Nuo 2023 m. priešmokyklinio ugdymo grupes (PUG) galės lankyti vaikai nuo 5 metų, o ne tik šešiamečiai. Sprendimą, ar vaikas pasiruošęs PUG, paliekama tėvams. PUG, dar vadinama „nulinukų“ klase, galima lankyti darželyje arba pereiti į mokyklą. Nors programa gali atrodyti vienoda, tačiau tarp šių dviejų pasirinkimų yra skirtumų.
Anot Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorės Giedrės Statkutės, PUG lankantys vaikai mokykloje tarsi išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad priešmokyklinukams tenka išmokti priimti naują dienos režimą, suprasti mokytojo vaidmenį, klasės ir mokyklos kultūrą. „Mokslas PUG besąlygiškai paliečia ir tėvelius, nes tai yra pereinamasis laikotarpis ir jiems, kuomet santykis, kai svetimas suaugęs žmogus labiau rūpinasi vaiku, transformuojasi į santykį, kai svetimas suaugusysis vis dažniau dalijasi atsakomybėmis su pačiu vaiku ir vis dažniau atsiranda žodelis „svarbu“ (išmokti raideles, skaičius, skaityti, rašyti ir pan.). Kuo šis periodas yra kokybiškesnis, tuo vaiko pradžia mokykloje yra saugesnė“, - sako G. Statkutė.
Priešmokyklinio ugdymo programos kriterijus turi įgyvendinti tiek darželiai, tiek mokyklos, ir ugdymo įstaigos su tuo puikiai tvarkosi. Vaikai, kurie PUG lanko mokykloje, patiria saugų adaptacinį laikotarpį, todėl pirmoje klasėje šie mokiniai labiau pasitiki savimi ir gali daugiau energijos skirti mokslams. Deja, darželyje tokio pereinamojo laikotarpio užtikrinti nepavyksta. Su vaiku dirba tos pačios auklėtojos ir šeimininkutės, jam nepasikeičia aplinka. Tad tokie moksleiviai sunkiau išgyvena adaptaciją, perėję į pirmą klasę. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kiekvienas vaikas yra individualus, tad būtina įvertinti, kuri aplinka geriau atlieps tuometinius priešmokyklinuko poreikius.

Kada vaikas pasiruošęs PUG?
Penkiamečių tėvai turi teisę patys nuspręsti, ar jų vaikas pasiruošęs priešmokykliniam ugdymui. Numatyta tik tai, kad vaikai, kuriems nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. sueina penkeri metai, turės praeiti psichologinį vertinimą. Patyrę specialistai išvadomis pasidalija su tėvais, kurie, jomis remdamiesi, gali nuspręsti, ar vaikas pasiruošęs lankyti PUG.
„Vertinant vaikus, svarbu atkreipti dėmesį, ar jis yra žingeidus, ar jam sekasi sudėti, atimti skaičius, sujungti raideles. Be visų akademinių dalykų, be abejo, labai svarbu ir emocinė branda. Jei jos trūksta, galbūt geriau likti ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kur yra įprasta vaikui aplinka, kur jis jaučiasi saugiai ir gali sustiprėti emociškai. Tie papildomi metai gerai žinomoje aplinkoje gali labai padėti vaikui atsiskleisti“, - atskleidžia psichologė Kristina Bičkauskienė.
Tačiau jei tėvai jaučia, kad vaikas jau yra pakankamai savarankiškas, trokšta žinių, laukia naujos pradžios, tuomet reikėtų rinktis priešmokyklinį ugdymą mokykloje. Pagal PUG programas mokykloje dirbantys mokytojai turi daugiau galimybių padėti tėveliams adaptuotis prie naujų sąlygų ir juos pačius saugiai įvesti į pasikeitimų laiką. „Mokytojai ugdymo procesą organizuoja išjautimo, suvokimo, pasaulio pajautimo būdu, kas atveria vaiko gebėjimus ir asmenybės dalykus. Todėl apie tai laisvai gali bendrauti su tėveliais jau mokyklos kontekste. Be to, tais pačiais klausimais vyksta glaudus bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais“, - sako Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė G. Statkutė.
Kaip palengvinti adaptaciją PUG?
PUG ugdymo programos tikslas - padėti vaikams pasiruošti pirmai klasei. Iš darželio aplinkos atvykę vaikai neišvengiamai patiria adaptaciją - pirmiausia keičiasi mokytojo vaidmuo. Iki šiol buvusi rūpestinga auklėtoja yra pakeičiama į mokytoją, kuri dalijasi su vaiku atsakomybėmis, pratina prie sąvokų „mokslas“ ir „svarbu“. Tai etapas, kai visa diena praeina ne tik užsiimant žaidimais ir kūrybinėmis veiklomis, bet atsiranda mokymasis, dėmesio sutelkimas į užduotis, pasiruošimą pirmai klasei.
