Kaip žmonės, taip ir augalai turi draugų ir priešų. Jau seniai pastebėta, kad augdami greta daro įtaką vienas kitam: vienais atvejais teigiamą, kitais - neigiamą. Taip nutinka todėl, kad augalai per šaknis išskiria biochemines medžiagas, kurios arba padeda kitiems augalams augti, arba juos nukonkuruoja. Šiam reiškiniui apibūdinti naudojama sąvoka alelopatija. Tai iš graikų kalbos kilęs žodis: allelo - abipusis ir paty - kančia. Kiekvienam augalui svarbu išgyventi. Nukonkuravęs kitas rūšis, jis išplečia maitinimosi plotą, gauna daugiau drėgmės, maisto medžiagų. Tai padaryti jam padeda ir dirvoje esantys su augalu simbiozės ryšius kuriantys mikroorganizmai. Norėdamas prisivilioti geruosius dirvos mikroorganizmus, augalas išskiria alelochemikalų, padedančių konkuruoti su kitomis augalo rūšimis. Neretai pasitaiko, kad pasodintas augalas neišgyvena, o pasigilinus išaiškėja, kad jis atsidūrė netinkamoje kaimynystėje. Pavyzdžiui, greta juodojo riešutmedžio tikrai neaugs pomidorai, paprikos, bulvės, baklažanai, azalijos, pušys, obelys, avietės, gervuogės.
Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.
Alelopatija ir jos svarba daržininkystėje
Alelopatija - vienas iš kelių organizmų konkurencijos būdų, kuriuo Europoje pradėta domėtis dar XVII-XVIII a. Prancūzų gamtininkas ir botanikas Augustinas De Condole XIX a. pradžioje nustatė, kad augalai skleidžia chemines medžiagas, kurios vienus augalus veikia teigiamai, o kitus - neigiamai. XX a. pradžioje šios medžiagos buvo pavadintos alelochemikalais, o pats reiškinys - alelopatija. Alelochemikalus į aplinką gali išskirti visas augalas, bet daugiausia jų paskleidžia šaknys. Antžeminės augalo dalies išskirti alelochemikalai į dirvožemį patenka kartu su lietumi. Beje, tokiu pat principu veikia antibiotikai.
Ekologinėje sodininkystėje ir daržininkystėje augalų alelopatinėmis savybėmis galima kontroliuoti piktžolių, kenkėjų ir ligų plitimą. Sumaniai jas pasitelkus galima ne tik atsisakyti herbicidų, bet ir dirvoje sumažinti piktžolių. Pomedžiuose ar daržo pakraščiuose augančios avižos, burokėliai, žirniai, rugiai neleis augti piktžolėms. Šiaudų mulčias jas mažina ne tik dėl to, kad pridengia šviesą ir neleidžia daigeliams prasibrauti. Šiaudų išskiriamos alelopatinės medžiagos padeda kontroliuoti nepageidaujamas žoles.

Augalų derinimo principai
Kaimynystėje tiktų sodinti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai. Taip jie nekonkuruos dėl vandens ir maisto medžiagų. Sekliai šaknijasi ridikėliai, kaliaropės, špinatai, agurkai, svogūnai; vidutiniškai sekli žemaūgių pupelių, žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių kopūstų šaknų sistema; giliai šaknijasi burokėliai, morkos, smidrai. Gretimose lysvėse pasodintos daržovės gali stimuliuoti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Kiekvienas augalas į aplinką išskiria specifinius junginius - fitoncidus, kurie gali reguliuoti kitų sėklų dygimą, daigų vystymąsi ir augimą, atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų arba apkrėsti.
Nederėtų greta auginti giminingų augalų - jiems reikalingos vienodos maisto medžiagos ir augimo sąlygos (toks pat šviesos ir drėgmės poreikis), juos puola tie patys kenkėjai ir ligos. Taip pat kaimynystėje nereikėtų tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.
Gerų kaimynų pavyzdžiai
- Pomidorams augti tinka kartu su šiomis daržovėmis: bazilikais, salotomis, špinatais, svogūnais, česnakais, petražolėmis, morkomis, pastarnokais, šparagais, pupelėmis, ridikais, ridikėliais, salierais.
- Agurkai gerai auga šalia salotų, petražolių, pupelių, žirnių. Jie taip pat gali augti svogūnų, česnakų, kopūstų, pankolių draugijoje.
