Cezario pjūvio operacija - tai chirurginis gimdymo būdas, kai naujagimis išimamas per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.
Kas yra cezario pjūvis?
Tai gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:
- Planinė: Suplanuojama iš anksto nėštumo metu dėl tam tikrų medicininių ar kitų priežasčių.
- Skubi: Atliekama neplanuotai gimdymo metu, kai kyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai.
Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?
Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
- Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
- Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
- Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
- Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
- Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
- Tam tikros sunkios motinos ligos.
- Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
- Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų.
Cezario pjūvio operacija pagal pageidavimą Lietuvoje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:
- Norinti moteris turi konsultuotis su akušeriu ginekologu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
- Pati operacija, atliekama tik pagal pageidavimą, nėra kompensuojama valstybės (PSDF) lėšomis - už ją reikia susimokėti pačiai.
- Galimų pooperacinių komplikacijų gydymas yra apmokamas PSDF lėšomis.
- Ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje teikia šią mokamą paslaugą pagal pageidavimą.
- Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.
Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?
Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:
- Gresiantis gimdos plyšimas.
- Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
- Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
- Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
- Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
- Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
- Virkštelės iškritimas.
Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko. Kiekviena situacija yra individuali.
Nuskausminimas operacijos metu
Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:
- Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šalia stuburo smegenų. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iškart pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.
- Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda.
Kaip vyksta operacija?
Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.
Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.
Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje.
Cezario pjūvio paaiškinimas
Po operacijos
Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį. Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.
Pirmosios dienos būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų.
Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto.
Skatinamas ir palaikomas žindymas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba.
Galimos rizikos ir sveikimas
Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejjų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos: infekcija, gausesnis kraujavimas, kraujo krešuliai, anestezijos komplikacijos, ilgesnis atsigavimo laikotarpis, galimos problemos būsimų nėštumų metu.
Po cezario pjūvio žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika.
Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.
Pavojai „cezarinukui“
Kūdikiai, kurie gimė atlikus cezario pjūvį, turi didesnę tikimybę susirgti laikina tachipnėja (pagreitėjęs kvėpavimas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo sutrikimų išsivystymo pavojus.
Gimdymo takais gimdamas, vaisius gauna daugybę mikroorganizmų. Jų žmogaus organizme yra daugiau nei ląstelių. Tie mikroorganizmai aktyvina vaisiaus imuninę sistemą. Atsiranda vis daugiau duomenų, kad natūraliai gimusiųjų imunitetas yra stipresnis, gimimo būdas susijęs su vėliau pasireiškiančiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, cukriniu diabetu.
Prieš 5-10 metų tokių atvejų neturėdavome, nes cezario pjūvio operacijų tiek daug nebūdavo, o pastaruosius kelerius metus mūsų ligoninėje tokių atvejų kasmet turime po kelis.
Cezario pjūvių statistika ir tendencijos
Lietuvoje cezario pjūvių iš bendro gimdymų skaičiaus per metus atliekama apie 25 proc. Daug tai ar mažai, galima pasakyti tik palyginus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse atliekant cezario pjūvio operaciją gimsta net apie 80 proc. kūdikių, o Skandinavijos šalyse į gimdymus gydytojas beveik nesikiša. Lietuvoje vyrauja tendencija moteris skatinti gimdyti pačias.
Taip, pasaulyje, ypač Vakarų šalyse Cezario pjūvio operacijų daugėja. Lietuvoje net Seime buvo apie tai surengta konferencija su labai skambiu pavadinimu: Cezario pjūvio operacija tampa šiuolaikine epidemija. Jei lyginsime situaciją prieš dvidešimt metų ir šiandien, iš tiesų Cezario pjūvio operacijų padaugėjo kelis kartus. Priežasčių yra daug. Pacientės nori planuoti savo gimdymo datą, bijo skausmo, nori žinoti, kaip vyks gimdymas. Žinoma, ir pačios operacijos šiais laikais yra daug saugesnės. Cezario pjūvio operacija yra greita ir pakankamai saugi. Todėl ir gydytojai jas dažniau renkasi arba dažniau sutinka atlikti moters noru. Beje, pastebima, kad šalyse, kur yra daugiau privačių klinikų, kur populiaresnė privati medicina, Cezario pjūvio operacijų atliekama gerokai daugiau. Kai kuriose pasaulio klinikose Cezario pjūvio operacijų dažnis viršija 50 procentų, kai tuo tarpu pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas šios operacijos turėtų sudaryti iki 15 procentų visų gimdymų.
Mitai ir tiesa apie cezario pjūvį
Viena įdomesnių mitų - cezario pjūvio operacija yra šiuolaikinei moteriai tinkamiausias ir patogiausias būdas gimdyti: susitarėi laiką, atvykai, per 15 min. kūdikį medikai išėmė ir baigta, jokių kelias paras trunkančių skausmingų sąrėmių, kūdikio traukimo replėmis, plyšusių gimdymo takų. Klaidinga manyti, kad atliekant cezario pjūvio operaciją išvengiama skausmo ar komplikacijų. Pačios operacijos metu moteris nejaučia skausmo, bet skausmas pjūvio srityje išlieka gana ilgai.
Seniai paneigti mitai, jog jei moteris pirmą kartą gimdė atliekant cezario pjūvį, antrą kartą jos taip pat laukia operacija. 80 proc. tikimybė, kad ji pagimdys natūraliai. Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais.
Viena iš paskutiniųjų yra pasiryžusi pagimdyti pati, kita neturi tokio ryžto ar tiesiog greičiau pavargsta. Moters nuomonė - gana svarbi.
Yra tekę girdėti tokių kategoriškų nuomonių, kad už gimdymą natūraliais takais pasisakantys medikai iš tiesų laikosi pasenusių nuostatų ir dėl asmeninių įsitikinimų nesiūlo moterims cezario pjūvio operacijos, nors tai yra labai pažangus, gerokai paprastesnis ir greitesnis būdas pagimdyti, nesikankinant skausmuose kelias paras. Atlikti moksliniai tyrimai labai aiškiai rodo gimdymo natūraliais takais naudą ir didesnę galimų komplikacijų riziką atliekant cezario pjūvio operaciją. Pati idėja nėščiajai jos pageidavimu atlikti medicininę intervenciją nesant medicininių ar santykinių indikacijų prieštarauja visiems gerosios akušerinės praktikos principams.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Yra labai nedidelė dalis moterų, kraštutinai orientuotų tik į natūralų gimdymą ir atsisakančių bet kokių medicininių intervencijų. Visgi džiugu, kad didžioji dalis moterų supranta, kad gimdymas natūraliais takais yra pats saugiausias ir pats fiziologiškiausias būdas.
Lietuvoje dauguma klausimų, susijusių su moterų reprodukcija, vis dar priklauso nuo visų, tik ne nuo moterų.