„Pradėjus lankyti PUG, daug kas keičiasi. Priešmokyklinukų adaptacija mokykloje vyksta sėkmingai, kada atliepiami 5-6 metų vaiko interesai, atsižvelgiama į individualius poreikius, tinkamai organizuojama žaidybinė, patyriminė veikla, kuri suteikia džiaugsmo, sudomina vaiką jį supančiu pasauliu“, - sako Violeta Šuipienė, Šiaulių jėzuitų mokyklos PUG mokytoja.
Tėvai taip pat gali padėti lengviau adaptuotis naujoje vietoje. Mokytoja pataria daug bendrauti su vaiku, naudoti sudėtingesnės konstrukcijos žodžius, skaityti knygeles, stengtis atlikti įvairias linksmas užduotėles, pasikartoti raideles, skaičius. Labai svarbu vaikus įtraukti į patyrimines veiklas - kartu ruošti maistą, tvarkytis kieme ar namuose, kartu vykti į parduotuves, rūpintis naminiais gyvūnais. Kuo labiau reikėtų ugdyti vaiko savarankiškumą. Drąsūs, daug kartu su tėvais bendros veiklos turintys vaikai adaptuojasi greičiau.
„Labai svarbus ir tėvelių požiūris bei emocinis stabilumas - kokiomis mintimis jie išleidžia vaiką į mokyklą, kaip pasitiki pedagogais, ar linkę bendradarbiauti. Tik kartu kalbantis, dirbant ir tariantis, galime pasiekti, kad adaptacija truktų neilgai“, - sako V. Šuipienė.

Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir tikslai
Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas - paruošti vaiką mokyklai ir palengvinti jo perėjimą nuo ugdymosi šeimoje ar darželyje prie sistemingo mokymosi mokykloje. Priešmokyklinė grupė labai skiriasi nuo pirmos klasės. Čia vaikai ugdosi žaisdami ir laisvai bendraudami. Priešmokyklinėje grupėje pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti, skaičiuoti. Priešmokyklinėje grupėje pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Vaikai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, ugdo judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami. Įgyta patirtis leidžia vaikams saugiai jaustis naujoje aplinkoje (mokykloje), greičiau adaptuotis pirmoje klasėje.
Įgyvendinant PUG programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdieninėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, skiria realius ir išgalvotus įvykius. Bendraudami dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus, išsako savo pastebėjimus. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas. Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą. Dalyvaudami kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus. Ugdosi savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą.
Privalumai ir įstatyminiai pakeitimai
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai. Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį; tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas arba šeimos gali būti nuo jo atleistos.
Nuo 2023 m. tėvai (globėjai) patys galės nuspręsti - 5 ar 6 metų vaikas pradės lankyti priešmokyklinę grupę. Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai (arba 5 metai pagal tėvų pasirinkimą). Įsigaliojus naujam dokumentui, pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje. Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo politiką, kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Priešmokyklinio ugdymo įstaigų pasirinkimas
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką. Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu. Privačios ugdymo įstaigos į PUG priima pagal pačių nustatytą tvarką. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
| Aspektas | Ikimokyklinis ugdymas | Priešmokyklinis ugdymas |
|---|---|---|
| Amžius | 3-5 metai | 5-6 metai (nuo 2023 m. ir nuo 5 m.) |
| Pagrindinis tikslas | Kasdienių, socialinių, emocinių, kalbos įgūdžių ugdymas | Pasiruošimas mokyklai, socialinių ir akademinių įgūdžių ugdymas |
| Veiklos forma | Žaidimai, kūrybinės veiklos | Žaidimai, patyriminė veikla, orientuota į mokymąsi |
| Privalomumas | Neprivalomas | Privalomas (nuo 2016 m.) |
Priešmokyklinio ugdymo specialistai teigia, kad, ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškam ir atsakingam. Į šiuos gebėjimus ir orientuota atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, į priešmokyklinį ugdymą ateina vis daugiau vaikų, kurie turi skirtingus ugdymosi poreikius, taip pat keliami nauji reikalavimai mokinių pasiekimų kokybei bendrajame ugdyme, todėl buvo svarbu atnaujinti pačią ugdymo programą.
tags: #belankant #priesmokyklinio #ugdymo #grupe

