Kiekvienas vos tik gimęs kūdikis tampa jį supančio pasaulio dalimi. Augdamas ir tvirtėdamas kūdikis pamažu vystosi ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Natūralu, jog visi vaikai skirtingi, todėl ir jų vystymasis yra skirtingas. Tačiau yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos vertinama kūdikio raida. Ar vaikas vystosi taip, kaip reikia, ar jam pasireiškia raidos sutrikimai, visa tai įvertina specialistai.

Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą.

Kas yra raidos sutrikimas?

Vaiko raidą sudaro daugybė aspektų, įskaitant judesius, kalbą, pažinimo bei socialinę ir emocinę raidą. Visi šie aspektai turi atitikti tam tikras normas, kurios rodo, kad vaikas vystosi normaliai. Tačiau vis dažniau girdima apie vaikų raidos sutrikimus, kurie kelia nerimą tėvams ir mokytojams. Raidos sutrikimai - tai būklės, kai vaikas numatytu laiku nedaro to, ko iš jo tikimasi, ir nepatenka į „normalios“ raidos rėmus. Raidos sutrikimai gali būti įvairūs, pradedant nedideliais atsilikimais ir baigiant kompleksinėmis būklėmis, reikalaujančiomis specializuotos pagalbos.

Raidos sutrikimų tipai

Raidos sutrikimai klasifikuojami pagal sritis, kuriose pastebimi sunkumai:

• Protinis atsilikimas: Sutrikusi intelektinė funkcija ir adaptaciniai įgūdžiai.
• Motorinės raidos sutrikimai: Sunkumai koordinuojant judesius, raumenų tonuso problemos.
• Kalbos sutrikimai: Vėluojanti kalbos raida, sunkumai suprantant ar reiškiant mintis.
• Mokymosi sutrikimai: Sunkumai skaitant, rašant, skaičiuojant.
• Socialinės-emocinės raidos sutrikimai: Sunkumai bendraujant su kitais, suprantant socialines normas, valdant emocijas.
• Elgesio sutrikimai: Agresyvus elgesys, dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas.
• Klausos ir regos sutrikimai: Klausos ar regos problemos, trukdančios normaliai raidai.
• Mišrus raidos sutrikimas: Vaikui diagnozuojamas, kai yra sutrikusios kelios raidos sritys, t. y. tarimas ir kalba; mokymosi gebėjimai; judesių raida.

Raidos sutrikimų simptomai ir kriterijai

Raidos sutrikimo požymiai gali pasireikšti skirtingais augimo etapais, atsižvelgiant į pobūdį bei sudėtingumą. Paprastai neįprastą atžalos elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, kartais būna ir anksčiau. Skirtingiems amžiaus tarpsniams, priskiriami skirtingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką.

Konkretūs simptomai priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo, tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Kalbos raidos atsilikimas: Sutrikimas fiksuojamas, kai vaiko kalbos raida atsilieka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Susirūpinti reikėtų, kai 2 m. vaikas netaria prasmingų garsų, nebando mėgdžioti, atkaroti, o 3-4 m. amžiaus vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais, bet ir apskritai nesupranta kalbos.
• Motorikos problemos: Būdingas ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet pakinta ir raumenų tonusas. Svarbu turėti omenyje, kad gali sutrikti bet kokio amžiaus vaiko judesiai. Antra, įsidėmėkite, kad judesių sutrikimai gali pasireikšti tiek būdravimo, tiek miego metu.
• Socialiniai sunkumai: Su specialistais konsultuotis reikėtų ir tuomet, jei vaikas nejaučia socialinių normų, negeba bendrauti su bendraamžiais, neturi savisaugos instinkto, turi nepagrįstų baimių ir t. t.
• Mokymosi sunkumai: Kalbos raidai sulėtėjus, labai dažnai vaikui sunku mokytis raidžių, skaityti.
• Elgesio problemos: Dėmesio stoka, hiperaktyvumas, impulsyvumas, agresyvumas.

Kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, labai individualiai. Ir jei jis savo raida skiriasi nuo bendraamžių, tai nebūtinai reiškia, kad tai sutrikimas. Tačiau tuo pačiu yra tam tikrų raidos kriterijų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį vaikui vystantis. Gimus vaikui svarbu stebėti kelis pagrindinius aspektus: vaiko kalbą, socialinį kontaktą, motorikos vystymąsi, pažintinius procesus.

