Apvaisinimas yra sudėtingas ir gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu susilieja augalų ir gyvūnų lytinės ląstelės, vadinamos gametomis. Šiame procese susijungia vyriškoji ląstelė (spermatozoidas) ir moteriškoji ląstelė (kiaušinėlis), jų branduoliai susilieja, taip formuojant naują gyvybės pradžią - zigotą.
Ką reiškia apvaisinimas?
Apvaisinimas - tai augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė.
Zigota: nauja gyvybės pradžia
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas). Taigi, po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė (zigota), sudaryta iš dviejų susiliejusių gametų, jau yra naujas organizmas. Tai nėra tik „keletas taškelių kažkokių palaidų ląstelių“. Tokia pozicija yra visuotinai pripažinta šiuolaikinio medicinos mokslo.
Zigotos raida
Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas.
Apvaisinimo fazės
Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas.
- Prasiskverbimas: Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link. Judėjimą sąlygoja cheminės medžiagos. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio.
- Branduolių susiliejimas: Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos.
- Chromosomų pasikeitimas: Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu.
Apvaisinimo būdai
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai).
Pagalbinis apvaisinimas
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.
Apvaisinimas - tai spermatozoido įsiskverbimas pro kiaušialąstės mikropilę ir šių lytinių ląstelių susijungimas. Abi gametos, moteriška lytinė ląstelė - kiaušinėlis, ir vyriška lytinė ląstelė - spermatozoidas, yra haploidinės. Jos turi tik po 23 chromosomas. Žmogaus gemalas - tai organizmo vystymosi stadija, kuri trunka nuo kiaušinėlio apvaisinimo iki vaisiaus susiformavimo.
Morulės stadija - pirmoji embrioninio vystymosi stadija. Zigotai pasidalijus ir pasiekus 32 ląstelių stadiją zigota vadinama morule. Morulės ląstelės yra vadinamos blastomeromis. Iš pradžių susidariusios 8 ląstelės yra nepolinės. Vėliau blastomeros pradeda sąveikauti su kaimyninėmis ląstelėmis paviršiaus sąlyčio molekulėmis ir tampa polinėmis (susidaro epikalinis ir bazo - lateralinis poliai).
Blastulė, arba blastocista - ankstyva embrioninio vystymosi stadija. Blastulė susiformuoja iš morulės. Tai viensluoksnis, tuščiaviduris ląstelių darinys. Išorinės ląstelės vadinamos trofektoderminėmis, o visas sluoksnis vadinamas trofoblastu. Blastulės ertmė užpildyta skysčiu ir vadinama blastoceliu. Blastocelyje yra vidinių ląstelių, kurios telkiasi gemaliniame blastulės poliuje. Iš trofektoderminių ląstelių vystosi gemalo dangalai (dalis placentos, chorionas), o iš vidinių - pats gemalas, amnionas ir trynio maišelis.
Gastrulės stadija - tai embriono vystymosi stadija, sekanti po blastulės stadijos. Iš vienasluoksnės blastulės ima formuotis trijų sluoksnių struktūra - gastrulė. Gastruliacijos metu susiformuojantys sluoksniai skirstomi į ektodermą, mezodermą ir endodermą. Šios stadijos metu prasideda organogenezė ir kiekvienas iš sluoksnių duoda pradžią tam tikriems organams. Iš ektodermos vystysis epidermis, nervinis vamzdelis, bei kiti audiniai, kurie vėliau formuos žmogaus nervų sistemą. Mezoderma randasi tarp ektodermos ir endodermos. Iš jos formuojasi somitai, kurie duoda pradžią raumenims, šonkaulių formavimuisi, stuburui, kaulams, kraujodaros ir kraujotakos sistemoms, bei jungiamiesiems audiniams.
Neurulės stadija - embriono vystymosi stadija, kurios metu vyksta neuruliacija t.y. nervų sistemos vystymosi pradžia. Nervinis vamzdelis, iš kurio formuosis nervų sistema, formuojasi iš ląstelių sutankėjimo, esančio tarp notachordos ir ektodermos. Besivystydamas nervinis vamzdelis priekiniame gale suformuoja ląstelių gniužulus, kurie vėliau išsivysto į pagrindines smegenų dalis.
tags: #augalo #lastele #susidaranti #po #apvaisinimo #zi
