Vaikams, augantiems globos institucijose, tapti savarankiškiems yra ypač aktualu, nes jų vaikystės patirtis dažniausiai būna skaudi.
Jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdį, stabilią tradicijų ir vertybių sistemą.
Socialinis darbuotojas, globodamas nepilnamečius vaikus bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jaučia visišką pareigą jais pasirūpinti.
Taip pat socialinis darbuotojas jaučia ir atsakomybę, jog visi iškilę neaiškumai namuose būtų išspręsti ir jog visų, iš socialinio darbuotojo pusės, klientų poreikiai būtų patenkinti.
Vaikų globos auklėtiniui, besiruošiančiam išeiti iš globos namų, teikiamos paslaugos orientuojamos į jo tolimesnį savarankišką gyvenimą.
Šiame straipsnyje atskleidžiama socialinių darbuotojų užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN) rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui.
Atlikta mokslinės literatūros ir kokybinio tyrimo duomenų analizė.
Tyrimo metodologija ir subjektai
Teorinis metodas: mokslinės ir teisės literatūros šaltinių bei dokumentų analizė.
Empirinis metodas: duomenų rinkimui naudoti pusiau struktūruoti interviu.
Dalyviai buvo socialiniai darbuotojai, turintys socialinio darbo laipsnį, dirbantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir turintys ne mažesnę kaip 6 mėnesių darbo patirtį.
Bendruomeniniai vaikų globos namai: esmė ir tikslai
Bendruomeniniai vaikų globos namai įsikuria gyvenamosiose patalpose, dažniausiai namuose ar butuose, ir siekia sukurti kuo įprastesnę, šeimai artimesnę aplinką.
Pagrindinis tikslas - suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugią ir jaukią erdvę, kurioje jie galėtų augti, tobulėti ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais.
Šiuo metu 8 šeiminiuose namuose gyvena 54 vaikai, o dienos centrus lanko daugiau nei 25 vaikai.
Bendruomeniniai vaikų globos namai yra šeimai artimos aplinkos modelis, skirtas vaikams, netekusiems tėvų globos.
Ši paslauga yra svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, siekiant užtikrinti vaikams saugumą, patikimus tarpusavio ryšius ir galimybę augti jaukiuose, namus primenančiuose namuose.
Tokie namai neturi išsiskirti iš kitų gyvenamųjų būstų - nėra jokių įstaigos lentelių, o kiekvienas vaikas turi savo asmeninį raktą.
Erdvės kuriamos atsižvelgiant į vaikų norus ir poreikius, sudarant sąlygas pasikviesti draugų.
Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą.
Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai.
Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas.
Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas.
Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas.
Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos.
Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai.
Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo.
Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti.
Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.
Pasak eksperto, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės.
Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų.
Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų.
Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka.
2019 m. gruodžio 10 d. Bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę 2018 m. gruodžio 10 d., Plungėje, šventė pirmąjį savo gimtadienį.
Pirmųjų Bendruomeninių vaikų globos namų įsikūrimas siejasi su pertvarkos procesu, nes kartu įgyvendinome ir ES projektą „Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms“.
Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos.
Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose.
Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas.
Įstaiga Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu.
Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo.
Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Skubos atveju (t.y. Vaikui globa pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą.
Pateikiami dokumentai.
Gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr.
Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas.
Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą.
Pagrindinės teikiamos paslaugos
Bendruomeniniai vaikų globos namai teikia kompleksines paslaugas, apimančias:
- Apgyvendinimą: Saugios ir jaukios gyvenamosios sąlygos, atitinkančios vaikų amžių ir poreikius.
- Priežiūrą ir globą: Nuolatinė socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų priežiūra, užtikrinanti vaikų saugumą, gerovę ir individualių poreikių tenkinimą.
- Socialinę integraciją: Pagalba vaikams integruotis į visuomenę, ugdant socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir atsakomybę.
- Švietimą: Pagalba vaikams siekti išsilavinimo, užtikrinant prieigą prie mokymosi išteklių ir individualią pagalbą.
- Laisvalaikį ir užimtumą: Organizuojamos įvairios veiklos, skatinančios vaikų kūrybiškumą, fizinį aktyvumą ir socialinę integraciją.
- Sveikatos priežiūrą: Užtikrinama prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, organizuojami profilaktiniai patikrinimai ir gydymas.
- Psichologinę pagalbą: Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, padedančios vaikams įveikti emocinius sunkumus ir traumas.
Bute gyvena šeši vaikai, jų tarpe keturios mergaitės ir du berniukai.
Vaikų amžius nuo 9 iki 17 m.
