ir skaičiais (yra vaikų, kurie susidomi ir anksčiau). Kai kurie ketverių-penkerių metų vaikai sugeba nupiešti raides, moka abėcėlę. Vaiko, kuris nesidomi raidėmis ir skaičiais, nereikia versti mokytis, tačiau galima skaičius įtraukti į žaidimus ir pasakyti, tarkim, „Tavo trys lėlytės yra gražios“, einant per miestą nusistebėti, kaip gražiai raidė A atrodo iškaboje.
6-7 metai: savarankiškumo ir įgūdžių įtvirtinimas
Šio amžiaus vaikai jau turi turėti visus šiuos įgūdžius: mokėti kirpti, klijuoti, segti sagas, varstyti raištelius, lankstyti iš popieriaus. Turi būti savarankiški, mokėti apsirengti, pavalgyti. Kad vaikas gerai išlavintų ranką, rinkitės pieštukus - ne flomasterius, kuriais piešiant nereikia padėti pastangų. Nupirkite įvairių priemonių, kad vaikas pajaustų, kiek spausti pieštuką, kreidelę, vaškines kreidutes. Kad suprastų, kaip atrodo nubrėžta stora ir plona linija. Vaiko įgūdžiams lavinti tinka plastilinas. Jį galima padalyti į smulkius rutuliukus. Vaikas juos spaudžia ir išpiešia kontūrų vidų. Ne visas plastilinas gerai piešia, paprastai tinkamiausias pigiausias. Tai vienas puikiausių būdų piršteliams lavinti. Nupirkite įvairaus popieriaus - storo, plono, didelį ir mažą lapą, kad vaikas galėtų planuoti darbus ir suprasti, ant kokio geriau piešti, o ant kokio lipdyti. Galite parduotuvėje nupirkti rinkinį tortams gaminti, kad būtų volas tešlai volioti ir įrankis kremui spausti. Šie įrankiai irgi lavina pirštelius. Arba kartu su vaiku gaminkite virtuvėje. Nepamirškite, kad ir berniukams labai patinka ši veikla. Ir, svarbiausia, žaiskite kartu su savo vaiku.
