Autizmas - tai sudėtingas raidos sutrikimas, kuris pasireiškia bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Autizmo paplitimas yra pastebimas, o autorių (Gillberg, Coleman, 1992) duomenimis, iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe, o berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1 (Happe, 1994; Wirth, 1994), ir šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).

Autizmo Samprata ir Ypatumai

Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Autistiški vaikai dažnai turi specifinių interesų ir pasikartojančių elgesio modelių. Svarbu suprasti, kad kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus, todėl ugdymo metodai turi būti pritaikyti individualiems poreikiams. Autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, išryškėjantis iki 3 metų amžiaus ir apimantis tris vaiko veiklos sritis: socialinę sąveiką, bendravimą ir elgesį. Autistiški vaikai reikalauja ypatingo ugdymo, globos ir priežiūros, todėl mokytojams ir tėvams svarbu šiuos vaikus gerai pažinti.

Autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti neverbalinius signalus, tokius kaip veido išraiškos, kūno kalba ir tonas. Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti akių kontaktą. Autistiški vaikai dažnai turi sunkumų suprasti ir išreikšti emocijas. Jiems gali būti sunku suprasti kitų žmonių jausmus ir reaguoti į juos tinkamai. Jiems gali būti sunku suprasti socialines taisykles ir normas. Autistiški vaikai gali turėti sunkumų užmegzti ir palaikyti draugystes.

Autistiški vaikai dažnai turi pasikartojančius elgesio modelius, tokius kaip supimasis, rankų plojimas ar daiktų sukimas. Jie gali būti labai susitelkę į tam tikrus objektus ar temas. Autistiški vaikai gali būti labai jautrūs sensoriniams dirgikliams, tokiems kaip garsai, šviesos, kvapai, skoniai ir prisilietimai. Jie gali patirti sensorinį perkrovą, kai yra veikiami per didelio sensorinių dirgiklių kiekio. Autistiški vaikai gali turėti sunkumų keisti savo rutiną ar planus. Jie gali tapti neramūs ar susierzinę, jei jų rutina yra sutrikdyta.

Autistiški vaikai mokosi skirtingai nei neurotipiniai vaikai. Jiems gali būti sunku suprasti abstrakčias sąvokas ir idėjas. Autistiški vaikai dažnai gerai mokosi vizualiai. Autistiški vaikai gali turėti stiprių interesų tam tikrose srityse. Jie gali būti labai motyvuoti mokytis apie savo interesus. Jiems gali prireikti daugiau laiko apdoroti informaciją. Autistiški vaikai gali turėti sunkumų organizuoti ir planuoti užduotis.

Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.

Autizmo Priežastys

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.

Autizmo Atpažinimas ir Diagnostika

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.

Specialistai pripažįsta, kad geriausių rezultatų dirbant su vaikais autistais pasiekiama, jei šis sutrikimas diagnozuojamas kuo anksčiau - iki trejų metų. Docentė Regina Ivoškuvienė teigia: „Amerikoje, Britanijoje, Australijoje jau kalbama apie autizmo epidemiją“. Dabar pripažįstama, kad autizmas - ne psichologinė, o biologinė problema. Vaikas gimsta su tam tikrais smegenų pokyčiais, ir tai yra vystymosi raidos sutrikimas, būvis, o ne liga. Pasak doc. D. Pūro, „Pagrindinis trūkumas, kurį turi autistas vaikas, yra negebėjimas arba prastas gebėjimas megzti ir palaikyti socialinius ryšius dėl tam tikrų biologinių priežasčių“. Tačiau, diagnozuojant autizmą pakliūvama į tam tikrus terminologinės painiavos spąstus, tuomet tėvams nebeaišku, kas nutiko ir ką daryti.

Autizmo Gydymo ir Ugdymo Būdai

Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas: Šiuo metu dar nėra atrasto medikamento, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai.

Sukurtos įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.

Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.