Įstaigoje tenkinami pagrindiniai vaiko raidos poreikiai, sudaroma galimybė gyventi skirtingų lyčių asmenims.
Namuose dirba dvi socialinės darbuotojos ir dvi socialinio darbuotojo padėjėjos.
2021 m. vasarą ypač turiningai atostogauja Plungės socialinių paslaugų centro globotiniai/rūpintiniai.
Atostogaudami derinome pažintinius, kultūrinius, sveikatingumo ir pramoginius tikslus.
Plaukėme baidarėmis, dalyvavome ištvermės žygyje pajūriu, įveikėme 15 km.
Gimtadienio proga apžvelgėme metų įvykius užfiksuotus nuotraukose: stovyklos, išvykos, ekskursijos, žygiai su rėmėjais, aplankyti renginiai, koncertai, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklos ir pan.
Savarankiškumo ugdymas
Svarbus bendruomeninių vaikų globos namų aspektas - savarankiškumo ugdymas.
Vaikai skatinami dalyvauti buities darbuose, planuoti savo biudžetą, gaminti maistą ir tvarkytis.
Jie mokomi priimti sprendimus ir būti atsakingiems už savo veiksmus.
Tai padeda jiems įgyti įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui ateityje.
Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį.
Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų.
„Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba.
Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai.
- Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus.
Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis.
Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną.
Kitaip tariant, mokytis darant.
„Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama, - pastebėjo G. Baltrūnas.
G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose.
Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus.
Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.
Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.
Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus.
Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius.
Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius.
O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis.
- Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą.
Bendruomenės įtraukimas
Bendruomeniniai vaikų globos namai siekia integruotis į vietos bendruomenę, dalyvauti bendruomenės renginiuose ir užmegzti ryšius su vietos gyventojais.
Palydėjimo paslauga jaunuoliams
Plungės socialinių paslaugų centras teikia palydėjimo paslaugą jaunuoliams, sulaukusiems pilnametystės (iki 24 m.), kuriems buvo teikiama socialinė globa (rūpyba) įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Palydėjimo paslauga jaunuoliams įsteigta nuo 2022-04-01 dienos ir teikiama adresu - V. Mačernio g. 31, Plungė.
Minimalių buitinių ir asmens higienos paslaugų organizavimo (virtuvėlė, dušas, skalbimo paslaugos ir t.
Bendruomeninių vaikų globos namų pavyzdys Plungėje
Plungės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys aktyviai veikia šioje srityje.
Šeiminiai namai - Plungės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys, trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą/rūpybą teikianti socialinės globos institucija, esanti patalpose, t. y. name, adresu: Gandingos g. 11B.
Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys veikia adresu: V. Mačernio g. 31, Plungė.
Specialistų svarba
Žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai - yra itin svarbūs.
Jie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius su vaikais.
Svarbu užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai.
Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius.
„Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, - apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž.
Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti.
Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius.
Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška.
„Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis.
Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai.
Empirinio tyrimo rezultatai
Nustačius socialinių darbuotojų užimtumo veiklų naudą bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams ruošiant juos savarankiškam gyvenimui, galima teigti, kad teikiamos užimtumo veiklos parengia vaikus savarankiškam gyvenimui suteikdamos jiems žinias ir leisdamos jas išbandyti praktikoje.
Šių veiklų nauda leidžia vaikams socializuotis aplinkoje, tapti visuomenės dalimi ir tęsti savarankišką gyvenimą palikus globos namus.
Užimtumo veiklos suteikia vaikams nepriklausomybės jausmą, galimybę patiems priimti sprendimus ir atsakomybės jausmą.
Tokiu būdu vaikai kaupia savo patirtį ir ją naudoja kasdieniame gyvenime ir užklasinėje veikloje.
| Nauda | Aprašymas |
|---|---|
| Sumažėjusi nepriežiūros rizika | Vaikai gauna priežiūrą ir dėmesį dienos metu. |
| Pagerėjusi sveikata | Gerėja fizinė ir emocinė vaikų sveikata. |
| Socialiniai įgūdžiai | Vaikai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. |
| Mokymosi motyvacija | Didėja noras mokytis ir siekti geresnių rezultatų. |
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai svarbi paslauga, padedanti vaikams, netekusiems tėvų globos, augti saugioje ir šeimai artimoje aplinkoje.
Šie namai suteikia vaikams galimybę įgyti savarankiškumo įgūdžių, integruotis į visuomenę ir tapti visaverčiais piliečiais.
tags: #bendruomeniniuose #vaiku #globos #namuose #teikiamos #paslaugos
