Tėvystė yra džiaugsminga, varginanti, jaudinanti, alinanti kelionė. Iššūkis yra didžiulis - paimti visiškai naujo žmogaus ranką ir nukreipti ją pilnametystės, išmokant viską, ką jis turi žinoti, kad galėtų gyventi laimingą, sėkmingą gyvenimą. Daugumai tėvų kasdien kyla klausimų apie vaiko raidą ir elgesį. Tai tiesiog neatsiejama gyvenimo dalis. Tėvų ir vaikų tarpusavio konfliktai yra tokie seni, kaip ir pati žmonija.
Praėjusių kartų: mūsų senelių, močiučių, tėčių, mamų, prosenelių, nereikėjo mokyti, kaip auklėti savo vaikus. Jie vadovavosi tarsi bendromis, visuomenėje priimtomis tradicijomis (taisyklėmis), laikėsi tarsi tam tikros schemos. Šių laikų pasaulis yra kitoks, ir mūsų vaikai yra taip pat kitokie. Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau porų dirba nuo ryto iki vakaro, skiriasi arba tiesiog gyvena atskirai, jas veikia ekonominis nuosmukis, jos jaučia poreikį siekti užsibrėžtų tikslų, siekti aukštumų karjeroje („lipti‘ karjeros laiptais), tobulėti ir dar turi auginti vaikus.
Yra žinoma, kad senajame vaikų ugdyme suaugusieji vaikams nebuvo sektinas pavyzdys, nes vaikui nebuvo leidžiama daryti tai, ką daro suaugusieji ir elgtis taip, kaip elgiasi suaugusieji. Vaikams buvo aiškinama, kad reikia elgtis taip, kaip sakoma, o ne taip, kaip nori elgtis. Daugelis tyrinėtojų teigia, kad senasis tėvystės modelis yra paremtas prievarta ir kontrole, o šio modelio esmė - gėda, baimė, bausmės (fizinės, psichologinės), paklusnumas (tėvai buvo viršesni ir galėjo priversti vaikus jiems paklusti, nekartą griebiant „paklusnumo diržą“). Šiandien stebime reiškinį, kai tėvai netenka įtakos savo vaikams, kai tradiciniais vadinami auklėjimo metodai nebeveikia, nes jie paseno. Šių dienų tyrinėjimai atskleidžia nepaprastą dalyką - pozityvią discipliną. Ji skatina mus pažvelgti į tėvystę, kaip į daug daugiau aprėpiantį reiškinį ar net misiją.
Šiandieniniai vaikai supranta, jog turi tokias pat teises, kaip ir visi kiti. Jie jaučiasi lygūs su suaugusiaisiais. Jie visiškai netoleruoja „prievartinių“ tarpusavio santykių. Tad, norėdami padėti savo vaikams, mes turime pasenusį autokratinį metodą pakeisti nauja tvarka, paremta laisvės ir atsakomybės principais (pozityvios disciplinos principais).
Temos aktualumas ir pozityvios disciplinos principai
Vaiką auginantys asmenys turi sugebėti vaikui sukurti tinkamą aplinką jo harmoningos asmenybės ugdymuisi (priežiūrai), mokėti nustatyti konstruktyvią bei pozityvią discipliną šeimoje ir teigiamai paskatinti už tinkamą vaikų elgesį. Todėl svarbus uždavinys tampa tėvų ir/ar kitų vaiką auginančių žmonių teigiamo (pozityvaus) vaiko auklėjimo įgūdžių įgijimas ir jų taikymas gyvenimiškose situacijose, kai vaikai yra ikimokyklinio (3-5 metų) amžiaus.
Nebegalime versti vaikų tik paklusti. Juos reikia skatinti ir drąsinti savanoriškai laikytis tam tikros tvarkos: nustatant taisykles, elgesio ribas, pirmenybę teikti, ne fizinėms ar psichologinėms bausmėms, o stengtis skatinti tinkamą vaiko elgesį. Pasenusias tradicijas turime keisti ir šiuolaikinius vaikus auklėti pagal šių dienų naujoves - vaikų netinkamą (nepriimtiną) elgesį kontroliuoti be „diržo“.
Vaikų individualumas ir mokymosi tipai
Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą. Iš obuolio sėklos išauga obelis. Tėvų pagrindinis vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą. Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu. Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis: bėgikai, ėjikai ir šokliai. Bėgikai išmoksta labai greitai. Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daroma pažangą. Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai.
