Vaikystė - tai ne tik mokymasis ir augimas, bet ir begalė smagių akimirkų, kurias suteikia žaidimai. Žaidimai vaikams yra neatsiejama jų vystymosi dalis, padedanti ne tik lavinti fizinius įgūdžius, bet ir ugdyti socialinius, emocinius bei kognityvinius gebėjimus. Nuo paprasčiausių lauko žaidimų iki sudėtingesnių stalo žaidimų, kiekvienas žaidimas siūlo unikalias galimybes vaikams pažinti pasaulį ir save.
Aktyvūs žaidimai lauke ir namuose
Fizinė aktyvumas yra itin svarbus vaikų sveikatai ir gerovei. Žaidimai lauke, tokie kaip bėgiojimas, šokinėjimas, kamuolio mėtymas, ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir gerina koordinaciją bei ištvermę. Net ir namuose galima suorganizuoti smagių ir aktyvių žaidimų, kurie neleis vaikams nuobodžiauti.
Žaidimai su kamuoliu
Kamuolis - tai universalus žaislas, tinkantis įvairaus amžiaus vaikams ir įvairioms žaidimų idėjoms. Štai keletas žaidimų, kuriems prireiks tik kamuolio:
- Kengūra: Dalyviai sustoja prie starto linijos su tarp kelių suspaustais kamuoliais. Davus signalą, visi šokuoja, nepaleisdami kamuolių, numatytą atstumą - 20 ar 30 metrų. Laimi tas, kuris greičiausiai pasiekia finišą. Jeigu bešuoliuojant kamuolys iškrenta, jį reikia paimti ir tęsti užduotį. Jeigu dalyvių daugiau, galima daryti komandinį žaidimą, kuriame kamuolys perduodamas kaip estafetė.
- Kamuolys kaimynui: Žaidėjai sustoja ratu veidais į centrą maždaug žingsnio atstumu vienas nuo kito. Dviejų žaidėjų, stovinčių vienas priešais kitą, rankose yra po tinklinio kamuolį. Davus signalą žaidėjai pradeda siųsti kamuolius į kairę arba dešinę pusę ratu (viena kryptimi) ir stengiasi, kad vienas kamuolys pavytų kitą. Tas žaidėjas, kurio rankose atsiduria abu kamuoliai, gauna baudos tašką.
- Valgoma - nevalgoma: Žaidėjai sustoja ratu. Vienas iš jų turi kamuolį. Sakydamas kokio nors daikto pavadinimą, jis meta kamuolį vienam iš žaidėjų. Jeigu pasakytas buvo valgomo dalyko pavadinimas, kamuolį reikia pagauti, jei nevalgomo - jo negalima gaudyti. Jeigu žaidėjas suklysta ir pagauna kamuolį su nevalgomo dalyko pavadinimu, iškrenta iš žaidimo.
Šį žaidimą galima žaisti ir kaip „klases“. Ant žemės reikia nupiešti vienuolika linijų maždaug 0,5 m atstumu viena nuo kitos. Žaidimo pradžioje visi dalyviai sustoja prie pirmosios linijos ir yra pirmokai, o vedantysis - už dešimtos. Vedantysis iš eilės meta žaidėjams kamuolį, ištardamas valgomų arba nevalgomų dalykų pavadinimus, o dalyviai turi gaudyti arba negaudyti kamuolį. Jeigu žaidėjas nesuklydo, jis perkeliamas į aukštesnę klasę, o suklydęs lieka toje pačioje. Žaidimo metu vedantysis pirmiausia kamuolį meta vyresniųjų klasių „mokiniams“, stovintiems priekyje, o paskui - mažesniems. Tuomet vyresnieji pasitraukia į priekį, netrukdydami gaudyti kamuolio jaunėliams. Žaidžiama tol, kol visi žaidėjai baigia mokyklą. Paskutinis mokinys tampa vedančiuoju kitame žaidime.
