Pastaruoju metu vis daugiau informacijos pasirodo apie neigiamą aplinkos poveikį žmogaus reprodukcinei sistemai, nors atlikti tai patvirtinančius tyrimus su žmonėmis labai sudėtinga. Mat gyvename aplinkoje, kurioje mus veikia daugybė jos veiksnių.
Visgi mokslininkai jau seniai kalba apie tokių medžiagų, kaip ftalatai ir bisfenolis, daugiausiai naudojamų plastmasių gamyboje, poveikį. Kai kurios studijos rodo, kad jeigu vyro šlapime randami didesni kiekiai ftalatų ir bisfenolių, jo spermos kokybė dažniau būna blogesnė. Kitas įdomus pastebėjimas, kad net jei randamas chemikalų kiekis produktuose neviršija nustatytų normos ribų, jie vis tiek turi įtakos spermos kokybei. Taigi rekomendacijos vengti plastikinių indų ir butelių turi pagrindo. Beje, ftalatų randama net motinos piene. Apskritai endokrininei sistemai pavojingų medžiagų, esančių mūsų aplinkoje, šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200. Cheminės medžiagos linkusios kauptis organizme ir gali nekontroliuojamai paveikti gyvybinius procesus: sutrikdyti endokrininę sistemą, mažinti už vaisingumą atsakingų hormono kiekį, sukelti oksidacinį stresą, pagaliau turėti įtakos vaisiaus vystymuisi bei nėštumo komplikacijoms.
Kitas didelis šaltinis, iš kurio, pasak specialistų, į žmogaus organizmą patenka teršalai, - kosmetika ir higienos prekės. Bene labiausiai žinoma iš šių medžiagų - parabenai. Neigiamas jų poveikis aptiktas tiriant nėščias moteris bei bendrą vyro ir moters vaisingumą. Taip pat jau seniai diskutuojama, ar vyrų vaisingumo problemos gali būti susijusios su plačiai paplitusiomis sauskelnėmis kūdikystėje. Moterų vaisingumui jų poveikis nepatvirtintas, tačiau yra pagrindo manyti, kad vyrų spermos kokybei jos turi įtakos. Sėklidės nuleistos į kapšelį tam, kad būtų vėsesnėje aplinkoje, nes aukštesnėje temperatūroje blogėja jų funkcija. Tuo tarpu aplinkos temperatūra sauskelnėse būna kaip tik pakilusi.
Europos mokslininkai paskaičiavo, kad vaisingumo sutrikimų turi 15 proc. porų. Daroma prielaida, kad iš viso pasaulyje su šia problema susiduria 48,5 milijonai gyventojų.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Danieliaus Serapino teigimu, nevaisingumas - ne tik medicininė, bet ir psichologinė problema. „Viena vertus, pats nevaisingumo faktas yra iššūkis porai, kita vertus, tam tikri veiksniai, tarp jų - ir neišspręsti vidiniai kompleksai, tam tikri ribojantys mąstymo stereotipai bei paveldėti (per kartas perduodami) ydingi šeimos modeliai, gali būti kliūtis šeimos pagausėjimui“, - teigė pašnekovas.
Amžiaus įtaka vaisingumui
JAV Akušerių ginekologų asociacija apskaičiavo, kad 1 iš 4 moterų, būdamos 20-30 metų amžiaus, gali pastoti tiesiog vieno mėnesinių ciklo metu. Tačiau tik 1 iš 10 keturiasdešimtmečių pastoja per pasirinktą mėnesinių ciklą. Bendrai nustatyta, kad moterų vaisingumas ima mažėti po 35 metų. Taip pat dažniau su vaisingumo problemomis susiduria poros, kuriose vyrui yra daugiau nei 40 metų.
Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaka
Iš tiesų, pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą, yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Tai lemia socialinių bei elgesio modelių pokyčiai visuomenėje, kurie susiję su didesniu kenksmingų veiksnių paplitimu. Pastaraisiais metais padaugėjo tyrimų, rodančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė (mobilieji telefonai, navigacinė sistema ir kt.), rūkymas, platus plastmasės naudojimas buityje yra rimti rizikos veiksniai vaisingumui. Pasak Vengrijoje atlikto prospektyvinio tyrimo, vyrų, kurie kelnių kišenėje ar ant diržo nešiojosi mobilųjį telefoną, spermos rodikliai per pusmetį pablogėjo 20-30 proc.
Taip pat jau yra žinoma, kad tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą mažina rūkymas. Poveikis vyksta per oksidacinį stresą bei DNR pažaidų sukėlimą. Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti mažesnė net 40 proc., nes tabako dūmai neigiamai veikia kiaušidžių folikulų brendimą bei gimdos gleivinės implantacinę funkciją. Tai pastebėta net moterims, patiriančioms dirbtinio apvaisinimo procedūras. Todėl planuojant nėštumą rekomenduojama bent tris mėnesius nerūkyti ir vengti kitų žalingų veiksnių.
Gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką vaisingumui. Tokie veiksniai kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas gali pakenkti reprodukcinei sveikatai. Be to, nutukimas ar nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, paveikdami ovuliaciją ir spermos gamybą. Netinkama mityba, kurioje trūksta būtinų maistinių medžiagų, taip pat gali prisidėti prie vaisingumo problemų.
Genetinių veiksnių ir mutacijų vaidmuo
Dalis genetinių pokyčių, kurie įgyjami jau pradėjimo momentu, žmogui gali pasireikšti tik suaugusiame amžiuje arba tik tuomet, kai pradedama planuoti vaikus. Chromosomų pokyčiai diagnozuojami atliekant žmogaus kariotipo (cromosomų rinkinio) tyrimą iš periferinio kraujo limfocitų.
Nevaisingumo atveju gali būti nustatomos įvairios chromosomų mutacijos. Iš chromosomų skaičiaus anomalijų vyrams dažniausia ir priedinė X chromosoma, lemianti Klinefelterio sindromą. Šiam sindromui būdingas aukštas paciento ūgis, silpniau išreikšti lytiniai požymiai, o spermos tyrime nerandama nei vieno spermatozoido. Kartais šie pacientai neturi jokių išorinių defektų, o vienintelis požymis būna nevaisingumas. Moterims pasitaikanti chromosomų skaičiaus anomalija vadinama Ternerio sindromu, nulemtu X chromosomos trūkumo (be kitų požymių, jis pasireiškia lytinių liaukų funkcijos nepakankamumu). Apskritai, esant nevaisingumui, chromosominiai pokyčiai aptinkami apie 2-3 proc. atvejų. Mutacijų dažniui lytis neturi įtakos - panašus jų skaičius randamas tiek vyruose, tiek moteryse. Būna geninių pokyčių ir DNR grandinėje. Dėl jų gali didėti kraujo krešumas, o tai lemia nevaisingumą arba besikartojančių persileidimų riziką.
Moterų populiacijoje dažniausiai aptinkamos genų mutacijos ir yra MTHFR geno pakitimai. Jų dažnumas siekia nuo 5 iki 20 proc. Tačiau šie genetiniai pakitimai moters organizme ir koreguojami lengviausiai. Tai reiškia, jog netgi genetiškai nulemtą nevaisingumo priežastį, kuri paprastai turėtų būti suvokiama kaip esama gyvenimo duotybė, vis dėl galima keisti. Esant chromosomų pokyčiams gydymo nėra, yra tik prognozė.
Nevaisingumo simptomai ir požymiai
Dažna moteris apie nevaisingumą sužino tik po nesėkmingų bandymų pastoti ir pasikonsultavusi su specialistu. Tiesa, tam tikri signalai rodo, kad galimas nevaisingumas.
1. Nereguliarios mėnesinės
Pasak akušerės, ginekologės, reprodukcinės endokrinologijos gydytojos Evelyn Mok-Lin iš Kalifornijos universiteto San Fransisko medicinos centro, nereguliarus ciklas - gana rimtas vaisingumo sutrikimų signalas. Menstruacijų ciklo sutrikimai būna labai įvairūs, kartais sudėtinga juos užfiksuoti. Dažniausi sutrikimai: mėnesinės būna labai dažnai arba labai retai ar apskritai dingsta. Tai reiškia, kad nevyksta reguliari ovuliacija, todėl sunku pastoti. Tepimas, kartais būnantis kraujavimas irgi kelia nerimą. Toms, kurių menstruacijų ciklas būna reguliarus, bet tarp menstruacijų ar per lytinį aktą pasitaiko kraujavimų, gali būti polipų, fibromų arba infekcija, aiškina gydytoja. Jei buvęs reguliarus ciklas staiga pakito - prasidėjo stipresnis kraujavimas, skausmai, reikia tirtis. Priežastys gali būti įvairios - skydliaukės sutrikimai, hormonų disbalansas, dažniausiai šios problemos išgydomos.
2. Skausmas dubens srityje
Jei seksualinių santykių metu ar tualete jaučiate skausmą, didelė tikimybė, kad jums - endometriozė, kuri būna 10 proc. vaisingo amžiaus moterų. Skausmas dubens srityje nudiegia staiga, būna aštrus, bukas, gali dilgčioti. Dėl endometriozės menstruacijos būna labai skausmingos. „Endometriozės atveju gimdos gleivinė išauga į išorę - aplink kiaušides, kiaušintakius, ji gali turėti įtakos vaisingumui, nes mažina gimdos funkcionalumą“, - aiškino akušerė, ginekologė iš Niujorko „Irving Medical Center“ Sinem Karipcin. Endometriozės atveju pastoti labai sunku, bet yra nemažai moterų sėkmingai pastojusių ir išnešiojusių kūdikį.