Individualizuotas Ugdymas

Individualizuotas ugdymas yra esminis autistiškų vaikų ugdymo principas. Tikslų nustatymą: Aiškiai apibrėžti, kokius įgūdžius ir žinias vaikas turi įgyti. Ugdymo metodų parinkimą: Pasirinkti metodus, kurie geriausiai atitinka vaiko mokymosi stilių ir poreikius. Mokymo priemonių pritaikymą: Naudoti priemones, kurios yra vizualiai patrauklios, lengvai suprantamos ir atitinka vaiko interesus. Progresą stebėjimą: Nuolat stebėti vaiko progresą ir, jei reikia, koreguoti ugdymo programą.

Taikomosios Elgesio Analizės (TEA) Metodo Taikymo Pavyzdys

Tikslo nustatymas: Nustatomas konkretus įgūdis, kurį vaikas turi išmokti (pvz., apsirengti striukę). Užduoties suskaidymas: Užduotis suskaidoma į mažesnius žingsnius (pvz., paimti striukę, įkišti ranką į rankovę). Mokymas: Kiekvienas žingsnis mokomas atskirai, naudojant vizualinę paramą ir teigiamą pastiprinimą. Pastiprinimas: Už kiekvieną teisingai atliktą žingsnį vaikas apdovanojamas (pvz., pagyrimas, nedidelis skanėstas). Progreso stebėjimas: Stebimas vaiko progresas ir, jei reikia, koreguojami mokymo metodai.

Tėvų Įtraukimas: Būtina Sąlyga Sėkmei

Tėvų įtraukimas yra labai svarbus autistiškų vaikų ugdymo sėkmei. Tėvai turėtų būti aktyviai įtraukti į ugdymo proceso planavimą ir įgyvendinimą. Tėvams reikia suteikti informaciją ir paramą, kad jie galėtų veiksmingai padėti savo vaikui namuose. Tėvai gali padėti savo vaikui ugdyti įgūdžius, taikydami tuos pačius metodus, kurie naudojami mokykloje ar ugdymo centre. Tyrimo medžiaga parodė, kad, tėvų nuomone, autizmas yra genetinių pakitimų rezultatas. Pirmuosius autizmo požymius jie pastebėjo, kai vaikui buvo 2-3 metai. Tėvai dažniausiai žino autistiškų vaikų elgesio bruožus, todėl nenumatyto elgesio atveju jie dažniausiai nuveda vaiką ten, kur yra mažiau žmonių, todėl, kad tokia aplinka vaikui yra tinkamiausia ir mažiausiai varžanti. Tėvai taip pat žino ir autistiškų vaikų bendravimo bruožus. Autistiški vaikai dažniausiai nelinkę bendrauti, o tie, kurie bendrauja, tik iš dalies vartoja kalbą. Autistiški vaikai moka savarankiškai pavalgyti, apsitarnauti tualete, apsirengti ir apsiauti batus, o sunkiausia jiems išsivalyti dantis ir nusiprausti.

„Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti“, - pasakoja mokytoja Zita Rinkūnienė, turinti 53 metų pedagoginio darbo patirtį vaikų darželyje. Solidžią darbo patirtį sukaupusi pedagogė yra susidūrusi su įvairiausiais vaikais, jai teko prisidėti ir prie autistiškų vaikų ugdymo. Vis tik sunkiausia, pasak pašnekovės, yra rasti bendrą kalbą su kai kuriais tėvais, kuriems aktualus greitas kiekvienos dienos rezultatas: „Ką mano vaikas išmoko šiandien?“

„Manau, kad tėvai, kurie atveda autistišką vaiką į darželį, dar ne visada būna priėmę jo diagnozę. Tai lemia, kad jie tikisi, jog vaikui pradėjus kalbėti, ar žaisti su kitais, ar daryti dar kažkokį veiksmą autizmas tarsi „praeis“, deja, žinoma, kad tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Kol tėvai yra vaiko diagnozės priėmimo kelyje, tuo sudėtingiau mums, kaip pedagogams, pasiūlyti tinkamą pagalbą, ugdymo metodą, kuris būtų priimtinas ir tęsiamas namuose“, - sako Z. Rinkūnienė.

