Artėjant rugsėjo 1-ajai, daugelis tėvų pradeda galvoti apie tai, kaip tinkamai paruošti savo vaiką mokyklai. Pasiruošimas mokyklai - tai ne tik akademinių žinių įgijimas, bet ir vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių bei emocinio brandumo ugdymas. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų vadovą, kaip padėti vaikui sėkmingai pradėti mokyklos kelionę.
1. Ugdykite savarankiškumą nuo mažens
Anot R. Gluchovskės, tėvai myli savo vaikus, todėl natūralu, kad nori jiems įvairiose buitinėse situacijose pagelbėti. Visgi svarbu tai darant nepersistengti ir suteikti galimybę mažiesiems mokytis bandant ir klystant. Ekspertės teigimu, šešiametis jau turėtų gebėti pats apsirengti, praustis ir tinkamai naudotis tualetu, valgyti su stalo įrankiais, atlikti nesudėtingus namų ruošos darbus ar susitvarkyti žaidimų vietą. Viso to išmokti bus sudėtinga, jei kiekviename žingsnyje tėvai skubės šias ar panašias užduotis atlikti už vaiką.
„3-6 metų amžiaus vaikui tikrai galima ir netgi reikėtų leisti prisiimti jo amžiui tinkamas atsakomybes - pavyzdžiui, susitvarkyti žaislus, surinkti ir sudėti į skalbinių dėžę nešvarius savo rūbus, pamaitinti namų augintinį, palaistyti gėles, nušluostyti stalą, galbūt pasiurbti grindis. Taip ugdomas ne tik vaiko savarankiškumas, bet ir jo gebėjimas prisiimti atsakomybę, pareigos jausmas. Jei viską visuomet už vaiką padarys tėvai, jis neturės paskatos mokytis. Tėvams verta prisiminti auksinę Konfucijaus mintį: „Paaiškink - ir aš užmiršiu. Parodyk - prisiminsiu. Leisk man padaryti pačiam - ir aš suprasiu“. Vaiko ugdymo kontekste ji yra itin teisinga“, - sako R. Gluchovskė.
2. Leiskite vaikui atrasti ir pažinti pasaulį
Ugdymo ekspertė pabrėžia, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai daugiausiai mokosi per patirtį ir pojūčius, todėl tėvams ir pedagogams svarbu suteikti mažiesiems kuo daugiau galimybių tai daryti. Leisti vaikui laipioti į medžius ir suptis, lipdyti sniego senius ir statyti smėlio pilis, kalti vinį ir pjauti peiliu, važinėtis dviračiu ar bėgioti per kliūtis, susitepti purve ar sušlapti vasaros lietuje: taip jam suteikiama proga pažinti pasaulį visais savo pojūčiais, plėsti savo patirtį ir per ją mokytis. Nei knygelių skaitymas, nei animaciniai filmai to atstoti negali.
„Kartais tėvai yra linkę visur įžvelgti pavojus - nuo rizikos susižaloti šakute valgant iki nelaimingo atsitikimo judrioje gatvėje galimybės. Tačiau perdėtas vaiko saugojimas tikrai nėra jam į naudą. Nuolat nerimaujančių tėvų vaikai taip pat auga nerimastingi, stokoja pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo, patiria nuolatinę įtampą ir baimę, sunkiai mezga draugystės ryšius su kitais, o sudėtingesnėse situacijose pasimeta. Tad užuot aplink regėjus vien supančias grėsmes, pirmiausia reikėtų stengtis įžvelgti atradimo ir pažinimo galimybes. Neuromokslininkai yra įrodę, kad mažo vaiko smegenyse naujos jungtys tarp nervinių ląstelių kuriasi pirmiausia tada, kai mažasis pats aktyviai veikia ir mokosi tyrinėdamas pasaulį. Svarbu leisti jam tai daryti“, - pažymi R. Gluchovskė.
3. Padėkite patirti visus jausmus
„Saulės gojaus“ ikimokyklinio ugdymo vadovės teigimu, siekiant vaiko emocinio ir psichologinio augimo, taip pat svarbu nesistengti jo bet kokia kaina apsaugoti nuo neigiamų emocijų. Reikėtų leisti vaikui patirti visą jausmų spektrą, o ne tik teigiamas emocijas. Ekspertė pažymi, kad vaikas turi pažinti ir nuobodulį, pasibjaurėjimą, liūdesį, pyktį, nuostabą, baimę bei kitas nemalonias emocijas, su kuriomis neišvengiamai savo gyvenime susiduria kiekvienas žmogus.
