Šis klausimas vis dažniau užduoda paauglės, kurios aiškina, kad kūno kultūros pamokos vyksta tris kartus per savaitę, bet jos susiduria su fizinio lavinimo mokytojų (taip pat ir moterų) nesupratingumu. Paaiškinus, kad „šiandien negali dalyvauti pamokoje, nes skauda pilvą“, mokytojai tik numoja ranka. Ko gero daugeliui merginų pažįstama situacija. Kas teisus, o kas ne? Ar svarus pasiteisinimas nelankyti kūno kultūros pamokų sergant menstruacijomis?
Niekada medicinos istorijoje menstruacijos nebuvo laikomos liga. Tai yra visiškai natūrali fiziologinė merginos ar moters būsena tam tikru laikotarpiu. Gana dažnai menstruacijos neturi ryškių požymių. Pavyzdžiui, stipraus skausmo, pernelyg gausių išskyrų ir panašiai, kurie galėtų apriboti merginos kasdienio gyvenimo veiklą. Tomis dienomis paprastai pageidautina mažiau judėti. Bet tai nereiškia lovos režimą ir sudrėkintą rankšluostį ant kaktos kritinėmis dienomis. Galima laikytis įprasto dienos režimo, įskaitant fizinį aktyvumą: pabėgioti su draugėmis po parką ar sporto aikštelę, važiuoti dviračiu, riedučiais, žiemą slidinėti slidėmis. Ir net įprastą kasdienį krosą (jei jis yra jūsų planuose) nėra priežastis atidėti vėlesniam laikui. Tai reiškia, kad tomis dienomis tikrai nevertėtų siekti svorio kėlimo ar šuolių į aukštį rekordų.
Per pirmąsias dvi menstruacijų dienas vertėtų iki minimumo sumažinti tai, ko reikia norint padidinti ištvermę, susikaupimą ir įtampą (ypač pilvo ertmėje ir dubens srityje). Vertėtų atsisakyti ir treniruočių sporto salėje. Bet jei vis dėlto nenorite jų praleisti, bent jau nebūkite per daug uolios.
Bet jei nepavyksta paaiškinti susiklosčiusios situacijos fizinio lavinimo mokytojui ar treneriui, tuomet kreipkitės į mokyklos medicinos skyriaus slaugytoją ar šeimos gydytoją. Tais atvejais, kai mėnesinės prasideda kartu su per didelėmis išskyromis ir skausmingai, gali parašyti atleidimą nuo fizinio lavinimo pamokų.
Beje, mergina pati gali imtis tam tikrų priemonių, norėdama per menstruacijas išvengti negalavimų arba sumažinti juos. Taigi, likus dviem ar trims dienoms iki numatomos menstruacijų pradžios, patartina pašalinti iš valgiaraščio produktus, kuriuose yra serotonino: rūkytą mėsą, šokoladą, stiprią arbatą ar kavą. Užtat tomis dienomis patartina gerti aviečių lapų nuovirą (įdėkite 1 šaukštelį į puoduką, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikius penkias minutes, išgerkite. Stiprų pilvo skausmą galima palengvinti pagulėjus 20-30 minučių „embriono“ padėtyje - ant šono, prispaudus kelius prie krūtinės arba gulint ant pilvo. Neretai gelbsti nuo skausmo ir paprastas šildymo pagalvėlė, ją pridėjus prie pilvo apačios ir palaikius 5-10 minučių. Bet ko tikrai nereikėtų daryti, tai gerti skausmą malšinančius vaistus pagal principą: kuo daugiau, tuo geriau. Jie neturi įtakos skausmo malšinimui, o tiesiog „išjungia“ smegenų sritis, atsakingas už jo suvokimą. Skausmas menstruacijų metu atsiranda dėl slėgio skirtumo tarp gimdos ir gimdos kaklelio spazmų. Kai tik spazmai praeina, gimdos kaklelis atsidaro ir skausmas išnyksta.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad menstruacijos - tai ne tik higienos klausimas. Organizacija siūlo vartoti platesnę sąvoką - „menstruacijų sveikata“, apimančią fizinius, psichologinius ir socialinius aspektus. PSO duomenimis, mergaitės iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų dažniau jaučiasi nepakankamai pasiruošusios menstruacijoms, susiduria su dideliu stresu ir baime.
