Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.
Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės.
Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką.
Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos.
Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku.
Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą.
Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y.
Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku.
Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais.
Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių jūs galite būti atskirtas nuo vaiko.
Tai gali būti jūsų pasirinkimas gyventi atskirai arba situacija, kurią sukelia valstybės institucijos sprendimas, pvz., jūsų vaiko globojamumas namuose ar baudžiamojo nuosprendžio priėmimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau kaip tėvai turite teisę ir pareigą palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku.
Tuo pačiu metu jūsų vaikas turi teisę palaikyti tiesioginį ryšį su abiem tėvais.
Jūsų bendravimo teisės nėra panaikinamos, kai vaikas perduodamas globai ne šeimoje.
Jei vaikas gyvena kartu su vienu iš tėvų, abu tėvai gali abipusiai susitarti dėl kito iš tėvų bendravimu su vaiku tvarkos.
Šiame susitarime turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė.
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks sprendimas priimamas siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės.
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui.
Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau.
Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau.
Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas.
Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios.
Tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje aiškinama, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y.
CK 3.65 str.
Tas iš tėvų, kuris prašo teismo uždrausti kitam tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais, privalo nurodyti, kokią žalą bendravimas su vaikais daro vaikų interesams ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme numatytas draudimas matytis su vaikais, tačiau ne bendrauti.
Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime.
Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium.
Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti.
Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais.
Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę).
Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu.
Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu.
Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai.
Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo su vaiku tvarką: vaiko ar tėvų?
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių.
Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Ta, tam tikrais atvejais.
Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti.
Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus.
Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas.
Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką.
Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais.
Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija.
Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai.
Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Šiandieninė skyrybų statistika verčia sunerimti vaiko teisių gynėjus.
Skyrybų atveju ypatingai dažnai kyla ginčai dėl tolimesnio rūpinimosi atžalomis.
Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dažnai kreipiamasi dėl vieno iš tėvų trukdymo bendrauti su vaiku bei psichologinio poveikio vaikui darymo.
Daugiausiai ginčų kelia vaiko išlaikymo klausimas, o sudėtingiausios situacijos, kuomet tėvai pradeda manipuliuoti vaikais, siekdami paveikti kitą pusę.
Kaip Tarnyba gali padėti šiuo nelengvu šeimai metu, pasakoja Tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
„Vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais nepaisant to, kur jie gyvena ir koks jų tarpusavio teisinis statusas.
Tėtis ar mama, pas kurį gyvena vaikas, jo paties labui, neturėtų kliudyti kitam bendrauti su vaiku.
Vaikui svarbūs abu tėvai ir tokiu elgesiu mes galime tik dar labiau jį įskaudinti”, - atkreipia dėmesį Tarnybos vadovė I. Skuodienė.
Kviečia tėvus atsigręžti į vaikus.
Atvejai, kuomet tėtis ar mama, dažniausiai gyvenantys atskirai nuo nepilnamečio vaiko, kreipiasi į Tarnybą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar teismo sprendimu nustatytos tvarkos nesilaikymo yra nuolatiniai.
Pastebima, kad į Tarnybą dažniausiai kreipiasi skyrium gyvenantys tėvai (dažniausiai vaiko tėtis) dėl kito iš tėvų tendencingo trukdymo bendrauti su vaiku bei psichologinio poveikio vaikui darymo, dėl ko vėliau vaikas pats nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu arba mama.
Buvusiems partneriams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, globėjais ar įtėviais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikio bendrauti su jais abiem supratimą.
Svarbu suprasti, kad tėvų konfliktai daro įtaką vaiko psichologinei būsenai.
Vaiko teisių gynėjai nukreipia konsultuotis pas psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje, bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais, tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.
Tuo atveju, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, Tarnyba gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.
Tarnyba atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant bendravimo su vaikais klausimais iškilusiuose ginčuose tarp tėvų ir giminaičių.
Pagrindinė nuostata teisme - atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja savo valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Tarnybos teisininkai, atstovaudami vaikui civilinėse bylose, laikosi esminės nuostatos - atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.
Visuomet akcentuojama, kad turi būti sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką: priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, dalyvauti mokyklos ar darželio bendruomenės gyvenime, lydėti vaiką į lankomų būrelių pasirodymus, kartu leisti laisvalaikį ir pan.
Siekiama, kad minimalus bendravimas būtų nustatomas tik išimtinais atvejais, kai dažnas bendravimas kenkia vaiko interesams.
Pasak teisininkų, bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas: telefonu ar internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.
Skyrybų bylų praktika rodo, kad daugiausiai ginčų kelia ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o vaiko išlaikymo dydžio klausimas.
Kartu negyvenantys tėvai neretai nori mokėti kuo mažesnį išlaikymą.
Tam, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprastai norisi kuo didesnio išlaikymo.
Šiais atvejais „pareigų vienodumo“ klausimas labai išsiskiria ir rūpinimasis visais vaiko poreikiais lieka gyvenančiojo kartu su vaiku rūpesčiu.
Taip pat sudėtingos yra tos situacijos, kur abu tėvai turi savas ambicijas auginti ir vienodai bendrauti su vaikais.
Tuomet pasitelkdami vaikus jie ima manipuliuoti ir kerštauti buvusiai antrajai pusei.