„Užuot bandžius vaiką nuo neigiamų emocijų apsaugoti, reikėtų padėti mažajam jas atpažinti savyje bei kituose žmonėse ir suprasti jų priežastis. Tai padeda stiprinti vaiko empatiją - gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją, įsivaizduoti jo jausmus ir atitinkamai elgtis. Empatija yra svarbi emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių sudedamoji dalis. Kaip ir visų kitų dalykų, empatijos vaikai pirmiausia mokosi iš savo tėvų. Tad suaugusiųjų demonstruojama atjauta ir įvairios pagalbos kitiems žmonėms išraiškos, pavyzdžiui, paaukojimas vargšui ar moneta gatvės muzikantui - ypač paaiškinant tokių veiksmų priežastis - gali padėti ugdyti vaiko gebėjimą užjausti ir suprasti kitus“, - sako specialistė.
4. Tvirtai laikykitės susitarimų
R. Gluchovskės teigimu, priešmokyklinio amžiaus vaikai taip pat jau turėtų būti išmokę jausti ribas - kas yra leistina, o kas ne. Priešmokyklinukas turėtų gebėti suprasti ir priimti tai, kad ne visi jo norai išsipildo. Anot ikimokyklinio ugdymo ekspertės, svarbu sieti norų išsipildymą su paties vaiko indėliu, pastangomis ir veiksmais. Tai reiškia, kad vaikas turėtų gebėt laikytis susitarimų su tėvais, nustatytų namų taisyklių, bendravimo su bendraamžiais bei suaugusiaisiais normų.
„Iš mokyklai pasiruošusio vaiko jau turėtų būti galima tikėtis ne tik pagarbaus ir mandagaus elgesio, bet ir, pavyzdžiui, gebėjimo laikytis žaidimo taisyklių, mokėjimo pralaimėti ar išlaukti eilėje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad laikytis susitarimų bei taisyklių vaikas išmoks tik tuomet, jei jų laikysis ir suaugusieji. Tai reiškia, kad tėvai vaikams neturėtų žadėti to, ko negalės išpildyti. Ir priešingai - jei yra susitariama, kad žaidimai ar pramogos vaiko lauks tik jam atlikus tam tikras savo pareigas ir užduotis, tai svarbu nenuolaidžiauti ir principingai laikytis šios sąlygos - kad ir kaip mažasis dėl to būtų nepatenkintas“, - sako R. Gluchovskė.
5. Atsisakykite nerealistiškų lūkesčių
Specialistės teigimu, norint padėti vaikui augti ir mokytis, svarbu jį pažinti, suprasti besiformuojančius mažojo būdo bruožus ir polinkius, o visų svarbiausia - leisti jam būti savimi. R. Gluchovskė atkreipia dėmesį, kad neretai tėvai savo vaikams kelia nerealistiškus lūkesčius, kurie dažniausiai yra pačių suaugusiųjų prioritetų, norų ir įsivaizdavimų atspindys.
„Perdėti tėvų lūkesčiai ir norai žaloja vaiką, žlugdo jo savivertę ir pasitikėjimą savimi. Siekdamas būti toks, kokį jį nori matyti tėvai, vaikas gali vengti išbandyti ką nors naujo. Bandydamas atitikti tėvų lūkesčius, mažasis taip pat bijos suklysti, o suklydęs gali imti išsisukinėti ar meluoti, netinkamai pasielgęs - kaltinti kitus. Labai dažnai aukštus lūkesčius tėvai sieja su vaiko akademine sėkme mokykloje, sureikšmindami jo gebėjimą anksti pažinti raides, skaityti ir skaičiuoti. Tokiu atveju žaidimai ir laisvas vaiko laikas dažnai „nurašomi“ kaip bereikšmis dykinėjimas, o mažasis apkraunamas papildomomis veiklomis ir būreliais. Tačiau jei tie būreliai neatitinka paties vaiko pomėgių, jam tai tampa energiją sekinančia prievole, o ne sėkmingo ugdymo įrankiu“, - pabrėžia R. Gluchovskė.
6. Priimkite vaiką tokį, koks jis yra
Anot „Saulės gojaus“ ikimokyklinio ugdymo ekspertės, tėvai turėtų vertinti ir mylėti vaiką tokį, koks jis yra. Mažajam yra labai svarbus jam brangiausių žmonių palaikymas ir įvertinimas. Tačiau begalinė tėvų meilė neturėtų virsti besąlygišku atžalos aukštinimu ar nuolatiniu nerimu dėl jo pasiekimų.
„Vaiko nereikėtų kelti į padanges ir girti už bet kokį papaišymą ant popieriaus, laikant tai didžiu meno kūriniu. Tačiau taip pat negalima vaiko menkinti, jo kūrybą vadinant terlione ar nesąmone. Reikia stengtis išsaugoti balansą ir skatinti vaiką žengti vis naują žingsnelį į priekį, nekeliant tikslų, kurie šiuo metu jam yra pernelyg sudėtingi. Be to, svarbu drąsinti vaiką už pastangas, kruopštumą ir susikaupimą, nesusikoncentruojant vien tik į rezultatą“, - sako R. Gluchovskė.