3. Šiurkštūs plaukeliai, augantys neįprastose vietose
Šiurkštūs, tamsūs plaukeliai ant lūpų, ant smakro, ant kaklo ar ant pilvo gali būti policistinio kiaušidžių sindromo požymis. Dėl šio hormonų sutrikimo gali būti sunku pastoti. Pastebėjus tokių plaukelių, būtinai kreipkitės į gydytoją. Minėto policistinio kiaušidžių sindromo atveju hormonų balansą lengva atstatyti hormoninėmis kontraceptinėmis priemonėmis.
4. Pieningos išskyros iš krūtų
Jei nesilaukiate, nemaitinate krūtimi, o iš krūtų pastebėjote pieningų išskyrų, galbūt padidėjo hormono prolaktino, kuris duoda organizmui signalą gaminti pieną. Kad ir kaip keistai skambėtų, tai gali būti nevaisingumo požymis. „Didesnis prolaktino lygis trukdo lytinių hormonų gamybą. Priklausomai nuo prolaktino lygio, moterys gali būti nevaisingos dėl kas savaitę vykstančios ovuliacijos arba dėl ovuliacijos nebuvo“, - teigia S. Karipcin. Pagausėjusios prolaktino gamybos priežastis gali būti skydliaukės sutrikimai arba nepiktybinis auglys. Būtina kreiptis į medikus, kad tinkamu gydymu sureguliuotų ovuliacijas.
5. Karščio bangos
Jei nuolat jaučiate karščio bangas, tikėtina priešlaikinė menopauzė, priklausomai nuo jūsų amžiaus. Daugumai moterų menopauzė prasideda apie 50 m., bet kai kurioms - gerokai anksčiau. Ankstyva menopauzė žymi vaisingo moters amžiaus pabaigą. Šis vaisingumo sutrikimas - vienas iš sunkiausiai gydomų. Pasak gydytojos E. Mok-Lin, būna kuo greitesnė diagnozė ir intervencija. Dažniausiai tai paveldima - jei jūsų mamai menopauzė prasidėjo anksti, taip gali nutikti ir jums.
Pirminis ir antrinis nevaisingumas
Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis.
Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Pirminis nevaisingumas reiškia negalėjimą pastoti po vienerių metų neapsaugotų lytinių santykių be ankstesnio nėštumo. Antrinis nevaisingumas yra kitoks iššūkis. Antrinis nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti po vieno ar kelių sėkmingų nėštumų. Ši būklė gali būti ypač varginanti poroms, kurios anksčiau patyrė tėvystės džiaugsmą. Antrinis nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti po vieno ar daugiau vaikų gimimo. Jis gali pasireikšti poroms, kurios anksčiau sėkmingai pagimdė kūdikį - gyvas, negyvagimis ar persileidimas. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, turinčių įtakos bet kurio partnerio reprodukcinei sveikatai. Norint veiksmingai diagnozuoti ir gydyti, būtina suprasti su antriniu nevaisingumu susijusias priežastis ir rizikos veiksnius.
Lietuvoje duomenų apie antrinį nevaisingumą nepateikiama. O, pavyzdžiui, JAV antrinis nevaisingumas paveikia maždaug 11 proc. Kartais vieną konkrečią antrinio nevaisingumo priežastį išskirti sunku: tai lemia daugelis veiksnių. Amžius. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja. Anksčiau atliktų operacijų komplikacijos. Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai. Lytiniu keliu plintančios ligos. Žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas. Gyvenimo būdo veiksniai, kaip, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas ir rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stygius ir kt. Ankstesnio nėštumo metu patirtos komplikacijos, pavyzdžiui, kiaušidžių pažeidimai. Ankstesnio nėštumo ar gimdymo metu kilus komplikacijų galėjo būti pažeistos kiaušidės ar dėl likusių randų galėjo susiformuoti kiaušintakių nepratekamumas. Policistinių kiaušidžių sindromas. Endometriozė. Tai gimdos gleivinės išvešėjimas už jos ribų. Antsvoris, nutukimas. Jei po pirmo kūdikio gimimo moteris priaugo daug svorio, tai taip pat gali neigiamai paveikti jos vaisingumą. Mažas kiaušidžių rezervas. Mergaitės jau gimsta turėdamos ribotą kiaušialąsčių kiekį. Mergaičių vaisingumas irgi mažėja su amžiumi. Suprastėjusi spermos kokybė. Antrinio nevaisingumo tikimybė išauga prastėjant spermos kokybei, mažėjant spermatozoidų kiekiui. Specialistų teigimu, mažas kiekis - 15 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Dauguma sveikų vyrų išlieka vaisingi ir sulaukę vidutinio amžiaus, tačiau spermos kokybę neigiamai paveikia kai kurios ligos (pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija), antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas ir kt. Sumažėjęs testosterono lygis (hipogonadizmas). Testosteronas - labai svarbus hormonas spermos gamyboje. Sėklidžių varikocelė. Tai kraujotakos sutrikimas, kapšelio venų išsiplėtimas. Patologija diagnozuojama, kai išsiplečia veniniai rezginiai. Prostatos padidėjimas arba pašalinimas. Padidėjusi prostata gali sumažinti spermatozoidų skaičių ir sukelti nenormalią ejakuliaciją. Gyvenimo būdo veiksniai, cheminių medžiagų poveikis.
