Visi tėvai ir vaikai turi teisę gyventi kartu šeimoje. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik įstatymų numatytomis aplinkybėmis. Jei vaikas nepadarė nusikaltimo ir jam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jis neturėtų būti atskirtas nuo savo šeimos, jei jis gyvena su tėvais ir užkertamas kelias žalingoms aplinkybėms.
Svarbu tai, kad vaikas buvo atskirtas nuo savo šeimos, nereiškia, kad šeimos santykiai yra nutraukiami. Tačiau vaiko perkėlimas iš šeimos gali lemti įvaikinimo proceso pradžią. Teismas priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jei vaikas turi būti atskirtas nuo šeimos. Šiuo atveju vaiku rūpinasi teisėtas globėjas arba globojanti šeima. Vaikas gali būti perkeltas į specializuotą vaikų globos įstaigą. Atsakingos institucijos turėtų dirbti su tėvais, teikdamos švietimo, socialinę ir kitokią pagalbą, kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos. Sprendimas atskirti vaiką nuo šeimos gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Incidentas Kaune: fizinės bausmės ir vaikų atėmimas
Eglės elgesys praeivių dėmesį patraukė, kai kaunietė su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti. „Vaikas bėgo labai didelį atstumą ir žinojau, kad bus toks pavojingas posūkis, kur dviračiai važiuoja. Palikusi mergaitę aš bėgau paskui. Aš jo prieš tai maldavau, prašiau - sustok, sustok, nebėk. Bet jam tie maldavimai... vaikas nelabai klauso. Aš tada jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų sudaviau per rankytę“, - aiškino atimtų vaikų mama Eglė.
Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai. Kaip pasakojama reportaže, sužinojęs apie incidentą į komisariatą atskubėjo ir vaikų tėtis. Tėvų teigimu, atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai. Vežant vaiką atlikti tyrimo berniukas, pasakoja tėvai, pravirko, todėl tėvas paėmė jį iš kėdutės ir išsinešė nuraminti į lauką. Tarnybos specialistas, pasak tėvo, pasiuto ir pradėjo vaiką plėšte plėšti iš rankų. Į pagalbą šoko ištiktam vyrui esą puolė pro šalį važiavę pašaliniai žmonės, pasakojama reportaže.
Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau - atiduoti globėjams. Kokiems - tėvai neinformuoti. Kada šeimai bus grąžinti vaikai - neaišku.
Policija patvirtino, kad įvykio metu Eglė buvo blaivi. Šiandien Eglė kalba pakankamai ramiai. Ji neslepia, kad verkti jau nebėra jėgų. „Aš jau kalbu ramiai - visos ašaros praverktos. Jau mes kaip tėvai, kurie neteko savo vaikų. Pradžioje visi rauda, šaukia, o vėliau liūdi tyliai. Ar įsivaizduojate, kaip jaučiasi patys vaikai? Aš auginau dvejų metų berniuką ir trejų mergytę. Berniukas iki šiol miegojo su manimi, iki pat dabar jis miegojo su manimi. Dabar ten, vaikų namuose, buvo pirma naktis, kai jis miegojo be mamos. Ar galite įsivaizduoti? Juk jis įpratęs prabudęs pamatyti mamą, kuri jį apkabina, paglosto, paguodžia. Kaip vaikui visą tai paaiškinti? Vaikui tokia žala padaryta... Aš net neįsivaizduoju, kaip reikės viską atstatyti, visus santykius...“, - DELFI teigė Eglė.
DELFI primena, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos L.E.P Kauno skyriaus vadovė Daiva Porutienė žurnalistus patikino, kad informacija, jog prieš vaiką buvo smurtaujama pasitvirtino. Be to, pasak D. Porutienės, mama incidento metu buvo neblaivi. „Buvo gautas pranešimas, kad parke neblaivi mama muša vaiką. Pasitvirtino“, - sakė ji. Žurnalistų paklausta, ar dviejų vaikų mama buvo neblaivi, vaiko teisių apsaugos specialistė atsakė: „Taip. Dėl saugumo pliaukštelėti vaikui negalima“. Tačiau Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justina Kazragytė pateikia kitokią informaciją. „Pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, t.y. į Panemunės šilą, patikrinus blaivumą buvo nustatyta, jog įvykio metu moteris buvo blaivi“, - žurnalistams sakė ji.
Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau - atiduoti globėjams. Kokiems - tėvai neinformuoti.
Teisinis pagrindas ir visuomenės reakcija
3.180 straipsnis numato, kad teismas taiko laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Po šio incidento visuomenėje kilo diskusijų audra. Vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vaikas paimamas per prievartą, sukėlė pasipiktinimą. Gyventojai socialiniuose tinkluose masiškai dalijosi vaizdo įrašu, reikalaudami atsakymų ir pasmerkdami pareigūnų veiksmus.
Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė Vitalija Jankauskaitė pakomentavo situaciją, keldama klausimą, ar tokiu būdu yra ginamos vaiko teisės ir ar mes gyvename teisinėje valstybėje. Ji išreiškė nuogąstavimą, kad vaiko paėmimas iš mamos glėbio ir pareigūnų veiksmai atrodo kaip jėgos panaudojimas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad bus pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Ji pabrėžė, kad vaiko paėmimas nėra švelnus procesas, tačiau svarbu suprasti priežastis ir pareigūnų veiksmus.
Ekspertų ir institucijų požiūris
Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tvirtina, kad šeimai pagalba teikiama jau kurį laiką ir dėl grėsmės vaiko saugumui teko priimti sprendimą perkelti jį į saugią aplinką. Ji paminėjo, kad 2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, o vėliau teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Mama su vaiku slapstėsi, trukdydama jam lankyti ugdymo įstaigą ir bendrauti su artimaisiais. Dėl mamos nevykdymo teismo sprendimo, vaiko perdavimas tėvui buvo patikėtas vaiko teisių gynėjams.
Pasak I. Skuodienės, vaikas turėjo būti perkeltas į neutralią aplinką, tačiau tai sudėtinga, nes artimieji neretai daro vaikui įtaką ir aštrina situaciją. Ji pabrėžė, kad vaiko paėmimo procesas truko ilgiau nei parodyta išplatintame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota tik jautriausia jo dalis.
Psichologai ir teisininkai pabrėžia, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik esant būtinybei užtikrinti vaiko saugumą. Jie taip pat akcentuoja, kad fizinės bausmės, net ir nedidelės, yra žalingos vaiko raidai ir gali sukelti ilgalaikes psichologines traumas. Nors kai kurie teigia, kad augo su diržu ir užaugo gerais žmonėmis, statistika rodo didelį vaikų nusikalstamumą tarp tų, kurie buvo auklėjami smurtiniais metodais.
Dalia Lukėnienė iš Lietuvos šeimos centro rekomenduoja tėvams kurti aiškius drausmės ir disciplinos principus, nustatyti ribas ir nuosekliai jų laikytis. Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra tėvų pavyzdys, o ne žodžiai ar bausmės. Taip pat svarbu mokyti vaikus taikiai spręsti konfliktus ir atskirti priimtiną elgesį nuo netinkamo.
Psichologai teigia, kad fizinės bausmės netoleruotinos, kaip ir psichologinis smurtas, įžeidinėjimai ar menkinimas. Elgesį turi formuoti vidinis jausmas, o ne iš išorės kylanti baimė sulaukti bausmės.
Vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimas
Nors visuomenėje kyla pasipiktinimas ir abejonės dėl vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmų, svarbu suprasti, kad institucijos siekia apsaugoti vaikus nuo galimo pavojaus. Tačiau klaidos įvyksta, ir svarbu, kad jos būtų aiškinamos, o sistema tobulinama. Tėvai, kurie mano, kad buvo padaryta klaida, turi galimybę kreiptis į institucijas ir siekti savo atvejo persvarstymo.
Svarbu ugdyti pilietiškumą ir skatinti žmones ne tik siųsti pranešimus institucijoms, bet ir patiems siūlyti pagalbą, būti ne teisti, o skubėti padėti. Kuriant valstybę, kurioje norėtųsi gyventi, svarbu įstatymų kūrimą įtraukti šeimas ir tėvus, kurie augina vaikus ir supranta, kad idealios šeimos ar santykiai neegzistuoja.