Menstruacijų higienos valdymo mokyklose tyrimas (Širvintų r. Menstruacijų sveikata - terminas, kuris apima ne tik higieną, bet fizinę, psichinę ir socialinę mergaičių ir moterų gerovę, susijusią su menstruacijomis (PSO). Tinkama prieiga prie geriamojo vandens ir švarūs bei patogūs tualetai ugdymo įstaigose yra labai svarbūs mokinių gerovei ir reikšmingai prisideda prie rankų higienos ir menstruacijų higienos užtikrinimo mažinant infekcinių ligų riziką ir mokinių savijautos gerinimo. 2024 m. vasario - kovo mėn. Kauno m., Širvintų, Radviliškio, Trakų, Mažeikių ir Šilutės savivaldybėse buvo vykdomas tyrimas, kuri skirtas įvertinti menstruacijų higienos ir sanitarijos sąlygų užtikrinimą mokyklose iš mokinių perspektyvos, kas leis tiksliau ir efektyviau planuoti sanitarijos ir menstruacijų higienos priemonių įgyvendinimą ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 1621 I-IV gimnazijos klasių (9-12 kl.) moksleivės iš minėtų savivaldybių. Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sporto universiteto socialinių tyrimų etikos leidimas (protokolo Nr. SMTEK-217). Internetinė apklausa atlikta naudojant „Google Forms“. 75,3 proc. merginų nurodė, kad pirmą kartą informacijos apie menstruacijas gavo iš mamos/globėjos. 63,2 proc. nurodė, kad mokykloje taip pat gavo informacijos apie menstruacijas, o 10,9 proc. Du trečdaliai merginų pažymėjo, kad žinotų kur gauti menstruacijų higienos priemonių, jei mokykloje/klasėje jų prireiktų: daugiau nei pusė respondenčių, jų nusipirktų parduotuvėje, ketvirtadalis - paprašytų draugės ar klasiokės, trečdalis - galėtų gauti iš mokyklos visuomenės sveikatos specialistės ar socialinės pedagogės. Tik 2,3 proc. merginų nurodė, kad mokykla nemokamai dalina menstruacijų higienos priemones. Pamokų nelankymą menstruacijų metu 92,5 proc. 13,8 proc. merginų menstruacijų metu fizinio ugdymo pamokoje nedalyvauja, ketvirtadalis dalyvauja, o beveik keturios iš dešimties atsakė, kad mokytojas leidžia fizinio ugdymo pamoką stebėti. Septynios iš dešimties merginų nurodė, kad jei mokykloje reikia pasikeisti menstruacijų higienos priemones, jos gali tai padaryti privačiai, diskretiškai, tačiau viena iš dešimties vis tik pasigenda privatumo. Nors daugelis pažymėjo, kad tualetuose yra kur išmesti panaudotas menstruacijų higienos priemones, tačiau 14,9 proc. Beveik pusę merginų pažymėjo, kad tik nuo mokytojo priklauso, ar jos gali pamokos metu išeiti į tualetą. Tik trečdalis merginų pažymėjo, kad į tualetą pamokos metu gali išeiti bet kada, o 7,5 proc. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų savo savijautą menstruacijų metu vertino kaip blogą ar labai blogą ir tik dešimtadalis savo savijautą vertino kaip gerą ar puikią. Gera psichologine gerove pasižymi 46,3 proc. merginų, patenkinama - 35,8 proc., o depresijos riziką turi beveik ketvirtadalis merginų. Dideliu distresu pasižymėjo 40,8 proc.