Diagnostika ir gydymas
Infekcijos gali smarkiai paveikti vaisingumą. Tokios ligos kaip dubens uždegiminė liga (PID), lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ir endometriozė gali sukelti randus ar užsikimšimus reprodukciniame trakte. Aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinų, teršalų ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, taip pat gali turėti įtakos vaisingumui. Autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, taip pat gali turėti įtakos vaisingumui.
Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.
- Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA). FHA atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
- Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
- Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus.
Jei įtariate antrinį nevaisingumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Gydytojai gali paskirti tam tikrus tyrimus, padedančius nustatyti, kas sukėlė antrinį nevaisingumą. Antrinis nevaisingumas gydomas taip pat, kaip ir pirminis.
Dėl krešumą didinančių mutacijų kilusį nevaisingumą galima kontroliuoti pasitelkiant vitaminų derinius, vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą, keičiant mitybos įpročius. Ypatingą dėmesį gydymui reikėtų skirti aptikus homozigotinę C677T mutaciją MTHFR ( metileno tetrahidrofolato reduktazės) gene. Pacientėms, kurioms buvo nustatytas aukštas homocisteino kiekis, dažniausiai yra skiriama specialių aktyvių vitaminų B12 , B6 ir folio rūgšties (dar vadinamos metilfolatu) terapija.
Vaistiniai preparatai: Ovuliacijai reguliuoti arba hormonų disbalansui spręsti gali būti skiriama hormonų terapija. Skirtingoms populiacijoms gali prireikti individualizuotų metodų.
Jei pastoti neįmanoma natūraliai, pradedamas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Mūsų centre kiekvienos poros problema vertinama iš skirtingų perspektyvų ir taikomos „asmeninės“ gydymo programos.
Saviugda, dvasinis ir fizinis tobulėjimas, sveika gyvensena plačiąja prasme, psichologinio atsparumo ugdymas yra nespecifiniai, bet labai svarbūs veiksniai nebegalint pastoti, bet bendrai sveikatai.
Kiekvienas atvejis yra unikalus. Statistika rodo, kad per 20 proc. visų Lietuvos gimdyvių yra vyresnės nei 35 metų. Tačiau net ir sulaukus 45-erių, tik 5 proc. moterų bus diagnozuota vaisiaus chromosomų patologija, o 95 proc. šių brandžių mamų pagimdys sveikus kūdikius! Be to, brandžiame amžiuje yra didesnė tikimybė susilaukti itin talentingo vaiko. Juk Einšteino, Dostojevskio ar Bethoveno tėvai šių genijų susilaukė būdami vyresni nei 35 metų. Net ir sulaukus 45-erių, tik 5 proc. moterų bus diagnozuota vaisiaus chromosomų patologija, o 95 proc. šių brandžių mamų pagimdys sveikus kūdikius! Kaip ir buvo minėta vaisiaus, sveikatai įtakos turi ne vien tėvų amžius, bet ir gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos. Žmonių mintis ir emocijas atspindi tam tikri baltymai, vadinami morfogenais, kurie patenka į lytines ląsteles ir reguliuoja genų pasiskirstymą. Jeigu moteris nuolat patiria didžiulį stresą, tai gali paveikti būsimo kūdikio genus. Svarbi ir aplinka, kurioje šeima gyvena, kadangi aplinkos veiksniai gali lemti ir poros vaisingumą.
Dauguma sveikų vyrų išlieka vaisingi ir sulaukę vidutinio amžiaus, tačiau spermos kokybę neigiamai paveikia kai kurios ligos (pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija), antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas ir kt.
Dauguma nevaisingų moterų nesiskundžia jokiais simptomais, sako vaisingumo specialistė, reprodukcinės endokrinologijos gydytoja iš Abingtono reprodukcinės medicinos centro. Dėl šios priežasties daugeliui moterų būna jau per vėlu gydytis nuo nevaisingumo. Jei artimu metu planuojate nėštumą, vertėtų pasikonsultuoti su medikais. Anksti diagnozuotos nevaisingumo problemos gana lengvai išgydomos.
tags: #artejancio #nevaisingumo #pozymiai
