Audronė Kartanienė yra teisėja, kurios sprendimai ir veiksmai turėjo reikšmės ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės teisėsaugos kontekste. Jos pavardė ypač išryškėjo nagrinėjant bylas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautiniais arešto orderiais.
Tarptautinės mafijos akiratyje: Gruzijos nusikaltėlių byla Baryje
Italijos mieste Baryje vyko didelis teismas prieš gruzinų mafijos narius, kurie veikė ne tik Italijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Šis miestas tapo svarbiu gruzinų diasporos centru Europoje, todėl jo kriminalinė aplinka buvo itin jautri. Gruzinų mafija Baryje užsiėmė reketu, žmogžudystėmis ir nelegalia emigracija, o jų veikla kėlė nerimą Italijos teisėsaugai.
Istorija pasiekė kulminaciją nužudžius kriminalinį autoritetą Revazą Čuradzę. Šis įvykis sukėlė įtarimus dėl karo tarp gruzinų ir vietinės Apulijos regiono mafijos, žinomos kaip Jungtinė Šventa Karūna (Sacra Corona Unita). Pastaroji organizacija kontroliavo kontrabandą ir rinko mokesčius iš kitų nusikaltėlių strategiškai svarbioje pietrytinėje Italijos pakrantėje. Gruzinų ir ukrainiečių mafijozų susitikime buvo svarstoma galimybė sutriuškinti vietinę mafiją ir perimti kontrolę, o tai galėjo sukelti naują konfliktą.
Policijai sekant gruzinų pokalbius, paaiškėjo ir daugiau detalių. Paaiškėjo, kad Kutaisio klanas Maskvoje organizavo Aslano Usojano, garsaus kaip Senis Chasanas, nužudymą. Šis įvykis buvo svarbus žingsnis įtvirtinant gruzinų mafijos įtaką.
Bario prokurorai pateikė kaltinimus dėl nusikalstamo klano sukūrimo, vagysčių, pinigų plovimo ir dokumentų klastojimo. Nors kai kurie kaltinimai nebuvo įrodyti, teismas skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.
R. Čuradzės nužudymu buvo apkaltinti Zurabas Cokojevas ir Zurabas Džinorija, tačiau jiems pavyko pasislėpti. Policija įtarė, kad Revazui buvo paskelbtas mirties nuosprendis M. Džangvaladzės sušauktoje „schodkoje“ (susirinkime).
Vilniuje sulaikytas Givis Gordeladzė ir Audronės Kartanienės vaidmuo
Viena svarbiausių bylų, kurioje dalyvavo Audronė Kartanienė, yra susijusi su Givi Gordeladzės, žinomo kaip Givis Tbiliskis, sulaikymu Vilniuje. G. Gordeladzė buvo įtariamas pagrindinis Kutaisio klano vadeiva, vadovavęs gruzinų gaujai Italijoje ir kitose ES šalyse, vykdžiusiai turto prievartavimą, plėšikavimą, pinigų plovimą ir dokumentų klastojimą. Jis taip pat įtariamas reketavęs italų transporto bendrovę.
G. Gordeladzė buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį, tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis skyrė jam tik 30 000 litų užstatą ir mėnesį namų arešto, paleisdamas jį iš teismo salės. Šis sprendimas sukėlė didelį rezonansą, o Europolas netgi prakalbo apie korupciją Lietuvos teismuose.
Prokuratūra greitai sureagavo ir pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Būtent teisėja Audronė Kartanienė panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti. Tačiau įtariamasis jau buvo dingęs.
Šis atvejis tapo precedentu, parodžiusiu, kaip svarbu tinkamai vertinti tarptautinio masto nusikaltėlių paleidimą ir kaip teisėjo sprendimas gali turėti didelių pasekmių.
Teisėjo Gedimino Viederio atsakomybė ir Teisėjų Tarybos reakcija
Teisėjas G. Viederis, susidūręs su visuomenės pasipiktinimu, pripažino suklydęs paleisdamas G. Gordeladzę, tačiau neigė gavęs atlygį. Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius įvertino jo sprendimą kaip šokiruojantį ir užsiminė apie galimybę teisėjui grėsti drausminės bylos ir atleidimo procedūra.
G. Viederis pateikė prašymus atleisti jį iš pareigų, tačiau teisėjų bendruomenė nesutiko su TT pirmininko nuomone ir pareiškė, kad teisėjas yra nepriklausomas. Galiausiai, teisėjas atsiėmė savo prašymą, o prezidentė Dalia Grybauskaitė atšaukė dekretą dėl jo atleidimo.
Šis incidentas iškėlė klausimus dėl teisėjų nepriklausomumo, atsakomybės už priimamus sprendimus ir galimybės teismų savivaldos institucijoms vertinti teisėjų procesinius sprendimus.
Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir Teisėjų Tarybos pozicija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir TT pirmininkas G. Kryževičius kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti nuostatas dėl teisėjo nepriklausomumo ir galimybės teismų savivaldos institucijoms vertinti teisėjų procesinius sprendimus.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad netinkamas, aplaidus, akivaizdų kompetencijos trūkumą rodantis teisėjo elgesys, lemiantis nuolatines teisės aiškinimo ir taikymo klaidas bei proceso įstatymų pažeidimus, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais reikalavimais ir gali būti pagrindas taikyti teisėjui drausminės atsakomybės priemones.
Nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Teisėjų Taryba nesutiko su siūlymu atlikti išorinį administravimo patikrinimą, t. y. patikrinti teisėjo G. Viederio išnagrinėtas bylas bei priimtus sprendimus.
Ši byla parodė, kad teisėjo Audronės Kartanienės sprendimai ir veiksmai, ypač susiję su tarptautiniais arešto orderiais ir aukšto rango nusikaltėlių paleidimu, yra svarbūs ne tik teisinėje, bet ir platesnėje visuomeninėje erdvėje.
Audronė Kartanienė ir kitos bylos: smurtas artimoje aplinkoje
Be organizuoto nusikalstamumo bylų, teisėjos Audronės Kartanienės pavardė minima ir nagrinėjant kitas sudėtingas bylas, pavyzdžiui, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje. Viena tokių bylų - E. Miched nužudymo byla, kurioje teisėja kartu su kitais LAT teisėjais nagrinėjo nuteistosios ir jos advokato versiją dėl būtinosios ginties.
Šioje byloje buvo svarstoma, ar E. Miched veikė būtinosios ginties tikslais, siekdama apsisaugoti nuo sugyventinio. Nors moteris teigė, kad patyrė smurtą ir grasinimus, teisėjai nepatikėjo jos versija, pažymėdami, kad nėra pagrindo manyti, jog sugyventinio veiksmai buvo tokie pavojingi, kad būtų reikėję gintis peiliu. E. Miched buvo nuteista aštuonerius metus kalėti pataisos namuose.
Šios bylos nagrinėjimas pabrėžia teisėjų Audronės Kartanienės atliekamą darbą vertinant sudėtingas ir jautrias bylas, kurios reikalauja kruopštaus įrodymų analizavimo ir teisingumo principų taikymo.
tags: #audrone #kartaniene #gimimo