Pedagogė dalijasi, kad savo darbinėje praktikoje sutiko ir tėvų, kurie buvo labai apsiskaitę, daug žinių prikaupę ir susipažinę su įvairiais moksliniais tyrimais apie autizmo spektro sutrikimą: „Tokie tėvai jau ateidavo iškart su pasiūlymais ir rekomendacijomis, ką galima padaryti, kokias praktikas taikyti. Aš, kaip specialistė, buvau atvira jų žinioms ir vertinau tokį bendradarbiavimą. Suprantu, kad kartais tėvai desperatiškai ieško būdų padėti savo vaikui, todėl gali turėti žinių daugiau už mus, nes mes juk turime dirbti su daug skirtingų vaikų: tiek įprastos raidos, tiek turinčių kitų sutrikimų, tad sukaupti žinių apie viską neįmanoma. Tačiau toks geranoriškas bendradarbiavimas ir tėvų žinių įgalinimas darbo praktikoje su autistiškais vaikais, davė teigiamų rezultatų.“

„Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam“, - mano Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Patarimai, kaip padėti autistiškam vaikui

Aplinkos Pritaikymas: Ramybė ir Saugumas. Autistiški vaikai dažnai yra jautrūs aplinkos dirgikliams, todėl svarbu pritaikyti aplinką, kad ji būtų rami ir saugi. Aplinkoje turėtų būti kuo mažiau triukšmo, ryškių šviesų ir kitų dirgiklių.

Komunikacijos Sunkumai: Būdai ir Priemonės. Dauguma autistiškų vaikų turi komunikacijos sunkumų. Svarbu naudoti įvairias komunikacijos priemones, tokias kaip paveikslėliai, gestai ir rašytinė kalba, kad padėtumėte vaikui išreikšti save. Reikia būti kantriems ir supratingiems, kai vaikas bando komunikuoti.

„Tiek dirbdama su Kristinos sūnumi, tiek su kitais autistiškais vaikais įsitikinau, kad, pasitelkus paveikslėliu (simboliu), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą“, - dalijasi mokytoja.

Pasak Z. Rinkūnienės, kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose: „Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Dažnai tekdavo išgirsti atsakymą, kad „namuose to nereikia“, „mane vaikas supranta“ ar pan. Be abejo, kad priklauso nuo vaiko, tačiau jeigu jis nekalba, svarbu, kad jam būtų suteikta galimybė kitaip išreikšti save ir priimti informaciją. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime tėvai - vaikas - pedagogas.“

„Visada dirbau taip, kad ir vaikai, ir tėvai manimi pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Suprantu, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Stengdavausi parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus“, - įsitikinusi Z. Rinkūnienė.

Paklausta, kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kas jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais, pedagogė sako, kad svarbiausia - mylėti vaiką.

Socialinė Integracija ir Visuomenės Požiūris

Svarbu užtikrinti, kad autistiški vaikai turėtų galimybę integruotis į visuomenę ir dalyvauti įvairiose veiklose. Lietuvoje doc. Pūras pastebi, kad autizmo problema tarsi pusiau tuščia stiklinė. Užuomazga yra, buvo įkurtas Vaiko raidos centras. Tačiau Raidos centras ne tam buvo kurtas, kad visi Lietuvos vaikai gautų nuolatinę pagalbą. Kiekviename rajone turėtų būti sutrikusios raidos vaikų pagalbos centrai. Esant autizmui su vaiku reikia dirbti nuolat, ne mažiau kaip 25 valandas per savaitę. Doc. D. Pūras teigia: „Liga gali būti išgydoma arba nuo jos mirštama, - Šiuo atveju tai negalioja. Klausimas, ar vaikai autistai su protiniu atsilikimu gali pasveikti, iš esmės užduotas neteisingai. Toks vaikas nėra sergantis, jis tiesiog toks yra ir su tuo raidos sutrikimu gyvens. Negalima tėvams dalinti vilčių, kad šis sutrikimas pagydomas. Net ir dabar taip populiarinti delfinai - tai vaikui teikia malonumą, galbūt šiek tiek palengvina tokio vaiko ir artimųjų bendravimą, - tačiau bet kokios viltys, kad delfinai gali išgydyti autizmą yra tuščios. Stebuklo nebus.”

