Švietimo sistema nuolat siekia užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP), integravimas į bendrojo ugdymo grupes yra svarbus žingsnis link visapusiškos socialinės integracijos ir lygių galimybių užtikrinimo.
Pedagogo vaidmuo ir iššūkiai integruotose grupėse
Pedagogo vaidmuo bendrojo ugdymo grupėje, kurioje ugdomi įvairių gebėjimų mokiniai, yra itin svarbus. Kiekvienam mokytojui svarbu kuo sėkmingiau įveikti iškylančius iššūkius ir greitai rasti atsakymus į klausimus, kylančius organizuojant vaikų ugdymosi procesą kasdieninėse situacijose. Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, sudaro svarbiausią švietimo grandį. Būtent šiuo amžiaus tarpsniu aktyviausiai auga žmogaus smegenų tūris, kuris yra stimuliuojamas per patirtis.
Doc. dr. teigia, kad pedagoginė integracija - tai procesas, kuriuo siekiama ne tik sudaryti galimybę ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdyti kuo daugiau vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, bet ir priartinti jų ugdymą(-si) prie bendrojo ikimokyklinio ugdymo įstaigos turinio bei įtraukti juos į visą ugdymo gyvenimą.
Visuomenės požiūris į vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, integraciją vis dar išlieka prieštaringas. Tačiau, remiantis V. Grincevičienės (2006) tyrimais, vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius nuolat auga. Kochanskienė, R. Sadauskienė ir A. Vaičiūnaitė (2010) teigia, kad pirmasis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integravimo etapas yra bendrojo ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje personalas padeda vaikams ne tik lavinti esminius įgūdžius, bet ir teikia bendrąjį bei reabilitacinį ugdymą.
Nors integracija turi teigiamų ir neigiamų aspektų tiek "kitokiems", tiek įprastiems vaikams (Samsonienė, 2006; Ališauskas, 2002), vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integravimas į bendrojo ugdymo grupes dažnai suteikia daugiau privalumų nei trūkumų. Pavyzdžiui, tokie vaikai jaučiasi galintys visapusiškai dalyvauti grupės gyvenime, bendrauti, ugdytis smalsumą ir savarankiškumą. Tačiau kartais jie gali nesugebėti susikaupti, nuolat atsilikti ir jaustis mažiau išprusę. Vaikai be specialiųjų ugdymosi poreikių, viena vertus, ugdosi jautrumą, gebėjimą ir norą padėti kitiems. Kita vertus, vaikas su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bendrojoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gali jausti, kad jam nuolat tenka kovoti, kad jam trūksta gebėjimų ir žinių, lyginant su bendraamžiais. Taip pat yra tikimybė, kad įprasti vaikai gali pradėti mėgdžioti "kitokių" vaikų netinkamą elgesį, kalbą, nereguliarius judesius arba tiesiog patirti mokytojo dėmesio trūkumą (Samsonienė, 2006).
Teisinė bazė ir įgyvendinimo principai
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklose bendrosiose klasėse.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas ir nė viena pasaulio šalis nėra pasiekusi šimtaprocentinės įtraukties. Tai nuolatinis procesas.
Nuo 2024 metų sausio keičiama mokinių skaičiavimo klasėje metodika: vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams.
Finansavimas ir specialistų pagalba
Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas ir koordinavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas siekė 62 mln. Eur, 2022 m. - 112 mln. Eur, o 2023 m. - 136 mln. Eur. Iš viso 2023-2029 m. ŠMSM yra suplanavusi regioninę pažangos priemonę, kurioje numatyta 17,657 mln. Eur mokyklų fizinės aplinkos pritaikymui. Dar 10 mln. eurų numatyta mokykliniam transportui, kuris būtų lengvai pritaikomas vežti ir neįgaliuosius.
Padidinus atlyginimus ir sutrumpinus darbo savaitę į mokyklas pritraukiama daugiau švietimo pagalbos specialistų. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Įtraukties įgyvendinimo modeliai ir metodai
Įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas. Mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba. Jei mokiniui nepakanka tik mokykloje teikiamos švietimo pagalbos ugdymosi poreikiams tenkinti, kreipiamasi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Tarnyba įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbą, parengia rekomendacijas ugdymo įstaigai.
Nuo 2023-ųjų rugsėjo savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose būtų kitais principais organizuojamas ugdymo procesas, kuomet klasėje yra ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Kuriama trijų lygių konsultavimo, pagalbos teikimo mokyklai sistema. Regioniniai specialiojo ugdymo centrai savivaldybėse bus steigiami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu.
Lietuvos įtraukties švietime centras, įsteigtas 2023 m., yra nacionalinė ekspertinė įstaiga, kuri per inovacijų paiešką ir jų diegimą padeda švietimo bendruomenėms kurti įtraukiojo ugdymo strategijas ir jas diegti ugdymo procese, teikia metodinę pagalbą, rekomendacijas dėl mokyklų ugdymo aplinkos kūrimo ir specialiųjų mokymo ar techninės pagalbos priemonių naudojimo įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokinių, turinčių negalią, ugdymas apima įvairiapusius raidos sutrikimus, intelekto sutrikimus, regos, klausos, judėjimo ir padėties bei neurologinius sutrikimus. Kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į jo individualius specialiuosius poreikius, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Pagalba vaikams su įvairiais sutrikimais
Mokiniams, turintiems sutrikusios klausos, ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženkliai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi. Jiems svarbu užtikrinti reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Vaikams su kochleariniais implantais svarbi tinkama kandidatūra implantacijos operacijai, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų bei tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą, yra svarbus jų socialinei integracijai.
Mokiniams, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl įvairiapusių raidos sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.
Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Judėjimo ir padėties bei neurologiniai sutrikimai bei kiti sutrikimai, kuriuos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.
Sunkumai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas.
| Metai | Finansavimas (mln. Eur) |
|---|---|
| 2019 | 62 |
| 2022 | 112 |
| 2023 | 136 |
tags: #atviru #visiems #vaikams #grupiu #kurimas #specialiuju