Vaiko elgesio tipai ir jų poreikiai
Galima išskirti kelis pagrindinius vaikų elgesio tipus, kurių kiekvienas turi savitus poreikius:
- Jautrusis: Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni.
- Aktyvusis: Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai.
- Reaktyvusis: Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės.
- Imlusis: Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai.
Meilės ir meilės sau ugdymas
Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilę vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais.
Emocijų valdymas ir norų pripažinimas
Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Nesumenkinti jų netekties jausmą. Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas. (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga. Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”). Jūsų vaiko norai, nors jie jums ir nėra priimtini, ugdo sugebėjimą turėti tikslą, svajonę, mėgautis vidine ir išorine sėkme. Jos pagrindas yra leidimas daug norėti. Jo neturėdamas vaikai liausis svajoję, o be jos neįstengs pasiekti nieko nauja. Tačiau labai svarbu mokyti vaiką prašyti, o ne primygtinai siūlyti savas idėjas.
Kartų linija ir tėvų atsakomybė
Tėvus nuo vaikų skiria kartų linija. Tėvai yra virš kartų linijos, o vaikai - žemiau jos. Būdami virš kartų linijos, prisiimame atsakomybę ir kontroliuojame, o būdami žemiau, esame priklausomi ir kontroliuojami tėvų. Ramūs, susikaupę, mylintis, supratingi, pagarbūs, atjaučiantys ir paslaugūs tėvai yra virš kartų linijos. Kadangi vaikai priklauso nuo tėvų kontrolės, tai jie yra žemiau linijos. Būdami žemiau linijos, vaikai lieka vaikais. Kai tėvai yra virš linijos, vaikai gali išsiugdyti visus būtinus suaugusio žmogaus sugebėjimus. Pagarba žmonėmis, paslaugumas, atlaidumas, sugebėjimas prisitaikyti, bendrauti, mylėti, atkaklumas, mokėjimas prisitaikyti vaikams yra įgimtas, tačiau reikia, kad jiems vadovautų šiuos sugebėjimus turintis žmogus. Jeigu tėvai tarpusavyje, savo aplinkoje arba vaikų atžvilgiu elgiasi neatsakingai, vaikai negali pasikliauti jų parama. Nesivaldydami ir elgdamiesi kaip vaikai, tėvai nusmunka žemiau kartų linijos. Jeigu tėtis arba mama nesivaldo, paliktas sau vaikas staiga „persijungia“ į išlikimo režimą. Šitaip jis verčiamas pernelyg greitai suaugti. Jis turi tapti pats sau tėvu arba motina. Kad vaikai visiškai išsivystytų, reikia, kas aštuoniolika metų jie būtų žemiau kartų linijos ir jaustų tėvų kontrolę.
Pozityviosios disciplinos įgyvendinimas
Pozityvus auklėjimas, o ne baudimas „diržu“. Pozityvioji disciplina - vaikų elgesio kontrolė be „diržo“. Nustatyti ilgalaikius vaiko auklėjimo tikslus. Suteikti vaikui šilumos ir struktūros, elgesio ribų nustatymas. Tvirtai laikytis savo nustatytų ribų ir neabejoti savo sprendimais. Elgesio taisyklės turi būti aiškiai apibrėžtos ir tiksliai išaiškintos vaikams. Įtraukti vaikus nustatant elgesio ribas, taisykles. Iš anksto nuspręsti, kaip elgsis, kai vaikas nesilaikys nustatytų taisyklių ir pranešti tai vaikui. Vaikai visada išbando tėvų nustatytas ribas. Nekovoti su vaiku. Valdyti savo pyktį. Atsisakyti grasinimų ir bausmių. Suprasti, kaip vaikai galvoja ir jaučia.
Pozityvi disciplina | 4 pamoka | Kišenpinigiai
Praktiniai užsiėmimai ir rekomendacijos
Užsiėmimas apima įvadinę diskusiją. Praktikos vadovas dar kartelį primena išmoktą teoriją. Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Vedėjas apibūdina situaciją. Kiekviena grupė gauna klausimus, kuriuos turi aptarti. Aptarimui skiriama nuo 10 iki 15 min. Klausimai pirmajai grupei ir antrajai grupei.
Atspausdintos rekomendacijos išdalinamos grupės dalyviams, kaip grįžtamasis ryšys. Klausimai, kuriuos tėvai gali užduoti sau: Ko tikitės iš šių užsiėmimų, ką norite sužinoti užsiėmimo metu? Grįžtamasis ryšys grupės dalyviams.
tags: #auklejimo #metodas #paremtas #griezta #drausme #nesamoningu
