Bakterinės odos infekcijos yra gana dažna problema kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl tėvams svarbu mokėti atpažinti pirmuosius simptomus ir žinoti, kada reikalinga gydytojo pagalba. Vienas iš tokių susirgimų yra impetiga - itin užkrečiama bakterinė odos infekcija, kuri pažeidžia viršutinius odos sluoksnius. Vaikų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji greičiau reaguoja į infekcijas, alergijas ar net paprastą sudirginimą. Tai lemia, kad bėrimai vaikams pasireiškia dažniau ir gali kelti daug nerimo tėvams.
Impetiga (lot. impetigo contagiosa) yra viena dažniausių paviršinių odos sluoksnių infekcinių ligų, sukeliama streptokokų, stafilokokų arba abiejų bakterijų kartu. Ši infekcija ypač lengvai plinta tarp vaikų darželiuose, mokyklose ir šeimose. Dažniausiai serga vaikai. Bėrimui būdingas pūslelių, papulių ir pūlinukų (pustulių) atsiradimas, kurie vėliau virsta geltonos spalvos odos erozijomis (šašais). Šie šašai, primenantys medų ar gintarą, yra būdingas impetigos požymis. Infekcija plinta tiesioginio kontakto metu.
Impetigos formos ir simptomai
Impetiga skirstoma į keletą formų, kurios skiriasi klinikiniais pasireiškimais:
- Nepūslinė impetiga (impetigo nonbullosa): Tai pati dažniausia forma. Ant odos atsiranda papulių ir pūslelių, apsuptų paraudimu (eritema). Vėliau susidaro smulkūs pūlinukai, kurie pratrūksta ir virsta geltonais šašais.
- Pūslinė impetiga (impetigo bullosa): Šiai formai būdingos didesnės pūslės, užpildytos gelsvu skysčiu. Plyšusios jos palieka erozijas, kurias dengia geltoni šašai. Kartais liga gali išplisti ir sukelti didesnius odos pažeidimus, vadinamus Impetigo bullosa.
- Ektima (ecthyma): Tai gilesnė odos infekcija, kuriai būdingos skausmingos opos su geltonais šašais. Šašų krašteliai dažnai būna pakilę.
- Plaukų maišelių impetiga (impetigo follicularis): Tai bakterinis uždegimas, apimantis plauko maišelius. Jam būdingos papulės-pūlinėliai plauko maišelių žiotyse, apsupti paraudusios odos.
Dažniausiai impetiga pažeidžia veidą, ypač sritis aplink nosį ir burną, lūpų kampučius. Retesniais atvejais bėrimai gali išplisti po visą veidą, galvą, kaklą ar rankas. Kartais bėrimas gali truputį niežėti, o išplitus infekcijai gali padidėti artimiausi limfmazgiai. Jei vaikas karščiuoja, blogai jaučiasi ar netenka apetito, tai gali signalizuoti apie infekcijos išplitimą.
Bakterinės odos infekcijos, tokios kaip impetiga, gali sukelti ir komplikacijų, pavyzdžiui, randų ar net glomerulonefrito (inkstų uždegimo), kuris pasireiškia keliems procentams vaikų. Taip pat svarbu atskirti impetigą nuo kitų odos susirgimų, tokių kaip paprastoji pūslelinė, kontaktinis dermatitas ar seborėjinis dermatitas.
Impetiga gali būti sukelta ir Staphylococcus aureus bakterijos, kuri gamina epidermolizinį arba eksfoliacinį toksinus. Tokiais atvejais ant neparaudusios odos atsiranda plokščios pūslės, kurios plyšta ir sudaro geltonus šašus. Tokia odos infekcija dažnai prisideda sergant atopiniu dermatitu, niežais ar vėjaraupiais.
Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas ir streptokokinis toksinio šoko sindromas yra sunkesnės bakterinės infekcijos, kurios gali sukelti odos pažeidimus ir kitus rimtus simptomus.
Kartais vaikams gali pasireikšti ir skarlatina - tai bakterinės kilmės infekcija, kuriai būdingas specifinis smulkus, šiurkštus bėrimas, gerklės skausmas ir karščiavimas.
Kai kuriais atvejais, ypač naujagimiams, gali pasireikšti naujagimio bakterinis sepsis. Tai sunki liga, kai bakterijos patenka į kraujotaką ir sukelia sisteminę uždegiminę reakciją. Sepsis gali paveikti plaučius, inkstus, kepenis ir širdį. Ši liga yra viena iš pagrindinių naujagimių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Pagrindinės priežastys yra bakterinės infekcijos, kurias dažniausiai sukelia Streptococcus agalactiae, Escherichia coli ir Staphylococcus aureus. Simptomai gali būti karščiavimas arba hipotermija, apatija, maisto atsisakymas, kvėpavimo pasunkėjimas, odos bėrimai.
Kita dažna kūdikių odos problema yra vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, atsirandanti dėl drėgmės, aukštesnės temperatūros ir prastos oro cirkuliacijos. Oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių ar pleiskanojančių vietų. Jei per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti, tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio.
Taip pat svarbu atskirti bakterines infekcijas nuo kitų bėrimų tipų, pavyzdžiui, prakaitinės. Prakaitinė atsiranda dėl užsikimšusių prakaito liaukų. Jos gali būti įvairių tipų: smulkūs skaidrūs spuogeliai ar pūslelės, primenantys vandens lašelius (Miliaria crystalline), arba didesni, kieti, kūno spalvos iškilimai (Miliaria profunda). Prakaitinė dažnai signalizuoja, kad kūdikis yra per šiltai rengiamas.
