Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, kuris pasireiškia bendravimo, socialinės sąveikos, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, mokymasis gali būti iššūkis, ypač socialinių įgūdžių, komunikacijos ir elgesio srityse. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs metodai ir strategijos, skirti padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams mokytis, lavinti socialinį supratimą ir sėkmingiau pritapti socialiniame pasaulyje.
Autizmo spektro sutrikimų ypatumai
Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą. Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau sutrikimas dažnai nustatomas tik vėliau. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis. Tai yra raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką, jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą. Dėl šių priežasčių emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus.
Pagrindiniai autizmo požymiai:
- Sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis).
- Sutrikusi socialinė sąveika.
- Riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys.
- Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams.
- Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, išryškėjantis iki 3 metų amžiaus ir apimantis tris vaiko veiklos sritis: socialinę sąveiką, bendravimą ir elgesį. Autistiški vaikai reikalauja ypatingo ugdymo, globos ir priežiūros, todėl mokytojams ir tėvams svarbu šiuos vaikus gerai pažinti.
Socialinis kontekstas ir jo supratimas
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti socialinį kontekstą, yra jiems būdingas bruožas pirmiausiai fokusuotis į detales ar konkretų informacijos aspektą, o ne bendrą situacijos kontekstą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas gali nepastebėti subtilių neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ar veido mimika, kurie paprastai padeda suprasti socialinį kontekstą. Tai reiškia, kai autistiškas vaikas, žaisdamas kieme su kitais vaikais, iš jų pasikeitusių veido išraiškų gali nesuprasti, kad jiems jau nusibodo ir jie nori baigti žaidimą. Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką, jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą.
Pasaulyje yra nemažai pagalbos būdų, kurie padeda lavinti socialinį konteksto supratimą, pavyzdžiui, socialinių istorijų kūrimas, darbas su socialiniais scenarijais, socialinių įgūdžių grupės ir kt. Nacionalinės autizmo konferencijos 2024 metais, lektorius iš Danijos, psichologas Jannik Beyer, turintis virš 40 metų sukauptos patirties darbo su autistiškais asmenimis, pristatė metodiką: socialinių mąstytojų programą, kuria vadovaujantis, autistiški asmenys gali išmokti sėkmingiau pritapti socialiniame pasaulyje.
Emocijų mokymosi metodai ir strategijos
Emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus. Yra įvairių metodų, kurie padeda lavinti šiuos įgūdžius:
1. Socialinių įgūdžių ugdymas
Socialinių įgūdžių ugdymas yra esminis autistiškų vaikų emocijų mokymosi procese. Naudojami skirtingų emocijų paveikslėliai, žaidimai, tokie kaip „Atspėk emociją“, kur vaikai bando pavaizduoti jausmus be žodžių. Pokalbių įgūdžiai lavinami naudojant korteles su pokalbio scenarijais, o pasakojimų kūrimas padeda vaikams kartu kurti istorijas, atsižvelgiant į vienas kito idėjas ir panaudojant įvairius elementus.
2. Socialinės istorijos
Socialinės istorijos aprašo konkrečią situaciją, nurodydamos, kas įvyko, kodėl tai įvyko, ir kokios gali būti pasekmės. Istorijose naudojami paveikslėliai ar simboliai, kad padėtų vaikui vizualiai suprasti situaciją. Šios istorijos padeda įvardyti ir suprasti emocijas, kurias gali jausti tiek pats vaikas, tiek kiti žmonės.
3. Idiomų supratimo lavinimas
Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai sunku suprasti perkeltines kalbos formas, tokias kaip idiomos. Tam padeda knygos su idiomomis, nuosavos knygos sudarymas iš išgirstų išsireiškimų ir kortelių žaidimai, kuriuose reikia suporinti išsireiškimus su jų reikšme.
Lietuviška praktika: programa „Mes - mąstytojai!“
Lietuvoje pagal socialinių mąstytojų metodiką dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Pasak centre dirbančių socialinių pedagogių Austės Černiauskienės ir Mildos Kryžanauskienės, programa „Mes - mąstytojai!“ skirta 4-7 m. amžiaus vaikų, turinčių vidutinių ir aukštesnių nei vidutiniai kalbos ir mokymosi gebėjimų, socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžiams ugdyti.
Programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Jos pagalba žmonės sėkmingai bendrauja, kuria santykius ir supranta socialinį kontekstą. Ji suteikia struktūrizuotą ir efektyvų būdą mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, suprasti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius.
Programos pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai. Programa yra ilgalaikė, tai reiškia, kad reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į kitą, vaikams natūralią aplinką. Norint pradėti organizuoti socialinio mąstymo mokymo užsiėmimus, reikėtų kreiptis į LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia programa, kuri skirta padėti būtent autistiškiems vaikams ir jaunuoliams vystyti jų socialinius įgūdžius ir supratimą apie socialinius kontekstus. Mūsų žiniomis, tokio pobūdžio programa yra vienintelė, kuri pasiekiama Lietuvos švietimo bendruomenei. Ji teikia struktūruotas ir aiškias instrukcijas bei įrankius, kurie gali padėti autistiškiems vaikams suprasti bendravimo taisykles ir kitus svarbius socialinius įgūdžius. Vis tik, kaip su kiekvienu įrankiu, programa tiks ne kiekvienam vaikui. Kartais ji bus labai efektyvi vienam vaikui, o kitiems reikės papildomo pritaikymo. Kaip ir visur, taip ir švietime svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti jiems tinkamą palaikymą, kuris atlieptų jų iššūkius ir galimybes“, - mano K. Košel-Patil.
