Koronavirusas (COVID-19) kelia susirūpinimą daugeliui, tačiau, priklausomai nuo amžiaus ir gretutinių ligų, juo užsikrečiama skirtingai. Mokslinės studijos nurodo, kad vaikai iš tiesų koronavirusu serga rečiau ir lengviau nei suaugusieji.
Vaikų atsparumas COVID-19
Nors pandemijos pradžioje teigta, kad šis virusas vaikams nepavojingas, vėlesnės studijos kėlė prielaidas, kad jis gali sukelti retus, bet pavojingus sindromus. Tačiau, kaip teigia vaikų pulmonologai, tokie sindromai pasitaiko itin retai, gal kiek dažniau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, kur didesnis žmonių tankis ir daugiau susirgimų. Procentinė dalis tokių atvejų yra maža, gerokai dažniau serga suaugusieji. Iš vaikų amžiaus grupės kiek dažniau suserga paaugliai.
Vaikai iki paauglystės imunitetą dar tik formuoja ir serga įprastomis virusinėmis infekcijomis, peršalimo ligomis. Kodėl jie yra atsparesni COVID-19, galutinio atsakymo mokslininkai dar neturi. Viena iš prielaidų yra ta, kad vaikai turi mažiau tam tikrų receptorių, prie kurių jungiasi virusas.
Simptomai ir atskirtis nuo kitų ligų
Vaikams galioja tie patys klasikiniai koronaviruso simptomai kaip ir suaugusiesiems. Pirmasis simptomas dažniausiai yra karščiavimas. Taip pat gali pasireikšti sausas kosulys, nuovargis, virškinamojo trakto sutrikimai, kaip vėmimas ar viduriavimas. Kai kurie vaikų susirgimo atvejai prasideda netipiškai - vėmimu.
Tiesa, visi šie simptomai tinka daugeliui kitų infekcinių ligų ir diferencijuoti nėra lengva. Dažniausiai, pasireiškus vienam ar keliems šiems simptomams, apie koronavirusą pagalvojama tik tuo atveju, jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje kas nors jau turi patvirtintą tokią diagnozę. Kartais tėvai net nesupranta, kad vaikas serga, kadangi simptomai gali būti jaučiami tik kelias valandas, pusdienį ir tada visai išnykti. Vaikas gali persirgti COVID-19 infekcija nejausdamas jokių ligos požymių.
Jeigu vaikas sukarščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis pakankamai gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Jeigu vaikas labai karščiuoja, jam skauda galvą, raumenis, tinka tiek paracetamolis, tiek ibuprofenas. Reikia matuoti temperatūrą. Jeigu temperatūra yra didesnė nei 38,5, reikia duoti temperatūrą mažinančius vaistus. Reikia stebėti, kaip vaikas jaučiasi nukritus temperatūrai. Jeigu vaikas atsigauna, jaučiasi gerai, pradeda prašyti valgyti, geria skysčius, žaidžia, tai būklė tikrai nėra tokia, dėl kurios reiktų kreiptis į gydytoją. Tačiau jei temperatūra kyla ir trečią parą, reikėtų kreiptis į medikus.
Rizikos grupės ir komplikacijos
Didesnį dėmesį reikėtų skirti ir labiau saugoti vaikus, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, yra po organų transplantacijos, turi imunosupresinę būklę ar kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų. Vaikui, sergančiam astma, užsikrėtus COVID-19, koronavirusas gali pabloginti astmos kontrolę. Jo kvėpavimo takai yra pažeisti, sergantys, tad ir koronavirusu lengviau užsikrėsti. Tačiau manymas, jog astma ar kita kvėpavimo takų liga sergančiam vaikui užsikrėtus COVID-19 būtinai prireiks dirbtinės plaučių ventiliacijos, yra tik hipotezė.
Po pirmos bangos pastebėta, kad smarkiai išaugo vaikų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai vaikams pasireiškė sisteminis uždegiminis atsakas - nekontroliuojamas uždegimas, sukeltas viruso, kurio metu imuninė sistema pradeda pulti savo organus. Uždegimas gali lemti netgi inkstų nepakankamumą. Visgi, visi tokie atvejai Lietuvoje baigėsi laimingai.
Pavasarį, atėjus „britiškai“ koronaviruso atmainai, buvo stebimi dar sunkesni atvejai, vaikai gydomi reanimacijoje, taikomos deguonies terapijos, tačiau šie atvejai buvo lengvesni negu suaugusių ir jų buvo mažiau.