- Bulvė: Ant žemės nupiešiamas 5-6 metrų skersmens ratas. Žaidėjai sustoja už rato linijos ir mėto kamuolį vienas kitam kaip tinklinyje. Kai kamuolys nukrinta ant žemės, jo nepagavęs sėdasi į rato vidurį ir žaidimas vyksta toliau. Žaidėjai gali atmušinėti kamuolį ir viena ranka, bet tik ne po pirmojo metimo, stengdamiesi pataikyti į sėdintįjį rate. Sėdintis rate turi stengtis kamuolį pagauti. Pagavęs kamuolį eina iš rato ir dalyvauja su kitais žaidėjais toliau. Jeigu mušantis kamuolį nepataiko į sėdinčius rate, sėdasi šalia jų pats. Jeigu pataiko, žaidimas tęsiamas toliau. Žaidžiama tol, kol lieka tik vienas žaidėjas arba kas nors iš rato vidurio nepagauna kamuolio. Tada suklydęs žaidėjas sėda į rato vidurį, o visi kiti stoja aplink liniją ir žaidžiama toliau.
- Futbolas atbulomis: Žaidimo dalyviai atsisėda ant žemės, pasiruošę eiti tokia poza atbulomis atgal. Vedantysis eina link „vėžiukų“, stengdamasis pataikyti į juos su tinklinio kamuoliu, o šie gintis nuo jo gali tik iškėlę vieną ar kitą koją. Jeigu vedantysis su kamuoliu pataiko į kurio nors žaidėjo kūną ar ranką, tas žaidėjas tampa vedančiuoju. Jeigu vedantysis nepataiko ir kamuolį pagauna „vėžiukai“, jis turi stengtis kamuolį iš jų perimti. Vedančiajam kamuolį atgavus, žaidimas tęsiasi toliau.
- Kvadratas: Šis žaidimas primena futbolą, tačiau jam reikia didesnio ploto. 4x4 m ploto aikštelėje gali žaisti du - trys žaidėjai, o 5x5 - iki aštuonių žmonių. Žaidimui reikalingas futbolo kamuolys. Aikštelė padalinama į 4 lygias dalis, o centre nupiešiamas 1 m skersmens apskritimas. Kiekvienas žaidėjas užima savo kvadrato dalį. Vienas iš žaidėjų turi kamuolį ir meta į rato centrą taip, kad atšokęs kamuolys pataikytų į kurį nors iš kvadratų. Žaidėjas, į kurio kvadratą įkrenta kamuolys, iš karto koja turi jį atmušti taip, kad jis nuskrietų į kitą kvadratą. Negalima leisti, kad kamuolys tavo kvadrate du kartus atsimuštų į žemę. Jeigu taip atsitiko, to kvadrato šeimininkas palieka žaidimą. Žaidimas tęsiasi, tik žaidėjai juda iš vieno lauko į kitą pagal laikrodžio rodyklę. Gavęs baudos tašką žaidėjas žaidimą pradeda kamuolio metimu į rato centrą. Jeigu jis nepataiko 3 kartus, taip pat gauna baudos tašką. Jeigu žaidžia dviese ar trise, tai kiekvienas iš dalyvių užima po vieną kvadratą, o jeigu kamuolys krenta per laisvą lauką, baudos taškas bus skirtas tam, kuris jį ten nuspyrė. Jeigu žaidėjų yra 8, tai kiekviename kvadrate stovi po 2 žmones, kurie yra kaip komanda. Esant 4 dalyviams galima žaisti 2 prieš 2. Žaidžiama tol, kol surenkamas iš anksto didžiausias sutartas baudos taškų skaičius. Žaidimo taisyklės: Kaip ir futbole, kamuolį galima atmušti visomis kūno dalimis, išskyrus rankas. Žaidėjas neturi teisės du kartus paliesti kamuolio savo lauke, tačiau jam gali padėti kaimynas, peržengęs juos skiriančią liniją viena koja ir nuspirdamas kamuolį į kieno nors kito lauką.
- Kamuolio ridenimas per duobutes: Žaidimui reikalinga ypač lygi vietovė, pavyzdžiui, 2-3 m ilgio takelis ir nedidelis guminis kamuoliukas. Žaisti galima kiekvienam už save arba pasidalinti į komandas. Žemėje padaroma 10 tokio dydžio duobučių, į kurias kamuoliukas lengvai galėtų įriedėti ir pasilikti. Tarpai tarp duobučių - 5 - 6 cm. Starto linija turi būti maždaug 1 - 1,5 m nuo pirmosios duobutės. Duobučių kraštai turėtų būti nuožulnūs, kad kamuoliukas galėtų laisvai įriedėti ir išriedėti. Žaidėjas pradeda ridenti kamuoliuką nuo starto linijos, stengdamasis, kad jis persiridentų per visas 10 duobučių. Jeigu kamuoliukas sustojo kurioje nors duobutėje, skaičiuojama, kiek dar liko jų pereiti, t.y., kiek baudos taškų skiriama žaidėjui arba komandai. Kai kamuoliuką praridens visi dalyviai, suskaičiuojami taškai. Laimi tas, kuris surenka mažiausiai baudos taškų.