Docentė R. Ivoškuvienė taip pat tvirtina, kad Raidos Sutrikimo centrai rajonuose yra labai reikalingi, tiek ir ankstyvajai diagnostikai, tiek ir stebėjimui, ugdymui. Svarbiausia, kad vaikas nebūtų blaškomas iš įstaigos į įstaigą, nes jam reikia stabilios aplinkos, kuri gali būti keičiama pamažu, iš lėto. O kai tenka vežti kažkur į kitą Lietuvos galą, vaikui yra didžiulė trauma. Juolab kad tokiuose centruose vaiką nuolat prižiūrint iki pat pilnametystės, jis galėtų tikrai daug pasiekti, galėtų lengviau integruotis į gyvenimą. Doc. Pūras teigia, kad būtina kurti raidos sutrikimų centrus visoje Lietuvoje, nes psichikos sveikatos centrų modeliai netinka autizmo problemai spręsti.

Muzikinė Terapija Autistiškiems Vaikams

Muzikinio šių vaikų ugdymo galimybes nemažai tiria užsienio mokslininkai. Pastaruoju metu vis labiau tuo domimasi ir Lietuvoje. Bene pirmą kartą yra sukviesti ir savo jėgas suvienijo muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Medžiagos apie koordinuotą įvairių sričių specialistų darbą randame užsienio mokslininkų tyrimuose, susijusiuose su autistiškų vaikų muzikiniu ugdymu. Šie tyrimai parodė, kad, esant neurologinių sutrikimų, sutrinka ryšiai tarp įvairių žmogaus klausos modulio dalių ir nutrūksta natūralus garsinės (muzikinės ar kalbinės) informacijos srauto suvokimas.

Atliekant šį tyrimą muzikos mokytojai ir specialieji pedagogai glaudžiai bendradarbiavo su ekspertais muzikos terapeutais. Tai leido pasiekti reikšmingų rezultatų, kurie atskleidė, kad muzikinė veikla yra ypač naudinga autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, jų emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai. Nustatyta, kad netgi verbalinių gebėjimų stokojantys tyrimo dalyviai puikiai geba komunikuoti per muziką. Naujas galimybes muzikiniam autistiškų vaikų ugdymui atveria neurologijos mokslo tyrimai.

Svečiai iš JAV Lietuvai pateikė įdomią rekomendaciją: JAV yra apie 6000 diplomuotų dirbančių muzikos terapeutų, o Lietuvai jų reikėtų 60. Minėtoje konferencijoje doc. Rolandas Aidukas ir Loreta Morkevičienė supažindino su naujais metodais, taikomais ugdant autistiškų vaikų muzikinius gebėjimus. Apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų muzikinę terapinę komunikaciją pranešimą skaitė Solveiga Zvicevičienė. Džiugu, kad muzikos terapijos specialistai jau yra rengiami Lietuvoje pagal jungtinę Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antrosios (magistrantūros) studijų pakopos programą „Muzikos terapija“.

Lietuvoje jau nuo XX a. antrosios pusės yra žinomi ir taikomi Carlo Orffo (1895-1982) muzikinės sistemos metodai. Nemažai apie juos mūsų spaudoje rašė Vida Krakauskaitė ir Eirimas Velička. Dr. Aldona Vilkelienė teigia, kad C. Orffo pedagoginės sistemos ištakos - Antikos teatras, kuriame žodis buvo glaudžiai siejamas su judesiu, o dainavimas, grojimas ir improvizacija papildė vienas kitą.

Apie Nordoffo ir Robbinsono metodo improvizavimo technikos taikymą, muzikinio bendrųjų gebėjimų ugdymo procesą rašė LMTA ir Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vilmantė Aleksienė. Kaip rodo tyrimai, autistiškų vaikų ugdymui tinkamiausia Émile Jaques Dalcroze′o (1865-1950) muzikinio ugdymo sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. A. Vilkelienė pažymi, kad euritmija - tai harmoningas ir išraiškingas judesys. Ritmas yra organizuojanti priemonė. Ritmą turi kosmosas, visatos struktūra, žmogaus organizmo veikla.