Kai kuriems vaikams, praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo COVID-19 virusu, pasireiškia viso kūno uždegimas (MIS-C sindromas, angl. Multisystem Inflammatory Syndrome in Children). Jis gali paveikti daugybę skirtingų kūno sistemų. Daugumai MIS-C sergančių vaikų pagerėja taikant specialią priežiūrą ligoninėje, kartais - ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tad jeigu COVID-19 virusu persirgęs vaikas praėjus 2-6 savaitėms po infekcijos staiga ima ūmiai karščiuoti arba jam pasireiškia kitų neraminančių simptomų, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į gydymo įstaigą.
Vaikų vaidmuo COVID-19 epidemiologijoje
Nors vaikai (išskyrus kūdikius) dažniausiai serga lengviau, lyginant su suaugusiaisiais, jie vaidina itin aktyvų vaidmenį COVID-19 epidemiologijoje, platindami virusą. Mokslininkai pastebi, kad daugiau atvejų fiksuojama, kai vaikai parneša COVID-19 į namus, o ne atneša iš namų į ugdymo įstaigas. Tai reiškia, kad vaikai dažniau užsikrečia nuo tėvų ir ateina į mokyklą. Mokyklose virusas neišplinta taip plačiai, o didesnis pavojus kyla ne patiems vaikams, o personalui, vyresniems mokytojams.
Daug diskutuojama, kiek laiko užsikrėtusieji platina virusą. Virusų randama ir vaikų, kuriems COVID-19 sukėlėjai nustatyti nosiaryklėje ir išmatose. Diskutuojama, kad ilgesnis viruso išskyrimas su išmatomis gali kelti papildomų grėsmių, kadangi neužtikrinant tinkamos higienos, su išmatomis išsiskyrę virusai gali patekti ant įvairių paviršių.
I www.infocovid.lt I Pamoka vaikams apie COVID-19
Vaikų skiepijimas
Pasaulyje vyksta diskusija apie tai, ar tėvai gali nuspręsti už vaikus, skiepytis jiems ar ne, ir ar reikia skiepyti jaunesnius nei dvylikos metų vaikus. Manoma, kad pirma reikėtų skiepyti suaugusius, nes jie yra didesni viruso nešiotojai. Norint, kad kolektyvinis imunitetas būtų stipresnis, pirmiausia turėtų būti susitelkta į suaugusiųjų skiepijimą.
Tačiau, jei yra galimybė apsisaugoti nuo galimų komplikacijų, kodėl ja nepasinaudoti? COVID-19 infekcija yra kaip loterijos bilietas - negalima žinoti, kas laimės ir persirgs lengvai, o kas pateks į reanimaciją. Be to, vaikai dalyvauja epidemiologinėje grandinėje - perduoda virusą, tad skiepyti vaikus, manoma, yra verta.
Nėštumas ir COVID-19
PSO teikia rekomendacijas nėščiosioms bei žindančioms moterims. Bendros išvados yra tokios, kad COVID-19 virusine infekcija nėščiosios serga kaip ir ne nėščios, vertikalus viruso perdavimo kelias nuo nėščiosios vaisiui nepatvirtintas. Teigiama apie tam tikrą priešlaikinio gimdymo riziką.
Statistika
Kinijos ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, tarp 72 314 užregistruotų COVID-19 atvejų, tik 0,76% buvo 10-19 metų (549 atvejai) ir 0,57% - jaunesni nei 10 metų (416 atvejų). Vienas didžiausių tyrimų, atliktas Kinijoje, ištyrė 2145 vaikus, kurių amžiaus vidurkis buvo apie 7 metai; 94,1% jų simptomų neturėjo arba sirgo lengvomis ar vidutinio sunkumo formomis. Sunkiau sirgo kūdikiai: 29,5% kūdikių susirgimo atvejais buvo diagnozuota sunki, o net 53,8% - kritinė COVID-19 forma. Lietuvoje neužregistruota nei viena vaiko mirtis, tačiau vaikų patenka į stacionarą, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Statistikos duomenimis, koronavirusą ligoninėje reikia gydyti iki 2% vaikų. Didžiausia tikimybė būti hospitalizuotiems kyla kūdikiams ir vyresniems nei 12 m.
| Amžiaus grupė | Atvejų skaičius | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 10-19 metų | 549 | 0,76% |
| Jaunesni nei 10 metų | 416 | 0,57% |
