Teisės ir pareigos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis nuo pat gimimo. Nors kai kurios teisės ir pareigos įgyjamos vėliau, su amžiumi ir socialiniu statusu, pagrindinės, prigimtinės teisės žmogui priklauso nuo pat pirmojo įkvėpimo.
Žmogaus teisių kilmė ir prigimtis
Žmogaus teisių kilmė yra giliai įsišaknijusi prigimtyje. Šias teises žmogus gauna ne iš kitų žmonių, ne iš bendruomenių, ne iš organizacijų ar valstybinių valdžių. Valstybės valdžia nėra žmogaus teisių davėja, pradininkė, kūrėja ar jų keitėja. Pagrindinės žmogaus teisės yra prigimtos, jos atsinešamos gimstant.
Kiekvienas žmogus yra didelė vertybė, turinti daug šventų, gerbtinų, neliestinų teisių. Šios pagrindinės žmogaus teisės turi būti gerbiamos visų: ne tik atskirų žmonių, bet ir valstybių vyriausybių. Tačiau valdžios kartais skaudžiai pažeidžia žmogaus teises, dažniausiai dėl tariamos bendrosios gerovės.
Teisė, kaip laisvė ir galia atlikti tam tikrą veiksmą, yra gauta iš aukščiausiojo veiksnio, tvarkančio laisvosios žmogaus valios veiksmus. Kitaip tariant, teisė yra iš aukščiau gauta laisvė tam tikram veiksmui atlikti. Antroji teisės reikšmė yra leidžiamas atlikti veiksmas ar leidžiama turėti būsena, kurią nustato aukščiausiasis veiksnys.
Kiekvienas žmogus turi šias teises arba, kitaip sakant, šias iš aukščiau gautas laisves:
- teisę gyventi,
- teisę turėti gyvenimui būtinus reikmenis (pvz., butą),
- teisę žinoti tiesą,
- teisę turėti gerą vardą.
Teisės ir pareigos vaikystėje
Iki pilnametystės ar emancipacijos vaikas yra prižiūrimas tėvų. Nuo pat gimimo jis turi neatimamą teisę gyventi, sveikai vystytis ir turėti vardą bei pavardę. Tėvams išsiskyrus, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų gyvena. Gyvenamoji vieta nustatoma bendru tėvų sutarimu.
Jei vaikas sulaukia 16 metų ir nori gyventi atskirai nuo tėvų, jis turi gauti jų leidimą. Tokiu atveju, vaikas, jo tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl vaiko, kaip nepilnamečio, veiksnumo pripažinimo.
Teisės ir pareigos, susijusios su transporto priemonių vairavimu
Daugelis teisių ir pareigų yra susijusios su tam tikromis kvalifikacijomis ir atsakomybėmis, pavyzdžiui, vairuotojo teisės. Teisės aktai aiškiai atskiria „motorines transporto priemones“ nuo „traktorų“ ir „savaeigių mašinų“. B, C ir CE kategorijos yra skirtos vairuoti būtent „motorines transporto priemones“, kaip jos apibrėžtos įstatyme.
Traktoriai (TR1, TR2) ir savaeigės mašinos (SM, SZ, įskaitant autokrautuvus) patenka į atskirą kategoriją. Vairuotojas privalo turėti „...vairuotojo pažymėjimą arba dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas...“. Draudimas vairuoti „kelių transporto priemones“ (B, C, CE) nereiškia automatinio draudimo vairuoti traktorius ar savaeiges mašinas, nes tai yra teisiškai atskiros kategorijos, kurioms išduodami atskiri pažymėjimai.
Autokrautuvai ir elektrokrautuvai dažniausiai priskiriami savaeigėms mašinoms (pvz., SZ kategorijai). Jų naudojimui darbovietės teritorijoje (pvz., sandėlyje, privačioje aikštelėje) Kelių eismo taisyklės ir draudimas vairuoti keliuose apskritai netaikomi. Jei su jais reikėtų išvažiuoti į kelią, jiems būtų taikomi savaeigių mašinų reikalavimai.
Teisės vairuoti praradimas ir susigrąžinimas
Jei per metus nebuvo baigti papildomi vairuotojų mokymai, prarandama teisė vairuoti. Norint vėl įgyti teisę vairuoti, reikia perlaikyti vairavimo egzaminus „Regitroje“ (teorijos ir praktikos).
Jei už greičio viršijimą buvo atimta teisė vairuoti, svarbu suprasti, kad iki teisės atkūrimo vairuoti negalima, net jei turimas senas (fizinis) pažymėjimas. Senas vairuotojo pažymėjimas po atėmimo negalioja, kol nėra atkurta teisė vairuoti. Kai teisė vairuoti atstatoma, galima naudoti tą patį seną pažymėjimą.
Pasibaigus teisės atėmimo terminui, reikia kreiptis į „Regitrą“, kad būtų atkurta teisė vairuoti. Jei pažymėjimas vis dar galiojantis - naujo išduoti nereikia. Tačiau reikia patikrinti, ar per tą laiką nepasibaigė paties vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Jei pažymėjimą pametėte, jis buvo pavogtas ar tapo netinkamas naudoti, o jo galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, reikia užsisakyti naują pažymėjimą vietoj prarastojo.
Reikalingi dokumentai atgaunant vairuotojo pažymėjimą:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pvz., pasas ar asmens tapatybės kortelė).
- Sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (gali reikėti iš naujo pasitikrinti sveikatą, ypač jei teisė atimta dėl vairavimo neblaiviam).
- Pirmosios pagalbos sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas.
- Papildomų vairuotojų mokymo kursų baigimo pažymėjimas (jei buvo paskirti papildomi mokymai).
- Išlaikytų teorinio ir praktinio vairavimo egzamino pažymėjimai (jei teisė atimta metams ar ilgiau).
Jei teisė vairuoti buvo atimta trumpiau nei 1 metams - egzaminų perlaikyti nereikia. Jei teisė atimta 1 metams ar ilgiau - būtina iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus.
Pirmosios pagalbos (sveikatos žinių atestavimo) pažymėjimas neprofesionalams galioja neribotai. AM, A1, A2, A, B1, B ir BE vairuotojams išduotas pirmosios pagalbos sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas galioja neribotai. Tuo tarpu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų vairuotojams sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas galioja 3 metus.
Teisės vairuoti praradimas dėl neblaivumo
Jei teisė vairuoti prarandama už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, būtina iš naujo pasitikrinti sveikatą ir gauti medicininę pažymą. Taip pat reikia išklausyti privalomą mokymų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą (A1 arba ilgesnę A3 programą).
Jei teisė atimta metams ar ilgiau, būtina iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Galima anksčiau atgauti teisę, jei sutinkama vairuoti tik su automobiliu, kuriame įrengtas alkoblokas. Tokiu atveju išduodamas vairuotojo pažymėjimas su kodu „69“.
Jei alkoholio koncentracija viršija 1,5 prom., gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju skiriama bauda ir asmuo laikomas teistu dar 3 metus nuo baudos sumokėjimo ar kitos bausmės įvykdymo. Galima bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės prašant atleisti nuo jos pagal laidavimą.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir teisės
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Pavyzdžiui, tam tikri demencijos, alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti sutrikimai, šizofrenija, bipolinis afektinis sutrikimas, sunkios depresijos formos gali ne tik riboti, bet ir visiškai neleisti vairuoti transporto priemonių.
Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali pripažinti tik teismas. Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš jų elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, jog jie savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