- Morkos yra auginamos su žirniais, salotomis, pomidorais, pupelėmis, ridikėliais.
- Bulvės gerai auga špinatų, kopūstų, pupų, pupelių, kukurūzų, burokėlių, česnakų, krienų kaimynystėje.
- Kopūstams yra tinkama špinatų, salotų, ridikėlių, krapų, salierų, bulvių, burokėlių, ropių, pupelių, žirnių, agurkų, porų draugija.
- Šalia svogūnų ir česnakų galima auginti moliūgus, porus, ropes, morkas, pastarnokus, agurkus, ridikus ir ridikėlius.
- Žirniai draugauja su morkomis, ridikėliais, ridikais, ropėmis, agurkais, kukurūzais, burokais, kopūstais, garstyčiomis.
Blogų kaimynų pavyzdžiai
- Pomidorų nedera auginti šalia giminingų daržovių: bulvių, paprikų, baklažanų. Taip pat ne itin tinka juos auginti su žirniais, pankoliais, agurkais.
- Agurkai yra neauginami šalia ridikėlių ir ridikų.
- Morkos turėtų augti toliau nuo bulvių ir burokėlių.
- Žirniai nemėgsta šių daržovių draugijos: bulvių, pomidorų, pupelių.
- Svogūnai ir žirniai: Visų rūšių svogūnai - patys pikčiausi žirnelių priešai, trukdantys jiems augti.
- Bulvės ir pomidorai: Nepageidaujama šių daržovių kaimynystė nėra susijusi su paslaptingu alelopatijos reiškiniu. Taip yra dėl artimos šių kultūrų giminystės: ir bulvės, ir pomidorai priklauso bulvinių šeimai. Dėl šios priežasties jiems būdingos tos pačios ligos, juos puola tie patys kenkėjai. Gretimose lysvėse augantys pomidorai ir bulvės vieni nuo kitų užsikrečia. Ši taisyklė galioja ir kitiems bulvinių šeimos atstovams - šalia bulvių ir pomidorų negalima sodinti paprikų ir baklažanų.
- Paprikos ir ankštiniai: Ankštiniai augalai tikrai neapsidžiaugtų, jei būtų pasodinti šalia paprikų.
- Morkos ir krapai: Agronomai iki šiol negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad krapai lėtina morkų augimą. Nežinia, ar tai mitas, bet daugelio daržininkų patirtis rodo, kad šių dviejų kultūrų šalia geriau nesodinti.
- Salotos ir brokoliai: Tyrimai rodo, kad salotų sėklos prastai dygsta lysvėse, kuriose prieš tai buvo auginami brokoliai, arba netoli jų - į dirvą išskiriamos medžiagos stabdo salotų augimą.
Daržo planavimas ir įrengimas
Planuojant daržą, reikia atsiminti, kad svarbu yra ne tik kiek ir kokių daržovių ruošiatės auginti, bet ir ką prie ko auginsite. Svarbiausia - patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.
Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Sklypas turi būti lygus ar turėti nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinę pusę skirkite tokiems augalams, kurie labiau mėgsta šilumą: pupelėms, pomidorams, agurkams, o štai šiaurinė puikiai tiks ridikams, ropėms, griežčiams.

Lysves patariama formuoti į ilgį nuo šiaurės pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Lysvių plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.
Lysvių tipai
- Plokščiosios. Pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės.
- Pakeltos. Jos itin populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, be to, jų lengvesnė priežiūra.
- Pagilintos. Tokios lysvės retai sutinkamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams.
- Šiltlysvė. Šis lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke.
Sėjomaina - svarbus daržo priežiūros elementas
Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių. Sėjomaina - veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Ligos ir kenkėjai - prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.
Patartini priešsėliai
- Agurkams, moliūgams - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
- Ankštinėms daržovėms - bulvės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai.
- Bulvėms - ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės.
- Kopūstinėms daržovėms - morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys.
- Pomidorams, baklažanams, paprikoms - ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.
- Svogūninėms daržovėms - moliūgai, burokėliai, agurkai, žieminiai javai, bulvės.
- Morkoms - agurkai, javai, bulvės.
- Burokėliams - svogūnai, agurkai, bulvės, javai.
- Salotos - svogūnai, morkos, burokėliai, agurkai, javai, bulvės.
- Šakniavaisinėms daržovėms - ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai.
- Žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) - moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės.
- Cukinija - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
- Salierai - svogūnai, agurkai, javai, daugiametės žolės, bulvės.
Prieskoninės žolelės - puikūs daržo augalų palydovai
Prieskoninės žolelės, išskiriančios daug lakiųjų medžiagų, - geros daržo augalų palydovės. Jos plačiai naudojamos kulinarijoje ir turi daug vertingų gydomųjų, aromatinių savybių. Daugelis iš jų - dekoratyvios ir gali papuošti kiekvieną sodą, todėl yra neatskiriama kiekvieno daržo dalis. Lakiosios prieskoninių žolelių medžiagos turi teigiamą poveikį šalimais augančioms daržovėms: apsaugo nuo ligų ir kenkėjų, o kai kuriais atvejais net pagerina jų skonį. Pavyzdžiui, kvapieji bazilikai pagerina pomidorų skonį, o krapai - kopūstų.
Dauguma aromatinių žolelių - levandos, agurklės, šalavijai, juozažolės, petražolės, krapai, čiobreliai, mairūnai, ramunėlės, builiai ir kitos - turi teigiamą poveikį beveik visoms daržovėms. Lysvių kraštuose pasodintos baltažiedės notrelės, valerijonai ar kraujažolės stiprina daržovių sveikatą ir atsparumą.
Kaip į sodą įterpti komposto
Daržo tipai ir jų pritaikymas
Prieš pasirenkant daržo tipą, reikia įsivertinti, kam jis bus skirtas ir ką norite auginti. Galbūt norite auginti tik agurkus, prieskonines daržoves, o gal siekiate, kad daržas teiktų estetinį pasitenkinimą? Tai priklauso nuo poreikių.
- Daržas „maitintojas“. Planuojamas renkantis įprastesnes, derlingas daržoves, kurių pritaikymas kulinarijoje platus, o auginimas - nereikalauja daug pastangų.
- Kvadratinio metro daržas. Planuojamas turint mažesnį daržo sklypą, bet norint ir siekiant įvairovės, dažnai pasirenkamos pakeltos lysvės.
- Miesto daržas. Populiarėjantis daržo tipas tarp gyvenančių didmiestyje, kurie dažniausiai auginti daržoves ar kitus augalus pasirenka balkonuose, terasose.
- Fengšui daržas. Šio tipo daržas papildo kitų daržų tipus ir glaudžiai su jais siejasi.
- Miško daržas. Lietuvoje įprasta lankytis miškuose ir rinkti uogų ar grybų derlių, bet patiems domėtis natūraliais gamtos procesais, siekiant gauti gėrybių derlių, vis dar nėra praktikuojama.
- Virtuvės daržas. Mažas darželis virtuvėje, kuris džiugina ištisus metus, labiausiai tam tinka greitos vegetacijos daržovės ir prieskoniniai augalai.
- Daržas šiltnamyje. Toks daržo tipas ir jo potencialas tiesiogiai susijęs su šiltnamio tipu, turima įranga.
- Augintiniams draugiškas daržas. Kelių daržo tipų derinimas siekiant gerovės augintiniams.
- Estetinis daržas. Tai ne tik daržas, tai kartu ir gėlynas, nors jame gali neaugti nei vienos gėlės.
- Daržininkystė visus metus. Tai kelių daržo tipų derinimas, pasirenkamas itin aistringų daržininkų, kurie šia malonia ir naudinga veikla užsiima ištisus metus.
Daržo priežiūra ir aplinkosauginiai aspektai
Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas.
Planuojant sklypo apsodinimo darbus, nepamirškite palikti vietos ir komposto dėžei. Tam tinkamiausias pasirinkimas - sklypo galas, kur mažai saulės, pavėsis ir kur neverta tikėtis didelio derliaus.
Visą rudenį reikia rinkti derlių, smulkinti visas daržo liekanas, pilti į griovelius ir sėti visokius sideratinius augalus. Pavasarį keisti griovelius ir kauburėlius vietomis ir vėl sėti priešsėlius anksti pavasarį iki pagrindinės daržovių sėjos. Užaugs ir medžiaga paklotei, ir liks šaknys podirvio purenimui.

Pagrindiniai gamtinės žemdirbystės pliusai - tikra, neplastmasinė gamtinė aplinka ir sveikos skanios daržovės, uogos, vaisiai bei visi valgomi laukiniai augalai.