Pagrindiniai stebėjimo aspektai:

• Maitinimosi įgūdžiai: Nuo pat pirmųjų dienų tėvai turėtų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu.
• Kalbiniai įgūdžiai: Vertinant vaiko kalbinius įgūdžius, svarbu užfiksuoti, kaip vystosi kalba, kiek vaikas supranta kalbą, lyginant su bendraamžiais. Gal jis dar nemoka išsireikšti, bet geba vykdyti prašymus, parodyti į minimą daiktą. „Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas pagal raidos kriterijus jau turėtų kalbėti ir suprasti kalbą, tačiau to nėra, arba kuomet kalbiniai įgūdžiai regresuoja ir, rodos, jau turėti kalbiniai įgūdžiai sunyksta“.
• Socialiniai įgūdžiai: Kalbant apie vaiko socialinius įgūdžius, svarbu stebėti, ar vaikas palaiko akių kontaktą, ar džiaugiasi grįžusiais tėvais, rodo jų pasiilgimą, ar žaidžia vaidmenų žaidimus, ar, priešingai, būna atsitraukęs, jo žaidžiami žaidimai specifiniai, jis nesidomi bendraamžiais.
• Stambioji ir smulkioji motorika: Augant vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymąsi, judesių koordinaciją, tikslumą tiek vaikštant, bėgant, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, taip pat ir kruopštesnių darbelių atlikimą rankomis. Atliekant kartu su vaiku įvairius darbelius, rekomenduojama pastebėti, kiek laiko vaikas geba išbūti prie darbelių, ar geba pabaigti veiklą nuo pradžios iki pabaigos, nerimą kelti turėtų vaiko negebėjimas susikaupti, tęsti ir pabaigti pradėtą veiklą, mokytis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, naudojimosi valgymo įrankiais, tualeto įgūdžių ir kitų.

Kada kreiptis į specialistus?

Kiekvieno kūdikio ir vaiko raida yra skirtinga, tad jei vaikas pagal kažkuriuos raidos aspektus nepasiveja bendraamžių, dar nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Tačiau turintys įtarimų dėl vaiko raidos sutrikimų tėvai turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistą ir sužinoti, ar jų nuogąstavimai pagrįsti.

Į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus, kad vaikui sunku išsireikšti, nesivysto jo kalbiniai ar kalbos supratimo gebėjimai. Pavyzdžiui, dvimetis nemėgdžioja garsų, jo kalboje mažai prasmingų garsų, o trimetis dar nekalba kelių žodžių sakiniais. Taip pat jei vaikui sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į vieną veiklą, ją užbaigti. Jei yra akivaizdžių stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymosi sunkumų: nerangūs, nekoordinuoti judesiai, vaikui sunku kirpti žirklėmis, lipti laiptais ir panašiai.

Pirmiausia reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą. Jie gali įvertinti vaiko raidą ir, jei reikia, nukreipti pas kitus specialistus: neonatologą, neurologą, socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti.

Raidos sutrikimų priežastys

Raidos sutrikimų priežastys gali būti įvairios:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie raidos sutrikimai yra paveldimi.
• Aplinkos veiksniai: Nėštumo metu patirtos infekcijos, toksinai, vaistai.
• Ankstyvos traumos: Vaiko traumos - nelaimingo atsitikimo, eismo įvykio ir t. t.
• Nežinomos priežastys: Tačiau gana dažnai sutrikimų priežastys taip ir lieka nežinomos.

Diagnostika ir vertinimo metodikos

Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę. Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai.

Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.

Populiariausi raidos vertinimo testai:

• Spalvotų matricų testas: Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t. y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą.
• Wekselerio testas: Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ).

Pagalba vaikams su raidos sutrikimais

Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėtas ir nustatytas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir efektyviau galima vaikui padėti. Pagalba vaikams su raidos sutrikimais yra tokia pat įvairi, kaip ir patys sutrikimai. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.

Specialistų pagalba ir paslaugos:

• Logopedas: Padeda vaikams, turintiems kalbos sutrikimų.
• Ergoterapeutas: Padeda vaikams, turintiems motorikos ir koordinacijos problemų.
• Psichologas: Padeda vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų.
• Socialinis darbuotojas: Padeda šeimoms gauti reikiamą pagalbą ir išteklius.
• Specialusis pedagogas: Padeda vaikams, turintiems mokymosi sunkumų.

Svarbu, kad tėvai aktyviai dalyvautų vaiko terapijoje ir bendradarbiautų su specialistais. Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.

Autizmas kaip raidos sutrikimas

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų.

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.

Autizmo simptomai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais.

Autizmo diagnostika ir pagalba

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaiką su autizmo spektro sutrikimą auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.