7. Praktiniai patarimai ruošiantis mokyklai
Pasiruošimas mokyklai gali būti daug iššūkių keliantis laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams. Net jei vaikas paprastai yra pakankamai lankstus ir gebantis prisitaikyti, pasikeitimai gali gąsdinti ir kelti nerimą: nepažįstami vaikai, naujos taisyklės ir visai kitokia rutina nei einant į darželį, nežinomybė, ar „gera“ bus mokytoja, - visa tai gali tapti nemenku streso šaltiniu ir būsimam pirmokui, ir jo tėvams. Vaikui, besiruošiančiam pirmajai klasei, yra be galo svarbus tėvų ir kitų artimųjų palaikymas ir padrąsinimas.
- Kalbėkitės su vaiku apie mokyklą. Papasakokite, kaip atrodys vaiko pamokų tvarkaraštis, ką vaikas mokysis, kokiu laiku prasidės ir baigsis pamokos, kuo tai skirsis nuo vaiko dabartinės dienos. Papasakokite apie pertraukas, apie būrelius (jais verta pasidomėti iš anksto). Paaiškinkite vaikui, kad gal ir ne viskas mokykloje patiks, tačiau mokykloje bus galima išmokti daug naujų ir įdomių dalykų, be to, ten taip pat bus galima susirasti naujų draugų.
- Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus. Ar vaikas džiaugiasi? Ar laukia mokyklos su nekantrumu? O gal nerimauja? Ar bijo? Jei taip, tai ko bijo? Kad bus sunku mokytis? O gal kad bus sunku susirasti draugų? Pasakykite vaikui, kad nerimauti normalu - juk daug kas jo gyvenime pasikeis. Pasidalinkite savo patirtimi: gal ir jūs kažkada kažko bijojote (mokyklos ar naujo darbo), bet kai pradėjote mokytis ar dirbti, susiradote naujų draugų ir su kiekviena diena buvo vis mažiau baisu? Tačiau nemeluokite vaikui, kad viskas bus puiku - juk jūs iš tiesų nežinote nei kaip vaikui seksis mokytis, nei kokia pasitaikys mokytoja, nei kaip vaikui pavyks draugauti su kitais vaikais, nei ar vaikas nepatirs patyčių ar kitų negandų. Bet ir negąsdinkite vaiko.
- Nepersūdykite su pernelyg aukštais lūkesčiais vaikui. Jei vaikui nuo penkių metų kartosite, kad norite, kad jis būtų pirmūnas ir užaugęs taptų daktaru arba prezidentu, tikrai nepadėsite vaikui su džiaugsmu laukti pirmosios klasės. Perfekcionistiški tėvai puikiai geba įvaryti vaikams baimių ir kompleksų. Taigi užuot nuolat kartoję pageidavimą, kad jūsų vaikas turi mokytis tobulai ir būti geriausias klasėje, geriau pasakykite vaikui, kad tikitės, kad jis stengsis.
- Jei yra galimybė, aplankykite būsimą mokyklą kartu su vaiku, ištyrinėkite skirtingus kelius į mokyklą, leiskite vaikui patyrinėti mokyklos aplinką, susipažinti su būsima mokytoja, apžiūrėti būsimą klasę.
- Kartais į vieną klasę pereina daugelis tos pačios darželio grupės vaikų. Tai palengvina vaiko adaptaciją mokykloje, ypač jei vaikas grupėje turėjo draugų, su kuriais nenori skirtis. Tačiau kartais tėvai išleidžia vaiką į mokyklą, kur vaikas nepažįsta nei vieno bendraklasio. Pasidomėkite, gal toje mokykloje mokosi vaiko kiemo draugai? Gal šeimos draugų vaikai? O gal yra galimybė susipažinti su būsimais bendraklasiais anksčiau?
- Kartu su vaiku vykite pirkti mokyklinių prekių ir pirkdami įsiklausykite į vaiko nuomonę. Mokyklinės kuprinės ir priemonių pamokoms išsirinkimas vaikui tikrai gali būti įdomi ir džiaugsminga patirtis.
- Jei dar vaikas to nemoka, pasirūpinkite, kad vaikas iki rugsėjo pirmosios būtų pajėgus pats naudotis tualetu bei pasirūpinti savo higiena. Darželyje ir namuose nuolat yra suaugusiųjų, galinčių vaikui padėti, tačiau mokyklos mokytojos gali būti kur kas mažiau supratingos, jei vaikas nemokės savarankiškai pasinaudoti tualetu.
- Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, susitvarkyti stalą kažką nuveikus (pvz., pavalgus, pažaidus ar papiešus), susidėti reikalingus daiktus (pvz., išvykai). Šių įgūdžių vaikui tikrai reikės mokykloje.