Kaip programa „Mes - mąstytojai!“ veikia?
„Atsižvelgiant į programoje nurodytą planą, yra skaitomas pasakojimas, papildytas įvairiomis informacinėmis nuorodomis. Programa prasideda nuo temos apie savo mintis ir jausmus. Gebėjimas užmegzti sėkmingą socialinę sąveiką su aplinkiniais reikalauja suprasti savo jausmus ir mintis, taip pat suprasti, kad kiekvienas aplink esantis žmogus turi individualių minčių, kurios nebūtinai sutampa su mūsiškėmis. Taikome programoje pateiktus ir aprašytus ugdymo metodus, naudojame vizualius mąstymo ir kalbos burbulus, drauge su vaikais analizuojame socialines situacijas, ieškome priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip atsitiko“, - pasakoja M. Kryžanauskienė.
Pasak socialinės pedagogės, analizuojant kitas temas mokiniai, siekdami bendro tikslo mokosi būti vieninga komanda - stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą. Mokiniai mokomi atkreipti dėmesį į aplinkinių kūno kalbą, stebėdami ir analizuodami aplinką ir joje veikiančius žmones, vaikai mokosi, kaip klausytis visu kūnu.
A. Černiauskienė, organizuodama socialinių įgūdžių užsiėmimus 9-12 metų vaikams, taip pat sėkmingai taiko programos principus: „Daug dėmesio skiriu savo ir kito žmogaus jausmų pažinimui, vaikai mokosi saugiai išreikšti ir išjausti turimus jausmus ir emocijas. Stipriname komandinio darbo įgūdžius. Socialinių įgūdžių užsiėmimus organizuojame taip, kad skatintume vaikus dalintis savo mintimis, diskutuoti, bet tuo pačiu mokėti išklausyti kitą, priimti kito žmogaus nuomonę, dirbti komandoje.“
Jos teigimu, svarbus įgūdis, su kuriuo dirba užsiėmimų metu, tai gebėjimas suprasti, kas yra mintys ir kuo jos skiriasi nuo žodžių: „Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai. Kiekvienas žmogus gali turėti pačių įvairiausių minčių, tačiau ne visada jomis reikia dalintis su aplinkiniais. Gali pasirodyti, kad tai tokie įgūdžiai, kurie yra išmokstami savaime stebint aplinką, tačiau dirbant su vaikais turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą, šių įgūdžių turime mokyti sistemingai.“
Kiti ugdymo metodai ir priemonės
Be programos „Mes - mąstytojai!“, Lietuvoje taikomos ir kitos ugdymo programos bei metodikos:
- Taikomoji elgesio analizė (TEA): Moksliškai pagrįstas metodas, kuris padeda mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį.
- PECS (Picture Exchange Communication System): Komunikacijos sistema, kurioje vaikai naudoja paveikslėlius, norėdami išreikšti savo poreikius ir norus.
- TEACCH (Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children): Visapusiška programa, kuri apima aplinkos pritaikymą, vizualinę paramą ir struktūruotą mokymą.
- Muzikinė terapija: Muzikinis ugdymas ir terapija gali būti itin naudingi autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai stiprinti.
Taip pat svarbus yra aplinkos pritaikymas, siekiant sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kuri padėtų vaikams jaustis saugiai ir ramiai. Dienotvarkės laikymasis, sensorinės aplinkos kontrolė ir aiškios taisyklės yra svarbūs aspektai.
Pedagogų ir tėvų vaidmuo
Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus. Tėvų įtraukimas yra labai svarbus autistiškų vaikų ugdymo sėkmei. Tėvai turėtų būti aktyviai įtraukti į ugdymo proceso planavimą ir įgyvendinimą, jiems reikia suteikti informaciją ir paramą, kad jie galėtų veiksmingai padėti savo vaikui namuose.
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Naudokite vizualinę pagalbą.
- Sukurkite teigiamą atmosferą.
- Bendradarbiaukite su specialistais.
- Nuolat tobulinkite žinias.
Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbi, nes geriausių rezultatų dirbant su vaikais autistais pasiekiama, jei šis sutrikimas diagnozuojamas kuo anksčiau - iki trejų metų.
Stiprybės ir iššūkiai
Kalbant apie autizmą, dažniausiai minimi iššūkiai ir sunkumai, su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Ugdymo priemonės autistams yra specialiai pritaikytos priemonės, skirtos vaikams ir suaugusiesiems, turintiems autizmo spektro sutrikimų (ASS), lavinti socialinius, komunikacinius ir pažintinius įgūdžius. Žaislai autistams ir vaikams su specialiais poreikiais kuriami atsižvelgiant į individualius vaikų gebėjimus, poreikius ir pomėgius. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl tinkamiausios priemonės parenkamos stebint vaiko reakcijas, interesus ir stiprybes.
tags: #autistisku #vaiku #ugdymo #programos