Tėvų vaidmuo ir pagalba

Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Kai pavienių paslaugų vaiko pagalbos užtikrinimui nepakanka, tėvai kartu su įstaiga / arba tik pati įstaiga, teikianti paslaugas, su dokumentais (vaiko med. Dėl neįgalumo nustatymo su med. ...). Pasidomėkite, ar Jums, kaip slaugančiam vaiką su negalia asmeniui, kaupsis stažas. Jūsų ir slaugomo vaiko gyv. Kai slaugančiajam vaiką su negalia vienam iš tėvų stažas pensijai nekaupiamas, vaiko slaugymo terminas (mažiausiai 15 metų) skaičiuojasi šalpos neįgalumo pensijai senatvėje. Jei esate dirbantis (-i), kreipkitės dėl lengvatų darbovietėje.

Medicinos psichologės teigimu, kartais tėvai neigia, kad jų vaiko raida gali būti sutrikusi. Jie ignoruoja darželio auklėtojos ar šeimos gydyto išsakomus, o gal ir pačių pastebėtus vaikui kylančius sunkumus. Dažnai laiku nesikreipiama pagalbos - tikimasi, kad gal vaikas išaugs. Kartais tėvai nesako apie vaikų turimus sunkumus vaikų darželio auklėtojoms, ar mokytojoms, baimindamiesi, kad tuo metu jų vaikas galbūt bus nuvertintas, „nurašytas“. „Vaikui kylančių sunkumų neigimas, situacijos nepriėmimas yra dažna ir normali artimųjų reakcija. Vis tik nereikėtų užsibūti neigime - tai vaikui tikrai nepadės“, - pabrėžia psichologė. Dažnai pastebimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vaikas su savo sunkumais turi pats prisitaikyti prie aplinkos, tačiau yra priešingai.

Būtina padėti vaiko tėvams suprasti, kas atsitiko, realiai vertinti vaiko silpnąsias ir stipriąsias puses, įvertinti, ką galima pakeisti, o su kuo reikia susitaikyti. Kai tėvai nesuvokia ar nepriima vaiko sutrikimo, jie stengiasi jį „pagydyti“: parūpinti jam kuo daugiau reabilitacijos paslaugų, vaistų, ieško alternatyvios medicinos priemonių, įvairių „stebuklingų“ gydymo metodų. Dėl to dažnai susiklosto kontraversiškos situacijos, kai, pavyzdžiui, siekiant išmokyti vaiką vaikščioti (nors tai neįmanoma), jis nėra išmokomas savarankiškai pavalgyti ar bendrauti, nors tai būtų galėjęs išmokti.

Bendrija „Vilniaus Viltis“, vienijančios ir atstovaujančios sutrikusį intelektą turinčius asmenis ir jų šeimos narius, tarybos narys Mantas Narkevičius pastebi, kad psichologinė pagalba tėvams, susidūrus su sudėtinga diagnoze, yra ypatingai svarbi. Turi būti kalbama apie tai, kas laukia šeimos, kaip pasiruošti sunkumams ir kaip išsaugoti santuoką. „Esant dabartinei situacijai, visa neįgalaus vaiko ugdymo ir priežiūros našta krenta tik ant tėvų pečių - šeimai, sulaukusiai neįgalaus vaikelio, jo auginimas neretai tampa vieninteliu ir pagrindiniu darbu ir veikla, kadangi nėra jokios pagalbos iš šalies. Vaikai su proto negalia ir jų šeimos eilę metų diskriminuojami, nesudarant jiems tinkamų sąlygų gauti reikalingos pagalbos ugdymo sistemoje ir lygiateisiškai dalyvauti bendraamžių veiklose. Todėl tokie vaikai, o kartu ir jų šeimos nariai, natūraliai izoliuojami. Bendrija „Vilniaus Viltis“ kviečia tėvus prisijungti ir kalbėti apie šias problemas vieningai, nes tik taip vaikams gali būti suteikiama reikalinga pagalba, turinti didžiulę įtaką jų vystymuisi ir savarankiškumui. Čia taip pat tarpusavyje dalijamės gerąja patirtimi, svarbia informacija ir mokomės, kaip auginti vaikus su negalia“, - teigia M. Narkevičius.

tags: #atstovavimas #protiskai #nesveikam #vaikui

• Metodai mergaitei susilaukti
• Vandens pramogos Birštone su vaikais
• Prevencinės priemonės nuo kūdikių odos sudirginimo
• Kaip pradėti žindymą
• Tapatybės iššūkiai