Vaiko teisių gynėjai buvusiems partneriams primena, kad vaikų interesai yra aukščiau visų nesutarimų ir vien dėl jų gerovės verta gražiai susitarti dėl bendravimo tvarkos ir jos laikytis abiem pusėms.
Kasmet - vis daugiau besikreipiančiųjų.
Siekiant įvertinti tarp tėvų ar vaiko giminaičių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaikais mastą ir išieškoti efektyviausių pagalbos būdų, Tarnyba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio renka statistinę informaciją apie vaiko teisių apsaugos skyrių sudarytas laikinas bendravimo tvarkas ir asmenų konsultavimą dėl kylančių nesutarimų ir trukdymo vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ar vaiko artimais giminaičiais, ar kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai.
2021 m. I pusmetį ir 2020 m. surinktais duomenimis nustatyta, kad dėl kylančių nesutarimų bendravimo su vaikais klausimais į Tarnybą kreipiasi vis daugiau žmonių.
Per 2021 m. I pusmetį į Tarnybą kreipėsi 205 asmenys, iš kurių 87 atvejais padedant Tarnybos specialistams tėvams pavyko susitarti dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
Per mėnesį į skyrių vidutiniškai kreipiasi nuo 1 iki 11 asmenų ir sudaroma nuo 1 iki 4 bendravimo tvarkų.
Praėjusiais metais iš viso kreipėsi 448 asmenys, iš kurių 207 atvejais tėvams pavyko geranoriškai susitarti ir buvo sudaryti laikini susitarimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku.
2020 m. per mėnesį į kiekvieną vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių kreipėsi vidutiniškai nuo 1 iki 12 asmenų ir buvo sudaryta nuo 1 iki 6 laikinų bendravimo tvarkų.
Lyginant su 2019 m. duomenimis, aptariamais klausimais į kiekvieną vaiko teisių apsaugos skyrių per mėnesį kreipėsi nuo 2 iki 17 asmenų, buvo sudaryta nuo 1 iki 9 laikinų bendravimo tvarkų, viso buvo kreiptasi 351 kartą.
Beveik kas antrą atvejį dalyvaujant bei tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriui, vaiko atstovams pagal įstatymą pavyko taikiai išspręsti ginčus dėl vaiko, t. y.
Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus yra fundamentali, tačiau nutraukus santuoką ar partnerystę, ji išlieka nepakitusi.
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, užtikrinanti jo visapusišką ir darnią raidą.
Svarbu suprasti, kad vaiko poreikiai ir interesai turėtų būti prioritetas nustatant bendravimo tvarką.
Nenuostabu, kad skyrybos ir nesutarimai dėl vaikų tampa vis dažnesne problema, todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Šeimos ginčų mediacija gali padėti rasti taikius sprendimus.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra kruopštus procesas, reikalaujantis abiejų tėvų bendradarbiavimo ir atsižvelgimo į vaiko gerovę.
Nors teisės aktai suteikia aiškius pagrindus, kiekvienu atveju reikalingas individualus požiūris.
Tėvų vaidmuo vaiko gyvenime neapsiriboja vien tik materialiniu aprūpinimu; emocinis ryšys ir nuolatinis bendravimas yra neatsiejama jo vystymosi dalis.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba aktyviai tarpininkauja, siekdama užtikrinti vaikų gerovę ir tėvų bendravimo teisių įgyvendinimą.
Tėvų nesutarimai, deja, gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl svarbu ieškoti kompromisų.
Vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ne visada lemiama, sprendžiant bendravimo tvarkos klausimus.
Tinkamai nustatyta bendravimo su vaiku tvarka padeda išsaugoti stabilų ir saugų vaiko ryšį su abiem tėvais.
Atvejai, kai vienas iš tėvų trukdo bendrauti su vaiku, yra dažni, tačiau svarbu ieškoti teisinių sprendimų.
Bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimas gali turėti teisinių pasekmių.
Vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar teisinio statuso.
Tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl ir bendravimo su vaiku laikas turėtų būti kuo lygesnis.
Alternatyvūs bendravimo būdai tampa svarbūs, kai tiesioginis bendravimas yra sudėtingas dėl objektyvių priežasčių.
Tarnyba statistiškai fiksuoja didėjantį besikreipiančiųjų dėl bendravimo su vaikais klausimų skaičių.
| Metai | Kreipimųsi skaičius | Sudarytos laikinos bendravimo tvarkos |
|---|---|---|
| 2020 m. I pusmetis | 205 | 87 |
| 2020 m. vidutiniškai per mėnesį | 1-11 | 1-4 |
| 2020 m. visai metais | 448 | 207 |
| 2019 m. vidutiniškai per mėnesį | 2-17 | 1-9 |
Tėvų bendradarbiavimas ir susitarimai yra raktas į sėkmingą vaiko auklėjimą, net ir gyvenant skyrium.
Vaiko raida ir vertybių formavimasis geriausiai užtikrinamas, kai jis jaučia abiejų tėvų meilę ir palaiko glaudžius ryšius.
Nepiktnaudžiavimas tėvų valdžia ir vaiko teisės į bendravimą užtikrinimas yra esminis principas.
Teismas siekia nustatyti bendravimo tvarką, kuri maksimaliai atitiktų vaiko poreikius.
tags: #bendravimas #su #vaiku #dalyvaujant #mamai