Šokis taip pat gali būti taikomas kaip komunikacijos priemonė, kurioje ypač svarbus yra muzikos ritmas. Tą patvirtina ir užsienio mokslininkai, atlikę tyrimus su autistiškais vaikais. É. J. Dalcroze’o euritmijos principai susiję ir su teatro menu. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, alternatyviojo muzikinio terapinio ugdymo ypatumus išsamiai aptarė Vilmantė Aleksienė ir Solveiga Zvicevičienė mokslo studijoje „Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai“. Dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais efektyviausia yra minėta É. J. Dalcroze’o sistema. Mažiausiai tam tinkama - Zoltán Kodály (1882-1967) sistema, nes ji remiasi lingvistiniu raštingumo principu, reliatyviąja solmizãcija, o tai tokiems vaikams - sunkiai suvokiama.

Dalis muzikos pedagogų, dirbančių su autistiškais vaikais, nenaudoja natų rašto ir remiasi rytietiška muzikos perdavimo (pateikimo) tradicija. Jos taikomas imitacinis interpretacijos metodas (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodas (GVM) yra sėkmingai išbandyti ir davė puikių rezultatų. 2016 m. M. Jakubovskajos ir kitų pedagogų patirtis rodo, kad dainavimas - tai universaliausias muzikavimo būdas, kuris gali būti sėkmingai taikomas autistiškų vaikų muzikiniam ugdymui. Balso galimybių naudojimas labai efektyvus, ugdant autistiškus vaikus, padeda jiems įgyti ir kalbos įgūdžių.

M. Jakubovskaja siūlo natų mokymą pakeisti mokymo sistema „Garsas - spalva“, kai kiekvienam garsui priskiriama atitinkama spalva. Toks metodas 1995 m. atėjo iš Olandijos ir iki šiol taikomas Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų orkestro „Spalvų muzikos“ praktikoje. Spalvinė klausa, dar vadinama sinopsija, yra viena iš sinestezijos formų. Ne mažiau įdomus yra muzikos ir skaičių ryšys. Muzikos ir matematikos ryšiai, skambančių skaičių simbolika yra aprašomi įvairių autorių darbuose.

Kyla klausimas: ar galima matematiniais metodais apskaičiuoti, kokia muzika yra tinkamiausia ir galėtų būti efektyviausiai naudojama vaikų muzikiniam ugdymui? Lietuvoje filosofines muzikos suvokimo problemas kognityviniais aspektais tiria LMTA doc. dr. Vida Umbrasienė. Muzikos psichologija ir kognityvinė muzikologija tiria, kaip žmogus mokosi muzikos, kaip ją analizuoja ir kokį poveikį muzikos mokymasis bei muzikinė veikla turi žmogaus kognicijai. XXI a. atliekami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ir suaugusiųjų neurologinės muzikos terapijos tyrimai. Moksliniai tyrimai, muzikos pedagogų ir muzikos terapeutų patirtis rodo, kad muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi, kaip ir kalbos mokymas. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas negali būti tiriamas, nesiejant jo su daugelio mokslų pasiekimais.

Ugdomųjų Metodų Apžvalga

Autistiški vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais mokykloje. Jiems gali būti sunku bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais. Jiems gali būti sunku suprasti mokymo medžiagą. Autistiški vaikai gali patirti patyčias ir atskirtį. Tačiau autistiški vaikai turi daug galimybių sėkmingai mokytis ir gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu, kad autistiški vaikai gautų tinkamą paramą ir išteklius. Autistiški vaikai gali pasiekti puikių rezultatų, jei jiems yra suteikiama tinkama aplinka ir galimybės.

Būkite kantrūs ir supratingi. Sukurkite struktūruotą ir nuspėjamą aplinką. Naudokite vizualines priemones. Suteikite vaikui galimybių pasirinkti. Skatinkite vaiko interesus. Dirbkite kartu su specialistais. Autistiški vaikai yra unikalūs ir vertingi visuomenės nariai.

tags: #autistu #vaiku #ugdymosi

• 36 dydžio batai vaikams
• Naujienos apie išmokas dvynukams Lietuvoje
• Donorystė po gimdymo
• Priežiūra darželyje Mažeikiuose
• Jaukumas ir saugumas vaikams