- Surink daiktus: Ant žemės nupiešiamas 1 m skersmens apskritimas. Žaidėjas stoja į jo vidurį, rankose turėdamas nedidelį kamuolį. Už jo nugaros rato teritorijoje guli 5 - 10 nedidelių daiktų. Žaidėjas turi mesti kamuoliuką virš savęs ir kol jis yra ore, per tą laiką surinkti kiek įmanoma daugiau daiktų nuo žemės, o paskui pagauti kamuoliuką. Laimi tas, kuris ir pagauna kamuoliuką, ir surenka daugiausiai daiktų.
- Kas toliau: Šio žaidimo tikslas - kuo toliau numesti kamuolį. 1 variantas. Rankos laikomos už nugaros, jose yra kamuolys. Staigiai pasilenkus į priekį, kamuolys metamas tolyn per galvą. 2 variantas. Kamuolys laikomas nukeistose rankose priešais save, stovima nugara į tą pusę, kur reikės mesti kamuolį. Pasilenkti žemyn, o paskui išsitiesus mesti kamuolį per galvą atgal. 3 variantas. Stovima priekiu į metimo pusę, kamuolį suspaudus tarp pėdų. Pašokti į viršų ir mesti kamuolį kojomis kaip įmanoma toliau į priekį.
Judrieji žaidimai
Judrieji žaidimai lavina vaikų motorinius įgūdžius, reakciją ir gebėjimą bendradarbiauti.
- Šuniukai: Vienas žaidėjas paskiriamas šuniu.
- Katytė: Vienas žaidėjas paskiriamas katyte, o likusieji yra katytės ieškotojai. Vienas iš ieškotojų sako: „Katyte, kur tu? Kss Kss!“ Katytė atsako: „Miau! Miau! Šitaip žaidžiama iki kol katytė bus sugauta ar bent jau paliesta rankomis.
- Pagauk mane: Vienas žaidėjas paskiriamas gaudytoju, jis atsistoja prie nustatytos sienos, medžio ar pan. ir užsidengęs akis skaičiuoja iki 50 ar iki 100. Likusieji tuo tarpu pasislepia. Suskaičiavęs ieškotojas vaikšto ir ieško pasislėpusiųjų. Pamatęs pasislėpusį žmogų ieškotojas turi kuo skubiau bėgti prie nustatytos sienos, medžio ar pan. Žaidimo pabaigoje gaudytojas iš tų, kuriuos jis „užtukutukino“ išrenka naują gaudytoją.
- Sargai: Vienas žaidėjas išrenkamas pagrindiniu sargu, o likusieji atsistoja į sargybos postus, kurie pažymimi į žemę įsmeigiant pagaliuką, pasidėjus akmenį, kankorėžį ar pan. Pagrindinis sargas eina ir už rankos paima vieną iš žaidėjų, tuomet - kitą ir tokiu būdu susidaro visa sargų vorelė. Pagrindinis sargas kurį laiką vedžioja vorelę, papildomai visi gali ant vienos kojos pašokinėti ar dainelę sudainuoti.
- Virvės traukimas: Ilgos virvės ar kaspino galai surišami, virvininkas stoja į rato vidurį. Virvininkas vaikšto ar bėgioja ir siekia švelniai delnu trinktelėti per žaidėjo ranką.
- Akmenukų metimas: Visi žaidėjai pasirenka po kuo skirtingesnį akmenuką (prieš tai kiekvienas savo akmenuką gali pasispalvinti, užklijuoti lipduką ar kitaip papuošti). Norimu atstumu padedamas didelis akmuo. Kiekvienam paeiliui numetus akmenuką skaičiuojama taškai - arčiau didžiojo akmens savo akmenėlį numetęs žmogus gauna 2 taškus, o visi kiti - po vieną.
- Medžių gaudynės: Visi žaidėjai, išskyrus vieną, paskirtą gaisrininku, sode ar miškelyje pasirenka savo medžius.
Žaidimai su išradingumu
Kai kurie žaidimai reikalauja ne tik fizinių pastangų, bet ir kūrybiškumo bei greitos reakcijos.