Informuoti merginas apie menstruacijų higieną ne tik jaunesnėse klasėse, bet ir vyresnėse, ypač apie tai, kur gauti menstruacijų higienos priemonių mokykloje, jei staiga jų prireiktų. Tai galėtų būti ne tik informacijos teikimas pamokoje apie menstruacijų higieną, bet ir pvz. Sudaryti sąlygas mokykloje merginoms gauti nemokamai menstruacijos higienos priemonių (įklotų, drėgnų servetėlių). Jas galėtų dalinti visuomenės sveikatos specialistė, socialinė pedagogė, mokyklos budinti ar kitas mokyklos darbuotojas, o idealiu atveju, jos galėtų šių priemonių pasiimti pačios niekieno neprašant pvz. Ir ne tiek dėl skausmo, kurį dažna patirdavo („neverkšlenk, visoms taip būna“), kiek dėl to, kad nu problemytė - tiek menstruacijų higiena, tiek nuolatinis siaubas, kad jei nutekės per kelnes, turėsi nemenką stigmatizacijos gėdą. Pasirodo, menstruacijų problemytės gyvuoja net ir praėjus „šimtui“ metų nuo mūsų eros.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiuntė klausimą, kurio viena sudedamųjų dalių buvo: ar, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromos galimybės atleisti mergaites nuo fizinio ugdymo pamokų menstruacijų metu individualiais atvejais? Pasirodo, kai kur mokyklose šitos problemos vis dar egzistuoja. Ar tai dėl įtarimų išsisukinėjimu („tik nesakyk, kad ir vėl mėnesinės“), ar dėl aklo užsispyrimo ir „vidaus tvarkos taisyklių“ („kas čia bus, jei visos dėl mėnesinių ant suoliuko sėdės?“), ar dėl empatijos trūkumo („o aš noriu atostogų, nes man barzdą reikia skusti kasdien“), o gal ir dėl žinių apie reprodukcinės sveikatos fiziologiją stokos („dar ne taip skaudės, kai gimdysi“). Tikrai žinome, kad dalis mokyklų Lietuvoje ir pasaulyje taiko „tėvų raštelio“ praktiką. Kitos reikalauja medicininių išrašų, o kai kur merginos apskritai priverstos dalyvauti pamokoje, nepaisant savijautos.
Visame pasaulyje menstruacijų sukeltą skausmą patiria iki 90 proc. paauglių merginų. Kitas menstruacijų metu pykina, jos jaučia bendrą silpnumą, alpsta, viduriuoja, yra ypač emociškai labilios, o kai kurioms kraujavimas būna toks gausus, kad po kiekvienų menstruacijų geležį reikia valgyti šaukštais. Ar reikia reaguoti? Akcentuojama, kad menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau pamirštama, kad jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai kiekvienai merginai ar moteriai labai skiriasi. Lietuvos sporto universitetas padirbėjo ir sužinojo, kad beveik 93 proc. merginų skausmingas menstruacijas nurodė kaip nedalyvavimo pamokose priežastį. Ne „iš poniškumo“, o dėl kūno savitumo - jis funkcionuoja taip, kaip funkcionuoja, ir ką tu jam padarysi.
Japonijoje egzistuoja „menstruacijų atostogų“ praktika, įtvirtinta darbo teisėje nuo 1947 m., pagal kurią dirbančios moterys turi teisę nedirbti menstruacijų metu. Pastaraisiais metais Japonijos visuomenėje kyla diskusijų dėl poreikio tokias nuostatas perkelti ir į švietimo sistemą - kai kurios mokyklos jau taiko „period leave“ praktiką, kai mokinės, iš anksto pranešusios, gali nedalyvauti fizinio lavinimo pamokose. 2023 m. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia apmokamas menstruacijų atostogas, kai moterys, patiriančios stiprius mėnesinių skausmus, gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą. Panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse (Pietų Korėjoje, Taivane, Indonezijoje), o Italijoje bei Prancūzijoje diskutuojama apie šios praktikos įvedimą - kai kurie regionai tai jau taiko. Portugalijoje moterys taip pat jau gali turėti apmokamas nedarbingumo dienas, jei skausmingos menstruacijos yra susijusios su patvirtinta liga. Tai jei galima moterims, kodėl negalima paauglėms?
Rašoma, kad Suomijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje į šią problemą per sporto pamokas žiūrima lanksčiai. Bet kaip čia pamatuoti tą lankstumą? Kita vertus, adaptyvus fizinis aktyvumas kai kuriais atvejais gali sumažinti menstruacijų metu patiriamą skausmą. Tačiau kiekvienu atveju poveikis yra individualus ir priklauso nuo daugybės veiksnių.
Taip, menstruacijos yra fiziologinė norma. Bet tai nereiškia, kad visos mergaitės jas išgyvena vienodai. Kažkaip mums atrodo, kad privalomas fizinis aktyvumas - ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų - gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai. Nemanote?
[Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai] Parašėm, kad fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne traumuojanti prievolė, ir mes manom, kad paauglės turi turėti teisę pasirinkti: dalyvauti, stebėti pamoką ar atsisakyti dalyvauti be papildomo spaudimo ir, svarbiausia, be privalomo medicininio pateisinimo. Įrašas perpublikuotas iš „Gimdos kaklelio“ paskyros su autorių leidimu.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje buvo gautas vienos progimnazijos mokinės mamos kreipimasis dėl fizinio ugdymo pamokų stebėjimo skausmingų menstruacijų metu. Fizinio ugdymo mokytoja nesudarė sąlygų mergaitei stebėti pamokos.
Menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai labai skiriasi. Tyrimų duomenimis, menstruacijų sukeltą skausmą, vadinamą pirminę dismenorėją, patiria iki 90 proc. paauglių merginų (Gutman ir kt., 2022). Skausmas, pykinimas, silpnumas, mėnesinių gausumas ar emocinis jautrumas kiekvienai pasireiškia skirtingai, tačiau neabejotinai gali riboti galimybes dalyvauti fizinio ugdymo veiklose. Vis dažniau akcentuojama, jog menstruacijos nėra tik higienos klausimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo naudoti naują terminą - menstruacijų sveikata (Hennegan et.
Fizinis ugdymas yra svarbi bendrųjų ugdymo programų sudedamoji dalis, kurios paskirtis - ugdyti mokinių fizinį pajėgumą, sveikos gyvensenos įgūdžius bei įvairias bendrąsias kompetencijas, būtinas aktyviam ir prasmingam gyvenimui. Švietimo srities teisės aktai aiškiai nenustato mergaičių atleidimo nuo fizinio ugdymo dalyko pamokų galimybės. 2023 metais, siekiant užtikrinti vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą, buvo sugriežtintos priemonės pamokų lankomumui užtikrinti, patvirtintas Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašas, kuris netiesiogiai, tačiau sudarė prielaidas pačioms mokykloms nusistatyti tvarkas individualiems atvejams, tame tarpe, susijusiems su mergaičių dalyvavimu fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu spręsti. Visgi, iš viešai skelbiamų ugdymo įstaigų lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašų, reta mokykla yra numačiusi galimybes bei aiškias gaires mokiniams pateisinti nedalyvavimą fizinio ugdymo pamokoje, o fizinio ugdymo mokytojui priimti sprendimą atsižvelgus į individualią mokinio situaciją, vadovaujantis protingumo principu. Tik pavienių ugdymo įstaigų pamokų lankomumo aprašuose yra nuostatos dėl individualių atvejų sprendimo (mokytojų diskrecijos, tėvų ir mokinių dalyvavimo sprendimo priėmime, galimų pateisinti pavienių pamokų skaičiaus per pusmetį). Nors ugdymo įstaigų priimti pamokų lankomumo aprašai nenumato atvejų dėl fizinio ugdymo pamokų individualaus pateisinimo, visgi yra žinoma, jog praktikoje dažnai ugdymo įstaigose yra priimami žodiniai individualūs susitarimai dėl pamokų stebėjimo (atleidimo) menstruacijų laikotarpiu.
Lietuvos sporto universitetas kartu su Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. atliko apklausą šešiose savivaldybėse, įskaitant ir Kauno miestą, tema „Menstruacijų higienos valdymas mokyklose“. Apklausa parodė, kad aštuonios iš dešimties merginų mokyklose turi galimybę pasikeisti higienos priemones privačiai, tačiau kas dešimta pasigenda diskretiškos vietos. Be to, net 44,7 proc. moksleivių teigė, kad galimybė išeiti į tualetą pamokos metu priklauso nuo mokytojo leidimo. 12,5 proc. merginų pastebėjo, kad tualetų šiukšliadėžės ne visada ištuštinamos pakankamai dažnai - tai taip pat daro įtaką higienai ir komfortui.
Dėl nereguliaraus ciklo paauglystėje menstruacijos dažnai prasideda netikėtai, sukeldamos stresą ar net gėdos jausmą. Tyrimo dalyvės nurodė, kad „tomis dienomis“ kartais patiria patyčių - ypač jaunesnių klasių mokinės. Tokios patirtys gali neigiamai paveikti mergaičių emocinę savijautą ir netgi pamokų lankomumą. Dalis mokinių „tomis dienomis“ linkusios praleisti pamokas, ypač fizinio ugdymo, todėl kenčia jų dalyvavimas ugdymo procese.