Kūdikių ir mažų vaikų oda yra jautresnė ir plonesnė nei suaugusiųjų, todėl ji greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti. Tai lemia, kad odos barjerinė funkcija yra silpnesnė, ir per ją lengviau patenka įvairios medžiagos, sukeliančios sudirginimą ar alergines reakcijas. Dėl šių priežasčių alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnas simptomas.
Atopinis dermatitas (kitaip neurodermitas arba atopinė egzema) yra lėtinė odos liga, pasireiškianti nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegimu. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje ir gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, imuninės sistemos sutrikimais bei aplinkos alergenais.
Jei vaikas karščiuoja, bėrimas plinta, atsiranda pūslelės, skausmas ar bendras silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Impetigo bakterinė odos infekcija – apžvalga (klinikinis vaizdas, patofiziologija, gydymas)
Diagnostika ir tyrimai
Norint tiksliai nustatyti odos infekcijos priežastį, atliekami įvairūs tyrimai. Jei įtariama impetiga, atliekami bakteriologiniai tyrimai - imamas pasėlis iš bėrimo vietos. Erozijų dugno nuograndos gali būti nudažytos Gramo būdu, kad būtų nustatyti bakterijų tipai (gramteigiami kokai, išsidėstę grandinėlėmis ar kaip vynuogių kekės). Bakteriologiniai pasėliai padeda identifikuoti sukėlėją (pvz., ß hemolizinis streptokokas ar koaguliazei pozityvus auksinis stafilokokas) ir nustatyti jo jautrumą antibiotikams. Jei infekcija išplitusi, gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas, kuris parodo uždegimo žymenis (pvz., leukocitozę).
Jei įtariama alerginė reakcija, gali būti atliekami alergenų tyrimai, įskaitant kraujo tyrimą alergijai nustatyti. Tai padeda išsiaiškinti, ar bėrimą sukelia maisto alergenai, aplinkos alergenai ar kiti dirgikliai.
Kai kuriais atvejais, ypač įtariant gilesnes infekcijas ar komplikacijas, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, histopatologiniai tyrimai, kurie apima odos audinių mikroskopinį ištyrimą.
Gydymas
Bakterinių odos infekcijų, tokių kaip impetiga, gydymas priklauso nuo infekcijos formos ir sunkumo. Dažniausiai skiriami antibiotikų tepalai, tokie kaip fucidino, klindamicino fosfato ar gentamicino preparatai. Jei infekcija yra labiau išplitusi ar sunkesnė, gali būti skiriami geriamieji antibiotikai. Dažniausiai vartojami tokie antibiotikai kaip flukloksacilinas, fenoksimetilpenicilinas, oksacilinas, eritromicinas ar azitromicinas.
Sergant nepūsline impetiga, 2-3 kartus per dieną maždaug savaitę ar 10 dienų gali būti skiriami antiseptiniai vaistai. Jei antibiotikų kremai nėra efektyvūs, didėja komplikacijų rizika arba būklė blogėja, gali būti skiriama ir geriamųjų antibiotikų.
Jei bėrimas yra alerginės kilmės, gydymas apima alergeno vengimą ir simptomų malšinimą. Gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, kurie mažina niežėjimą. Svarbu neleisti vaikui kasytis odos, nes tai gali sukelti antrinę infekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti švelnius, bekvapius drėkinamuosius kremus.
Jei bėrimas atsiranda kartu su dusuliu, veido ar liežuvio tinimu, mieguistumu ar sąmonės sutrikimu, tai yra pavojinga alerginė reakcija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Atopinis dermatitas reikalauja kompleksinio gydymo, kurio tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Lengvos formos atveju skiriami kremai ir tepalai, o taip pat svarbi nuolatinė odos drėkinimo procedūra bent du kartus per dieną naudojant emolientus. Emolientai yra odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria jos barjerinę funkciją, ramina niežėjimą ir uždegimą.
Vaikams, linkusiems į prakaitinę, svarbu atvėsinti odą, vengti perkaitimo, rengti laisvais, lengvais drabužiais iš natūralių audinių ir palaikyti vėsesnę aplinką kambaryje. Jei niežulys stiprus, reikia pasitarti su gydytoju dėl niežulį lengvinančių priemonių skyrimo.
Esant pavojingoms ar sunkiai praeinančioms odos infekcijoms, tokioms kaip naujagimio bakterinis sepsis, skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, palaikomoji terapija ir, jei reikia, intensyvi medicininė priežiūra.
Svarbu nepamiršti, kad bet koks bėrimas kūdikiui ar vaikui turėtų būti įvertintas gydytojo, ypač jei jis plinta, nėra lydinčių simptomų ar tėvai nerimauja.
Nauda, kai bėrimas įvertinamas laiku:
- Greitesnis tikslios priežasties nustatymas.
- Mažesnė infekcijos ar alerginės reakcijos stiprėjimo rizika.
- Tikslesnis priemonių ir gydymo parinkimas.
- Pagerėjusi vaiko savijauta ir odos būklė.
Rizikos, jei bėrimą ignoruojame:
- Galimas infekcijos plitimas į didesnius odos plotus.
- Stiprėjantis niežėjimas, skausmas ar pūslelių susidarymas.
- Ilgėjantis gydymo procesas.
- Padidėjusi antrinės infekcijos (pvz., bakterinės) rizika.
Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. Jei bėrimas stiprėja, plinta, vaikas serga, atsiranda pūslių arba bėrimas išlieka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
tags: #bakterinis #odos #berimas #kudikiui