- Lazdelių metimas: Paskiriamas žaidėjas, kuris bus muštuku, jis gauna ilgesnę lazdą. Mušimo metu kiti žaidėjai stovi per 5 žingsnius (ar kitokį sutartą atstumą) nuo sudėtų paaukštinimų, o muštukui trenkus skuba prie nusviestos lazdelės.
- Akmenų metimas: Paimami du didesni akmenys, plytgaliai, keletas viena ant kitos sudėtų knygų ar bet kokie kiti paaukštinimai ir sudedami dviejų ištiestų delnų atstumu vienas nuo kito.
Auklės vaidmuo švenčių metu ir ne tik
Šventinis laikotarpis - tai metas, kai tėvai dažnai ieško papildomos pagalbos prižiūrint vaikus, kad galėtų ramiai mėgautis šventėmis ar dalyvauti renginiuose. Auklių agentūros pastebi didesnį auklių poreikį ne tik per Naujuosius metus, bet ir kitomis šventinėmis dienomis.
„Šventinis laikotarpis - įtemptas darbymetis“, - sako Auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė. Ji pastebi, kad auklių paklausa išauga ne tik Naujųjų metų nakčiai, bet ir kitoms šventinėms dienoms, visam tarpušvenčiui, kuomet tėvams prireikia dažniau išeiti. „Mums Naujieji dar svarbesni tuo, kad nemažai mamų susiruošia išeiti į darbą nuo sausio. Tai mūsų „mažasis sezonas“. Didysis sezonas, kai auklių reikia visiems, būna po vasaros“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, auklės parinkimas per pačias šventes kainuoja nuo 50 Eur, o auklės valandinis užmokestis - maždaug nuo 10 Eur/val. Be to, apmokama taksi grįžimui namo, jei auklė nenakvoja kartu. Agentūros vadovė pataria nedelsti ir kreiptis į agentūras iš anksto, ypač jei reikia specifinių poreikių turinčios auklės (pvz., kalbančios užsienio kalba, turinčios prižiūrėti daugiau nei du vaikus ar gyvenančios toliau nuo miesto).
I. Augustinienė taip pat pastebi, kad auklių ieškojimo aktyvumą lemia ne tik šventės, bet ir kiti veiksniai: „Pavyzdžiui, kai lyja, auklių ieško mažiau. Šventės - susijusios su renginiais, laikas po švenčių - su ligomis. Todėl auklių ieško dažniau. Būna, kad suserga ir vaikai, ir auklės, kartais serga ir visa šeima.“
Auklės samdomos tiek mažiems, tiek didesniems vaikams. Kartais auklės samdomos, kad būtų švęsta kartu - auklė su mažyliu anksčiau eina miegoti, kad tėveliai galėtų ramiai sulaukti vidurnakčio. Taip pat būna užklausų dėl auklės tėvų kelionės metu - švęsti Naujuosius kitoje šalyje. Tokiais atvejais dažniausiai į pagalbą pasitelkiami ir seneliai, ir auklė.
Kaip pasirinkti tinkamą auklę?
Renkantis auklę, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Rekomendacijos: Paprasčiausias būdas - draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Taip pat galima kreiptis į auklių agentūras, kurios dažnai geriau pasirengusias, įvertintas specialiais testais ir lankiusias atitinkamus seminarus.
- Pirmasis pokalbis: Susitikkite su aukle ir apžiūrėkite aplinką, jei planuojate vežti vaiką į jos namus. Svarbu pajusti simpatiją ir suprasti, ar sutampa jūsų auklėjimo principai.
- Klausimai auklei: Pasiteiraukite apie jos asmeninio gyvenimo aplinkybes, anksčiau prižiūrėtų vaikų skaičių ir amžių, ugdymo koncepciją, dienotvarkę.
- Sutartis: Nors ir nebūtina, sutarties pasirašymas padeda išvengti nesusikalbėjimų ir aiškiai apibrėžia atsakomybes bei apmokėjimo sąlygas.
Valandines vaikų priežiūros studijos „Mažylio valanda“ vadovė Vaida pastebi, kad kol kas didelio auklių poreikio švenčių metu ji nepastebėjusi, tačiau studija siūlo vaikų priežiūros paslaugas net ir nakčiai, kurios kaina yra 9 Eur už valandą.