Siekdamas gerinti situaciją, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su įmone „Genba Pharma“ inicijavo projektą, kurio metu mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams išdalytos „Menstruacijų dėžutės“ su nemokamomis higienos priemonėmis. Be to, visuomenės sveikatos specialistai veda edukacinius užsiėmimus, kuriuose kalbasi su mergaitėmis apie brendimo procesus, menstruacijų ciklo ypatumus, kūno pokyčius ir emocinius iššūkius, suteikia informaciją apie higienos priemonių prieinamumą ir mokyklos teikiamą pagalbą bei kuria palaikančią aplinką, kurioje mergaitės gali jaustis saugiai ir nebijoti klausti. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad galimybė mokykloje pasinaudoti nemokamomis higienos priemonėmis suteikia mergaitėms daugiau pasitikėjimo savimi ir emocinio saugumo. Vadovaujantis šiuo požiūriu, siekiama užtikrinti mergaitėms saugias ir orias sąlygas.
Spalio 30 d. „Turime dėti pastangas, kad mūsų mergaitės nepatirtų menstruacinio skurdo ir gėdos dėl to, kas yra visiškai natūralu“, - sakė konferencijos iniciatorė A. Šią realybę patvirtina Lietuvos sporto universiteto ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų 2024 m. Apklausoje dalyvavo 1621 moksleivė iš šešių savivaldybių. Menstruacijų tema Lietuvoje vis dar apgaubta tylos, o menstruacijų skurdas - reali problema. Apie sėkmingas iniciatyvas kalbėjo kelių savivaldybių atstovės - Asta Lesauskienė (Kuršėnų Pavenčių mokykla), Loreta Grochauskienė (Rokiškio r. Kamajų A. Vilniuje šią iniciatyvą tęsia organizacija „Vilnius Sveikiau“, kuri pasirūpino, kad higienos dėžutės atsirastų daugiau nei 140 mokyklų. Pavyzdžiui, Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas projektą „Menstruacijų higienos raštingumo stiprinimas“, per kelis mėnesius surengė 25 paskaitas, išdalijo 3800 vnt. Dar 2016 m. Per šiuos metus šimtai mokyklų gavo tūkstančius ekologiškų Gentle Day įklotų. Vien tik šias, 2025 metais, išsiuntėme beveik 47000 vnt. Šiandien džiaugiamės matydami, kad iniciatyvą tęsia mokyklos, savivaldybės ir visuomenės sveikatos biurai. Menstruacijų priežiūra nėra privilegija - tai orumo klausimas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sprendė, jog klausimas, susijęs su mergaičių dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu, vis dar gali būti laikomas nepakankamai išdiskutuotu ir aiškiu švietimo įstaigose. Nors menstruacijos yra natūrali fiziologinė būsena, o fizinis aktyvumas dažnai rekomenduojamas net ir jų metu, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, trūksta vieningos, supratingumu ir lankstumu grįstos praktikos mokyklose, būtinos aiškesnės gairės ir didesnis jautrumas šiam klausimui. Mergaičių dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose klausimas aiškiai atskleidžia vaiko teisių persipynimą - mergaičių dalyvavimas fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu apima tiek teisę į sveikatą, tiek teisę į mokslą. progimnazijai - atnaujinti pamokų lankomumo tvarką, ją suderinant su 2023 m.
Faktas/mitas: Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti priešmenstruacinius simptomus (PMS) Stasusas: Patvirtinta Paaiškinimas: Kokią įtaką menstruacijų ciklas turi fizinio aktyvumo planavimui? Moters metabolizmas folikulinės fazės metu mažėja ir pasiekia žemiausią tašką savaitę prieš ovuliaciją. Atliekant aukšto intensyvumo treniruotes šioje fazėje, atsveriama lėtesnė medžiagų apykaita. Pirmoje ciklo pusėje jūsų medžiagų apykaita natūraliai yra lėtesnė, o aukšto intensyvumo treniruotės tai pagreitins. Tai taip pat padės sureguliuoti nuotaikos svyravimus ir netgi padės sumažinti vandens sulaikymą. Tyrimai rodo, kad liuteininėje fazėje (antroji 28 dienų ciklo pusė) moterys treniruočių metu greičiau pavargsta ir joms reikia daugiau laiko atsistatyti