- Nors daugelį įgūdžių, reikalingų pirmoje klasėje, vaikai įgyja paruošiamojoje grupėje, galite priminti vaikui, kad mokykloje reikės kelti ranką, nebus galima rėkti iš vietos, kad reikės stengtis ir susikaupus mokytis visą pamoką. Galite su vaiku pažaisti „mokyklą“ - pamėginti suvaidinti pamoką ir jos veiklas, pertrauką ir jos žaidimus.
Psichologė įspėjo dėl artėjančių vaikų atostogų: tėvai privalo pasiruošti galimoms grėsmėms
8. Vertinimas ir lūkesčiai
Per dvidešimt metų sukaupta „Saulės gojaus“ pedagogų patirtis rodo, kad geriausius rezultatus mokykloje demonstruoja tie vaikai, kurie darželyje įgijo ne tik „kietųjų“ kompetencijų - skaitymo, rašymo ar skaičiavimo - pagrindus, bet ir kiekvienam žmogui svarbių „minkštųjų“ kompetencijų, išsiugdė pasitikėjimo savimi ir atsakomybės jausmą. Tai yra sėkmingai asmenybei reikalingos savybės, kurioms tėvai su patyrusių pedagogų pagalba turėtų skirti deramą dėmesį.
Psichologė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad mūsų vaikai nėra tokie patys kaip mes. „Geriausia stengtis pažinti savo vaiką ir orientuotis į jį. Tėvai dažnai pasakoja savo prisiminimus ir pamiršta, kad vaiko patirtis gali būti visai kita“, - pastebi R. Geriausia stengtis pažinti savo vaiką ir orientuotis į jį.
Verta susilaikyti nuo frazių: „pamatysi, tau bus viskas lengva ar sunku“. Niekas nežino, kaip bus. Geriau vaikams parodyti, kuo naudingas gali būti šis gyvenimo etapas, drąsinti leistis į dar vieną gyvenimo kelionę, naujas patirtis.
„Didelė klaida, kurią daro daug tėvų - kuomet patys nerimauja dėl mokyklos. Vaikas jaučia visa tai ir gali pradėti bijoti visko, kas susiję su mokykla. Tėvai neišsako savo baimių, bet jos yra, ir tai vaikui kenkia“, - atkreipia dėmesį R. Murauskienė. „Šešeri-septyneri metai yra ypatingas amžius. Tokių metų vaikai labai nori augti, turi stiprų naujų dalykų pažinimo troškimą. Viskas, kas yra siūloma, jiems be galo įdomu. Vaikai nori daryti dalykus, kurių nedarė iki šiol.
Pasak lektorės R. Murauskienės, paprastai vaikai jau turi kažkokią nuomonę apie mokyklą, kurią suformavo vyresni artimieji. Tėvai galėtų tiesiog akcentuoti, kad tai bus dar vienas etapas vaiko gyvenime, kuriame bus naujų iššūkių. Nevertėtų vaiko įspėti dėl galimų rūpesčių.
„Mokyklos nevalia sureikšminti, nes įtampą dažnai kelia jos hiperbolizavimas. Labai svarbu su mokyklos pradžia nepamesti gyvenimo pusiausvyros ir neatimti iš vaiko gyvenimo, vaikystės, pakeitus jų į mokyklą, mokslą, pasiekimus, rezultatus ir pažymius“, - sako R.
Kaip nuspręsti, ar vaikas pasirengęs mokyklai? Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs.
Pagrindiniai vaiko brandumo mokyklai požymiai:
- Socialinė-emocinė branda: mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių.
- Savarankiškumas: vaikas turėtų būti pajėgus pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti), atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
- Pasitikėjimas savimi: noras imtis naujos veiklos, nebijojimas nesėkmių, gebėjimas susikaupti ir atlikti užduotį iki galo.
- Intelektinė branda: išlavėję pažintiniai gebėjimai, bendros žinios, gebėjimas samprotauti, daryti išvadas, pastebėti panašumus ir skirtumus, atpažinti raides ir skaičius.
- Nuostata tapti mokiniu: noras mokytis, aktyvus domėjimasis pasauliu, smalsumas.
- Sveikata ir fizinis pajėgumas: pakankamai išlavėję judesiai, gera motorika ir akių-rankų koordinacija.
Svarbu suprasti, kad mokytojas ir visa mokyklos bendruomenė siekia to paties tikslo - jūsų vaiko sėkmės. Skirkite laiko susipažinti su vaiko mokytoju - tai padės užmegzti tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Papasakokite apie savo vaiką: jo stiprybes, pomėgius, baimes ar specifinius poreikius. Pasikalbėkite apie klasėje taikomas taisykles ir susitarimus - tai leis tas pačias nuostatas taikyti ir namuose, užtikrinant nuoseklumą.
tags: #audionygos #kaip #paruosti #vaika #mokyklai