po fizinio krūvio. Tai yra viena iš priežasčių daryti didesnio intensyvumo treniruotes folikulinės fazės metu (pirmoji jūsų ciklo pusė) ir pasirinkti ramesnes fizinio aktyvumo praktikas liuteininėje fazėje. Kiekvienu konkrečiu atveju simptomai ir fizinės būklės yra individualios. Tačiau akivaizdu, kad priešmenstruaciniam laikotarpiui būdinga įtampa ir menstruaciniai spazmai turi fiziologinį pagrindą. Svarbu suprasti 28 dienų ciklą ir suderinti maistą bei mankštą su natūraliais hormonų pokyčiais. Sinchronizuodamos fizinį aktyvumą su savo ciklu, turėsite lengvesnes mėnesines, sumažės pilvo pūtimas, susireguliuos svoris ir kūno formos. Rezultatas: Ilgą laiką buvo manoma, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaučiami nepatogumai ir dirgikliai yra psichologinio pobūdžio, tačiau tyrimai parodė, kad šie simptomai yra sąlygoti organizme vykstančių biocheminių procesų. Manoma, kad aerobinių ir tempimo pratimų derinys gali padėti daugeliui moterų šiuo laikotarpiu. Fiziniai pratimai padeda pašalinti papildomą susikaupusio vandens kiekį su prakaitu, taip pat ir papildomą druskos kiekį. Perteklinio vandens pašalinimas reiškia, kad sumažėja skysčių kiekis aplink raumenis, virškinimo organus, o moteris mažiau pasiduoda depresijai, nerimui. Kad ir kokios būtų negalavimų priežastys, fiziniai pratimai palengvina menstruacinį laikotarpį. Aktyvios moterys žymiai rečiau jaučia priešmenstruacinius ir menstruacinius simptomus, o fiziniai pratimai sumažina simptomų pasireiškimą. Sinchronizuodamos fizinę veiklą su savo ciklu gilinsite savo intuityvų pojūtį apie tai, kokio tipo judesių jūsų kūnas nori kiekvienoje ciklo fazėje. Pastaba: Kai kurios moterys skundžiasi dėl žemo energijos lygio per šį laikotarpį, o kitos moterys šiuo metu turi daugiau energijos nei įprasta. Priežastis gali būti hormonų lygių pokyčiai per menstruacinį ciklą. 1 savaitė: Pirmą mėnesinių dieną estrogenų ir progesterono kiekis yra žemiausias. Tačiau per mėnesines jie pradeda laipsniškai kilti. Gali būti lengviau užsiimti fizine veikla nei ankstesnėmis savaitėmis. 2 savaitė: Savaitė po mėnesinių pabaigos jūsų energijos lygis pradeda kilti. Ruošiantis ovuliacijai estrogeno lygis pradeda kilti sparčiau. 3 savaitė: Daugeliui moterų estrogeno lygis būna didžiausias ovuliacijos metu, maždaug dvi savaites iki kitų mėnesinių. Kai po ovuliacijos estrogeno kiekis greitai krinta, o progesterono lygis pradeda kilti, galite pasijusti labiau pavargusios ar vangesnės nei įprastai. Tai nereiškia, kad neturėtumėte mankštintis. Tiesą sakant, aktyvus laikas gali pagerinti jūsų nuotaiką ir suteikti daugiau energijos. 4 savaitė: Savaitę prieš mėnesines galite jausti mažiau energijos, nes mažėja ir estrogeno, ir progesterono lygis. Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti priešmenstruacinius simptomus (PMS), net jei jūsų energijos lygis yra žemas. Pabandykite susikurti fizinės veiklos užrašus, kad galėtumėte sekti mėnesinių ciklą ir energijos lygį kiekvienos treniruotės metu. Po kelių mėnesių turėtumėte pamatyti, kada turite daugiau ar mažiau energijos ciklo metu.
Fizinis aktyvumas menstruacijų metu gali būti naudingas, tačiau svarbu atsižvelgti į individualią savijautą.
Nors fizinis aktyvumas menstruacijų metu gali turėti teigiamą poveikį, svarbu suprasti, kad kiekvienos moters patirtis yra individuali. Kai kurios moterys gali jausti palengvėjimą ir energijos antplūdį, tuo tarpu kitos gali patirti stiprų skausmą ir diskomfortą, kas riboja jų galimybes aktyviai dalyvauti fizinio ugdymo pamokose. Todėl svarbu, kad mokyklos atsižvelgtų į šiuos individualius skirtumus ir taikytų lankstesnį požiūrį, leidžiantį mergaitėms pasirinkti, ar jos gali ir nori dalyvauti pamokoje, ar jai praleisti.
tags: #atleidimas #fizinio #ugdymo #pamoku #del #menstruaciju
