Giminystė - tai vienas svarbiausių visuomenės organizavimo principų, jungiantis žmones per kraujo ryšius arba per santuoką. Ji apima tiek tiesioginius ryšius, kai vienas asmuo kilęs iš kito (pvz., tėvai ir vaikai), tiek ryšius per bendrą protėvį (pvz., pusbroliai ir pusseserės).
Giminystės Terminų Sistemos
Lietuvių kalboje giminystės terminų sistema yra turtinga ir atspindi šeimos struktūrą bei santykius tarp jos narių. Galime išskirti keletą pagrindinių giminystės tipų:
- Kraujo giminystė: Tai ryšiai, atsirandantys dėl bendros kilmės. Ji skirstoma į tiesiąją ir šoninę eilę.
- Vedybų giminystė (svainystė, gentystė): Tai ryšiai, atsirandantys per santuoką.
Kraujo giminystės artimumas nusakomas giminystės eilėmis ir kartomis (laipsniais). Tiesioginė giminystės linija rodo asmens santykį su savo tėvais, seneliais, vaikais, vaikaičiais ir t.t. Šoninė giminystės linija apima ryšius tarp giminaičių, kilusių iš bendro protėvio, tokius kaip broliai, seserys, pusbroliai, pusseserės, dėdės, tetos ir jų vaikai.
Tiesioginė Giminystės Linija
Tiesioginė giminystės linija gali būti aukštutinė (nuo vaiko link tėvų, senelių, prosenelių) arba žemutinė (nuo tėvų link vaikų, vaikaičių, provaikaičių).
Aukštutinės linijos giminaičiai:
- Tėvo ar mamos tėvas - senelis, diedukas, bočius.
- Tėvo ar mamos mama - senelė, močiutė, babytė, promočiutė.
Žemutinės linijos giminaičiai:
- Sūnaus žmona - marti.
- Dukters vyras - žentas.
Šoninė Giminystės Linija
Šoninės giminystės terminai dažnai atspindi senovės didžiosios šeimos santykius:
- Tėvo ar motinos brolis - dėdė.
- Tėvo ar motinos sesuo - teta.
- Brolio ar sesers duktė - dukterėčia.
- Brolio ar sesers sūnus - sūnėnas.
- Brolio dukra - brolėčia.
- Brolio sūnus - brolėnas.
- Sesers dukra - seserėčia.
- Sesers sūnus - seserėnas.
Vedybų Giminystės Terminai
Vedybų giminystė įneša savo specifiką į šeimos santykius:
- Vyro motina - anyta.
- Vyro sesuo - moša.
- Vyro tėvas - šėšuras.
- Vyro brolio žmona - jentė, intė, brolienė.
- Vyro brolis - dieveris.
- Sesers vyras - svainis.
- Žmonos tėvas - uošvis.
- Žmonos sesuo - svainė.
- Žmonos motina - uošvė.
- Žmonos sesers vyras - svainis.
- Žmonos brolis - laigonas.
Dalis senųjų terminų (pvz., laigonas, intė) šiuolaikinėje kalboje vartojami rečiau arba visai nebėra paplitę.
Kartų Santykiai
Giminystės terminai taip pat apibrėžia santykius tarp skirtingų kartų, ypač kai kalbama apie pusbrolius ir pusseseres:
- Vienos kartos pusseserė - dėdės ar tetos duktė.
- Vienos kartos pusbrolis - dėdės ar tetos sūnus.
- Antros eilės pusseserė - vieno iš tėvų pusbrolio ar pusseserės duktė arba senelio ar senelės brolio ar sesers anūkė.
- Antros eilės pusbrolis - vieno iš tėvų pusbrolio ar pusseserės sūnus arba senelio ar senelės brolio ar sesers anūkas.
Brolių ir Seserų Santykiai
Broliu ar sese tampama atsiradus dar vienam vaikui šeimoje. Šie santykiai yra ypatingi ir turi savybių, būdingų tiek santykiams su tėvais (pvz., atsakomybė globoti jaunesnįjį), tiek su bendraamžiais (pvz., bendravimas ir žaidimai).
Įvairių sričių specialistai pastebi, kad vyresnis brolis ar sesė gali teigiamai veikti jaunesniojo vaiko kognityvinę veiklą - skatinti greičiau pradėti kalbėti, žaisti įvairius žaidimus, lavinti atmintį ir dėmesį. Paauglystės amžiaus tarpsniu broliai ir seserys gali dalinai kompensuoti bendravimo su bendraamžiais stygių.
Bendravimas su broliu ar sese padeda vaikui įgyti svarbių socialinių įgūdžių: išmokti paprašyti, atsiprašyti, išsakyti nuomonę, dalintis, bendradarbiauti, prašyti pagalbos ir reikšti jausmus.
Tėvų Vaidmuo Brolių ir Seserų Santykiuose
Visuomenėje neretai vyrauja nuomonė, kad tėvai neturėtų kištis į brolių ir seserų santykius, leisdami jiems viską išsiaiškinti patiems. Tačiau kitas kraštutinumas - per didelė globa ar vaiko gynimas konfliktų metu - taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, nutolinant vaikus vienas nuo kito ar net skatinant priešiškumą.
Tėvams svarbu išlikti nešališkiems vaikų konfliktų metu, skatinti juos kalbėtis, mokyti išklausyti vienas kitą ir atsiprašyti. Turėtų būti stengiamasi suprasti nesutarimų priežastis: nuobodžiavimą, nemalonius išgyvenimus, pavydą ar dėmesio trūkumą.
Individualus laikas, skirtas vaikui, pokalbiai ir bendros veiklos gali padėti spręsti nesutarimus. Vaiko pykčiai su broliu ar seserimi gali signalizuoti apie jo poreikį daugiau laiko praleisti su tėvais ar sulaukti didesnio dėmesio.
Svarbu vaikų nelyginti, mokyti juos išklausyti, suprasti ir priimti skirtingas nuomones bei temperamentų skirtumus. Vaikus labiausiai moko tėvų asmeninis pavyzdys - tai, kaip jie bendrauja su kiekvienu vaiku, leidžia reikšti nuomonę, renkasi, teikia atjautą ir palaiko individualius sprendimus.
Tėvams rekomenduojama stiprinti vaikų bendradarbiavimo ir konflikto sprendimo įgūdžius. Pastebėjus veiklą, suartinančią vaikus (pvz., žaidimai kartu), svarbu ją skatinti. Svarbu ne tik leisti laiką individualiai su kiekvienu vaiku, bet ir su visa šeima kartu, taip stiprinant tarpusavio santykius.
Brolių ir seserų konfliktai: kaip sumažinti įtampą šeimoje
Krikšto Tėvų Taisyklės ir Reikalavimai
Katalikų Bažnyčioje krikšto tėvų institutas turi tam tikrus reikalavimus ir taisykles, kurios užtikrina tinkamą krikšto sakramento priėmimą ir auklėjimą.
Kas Gali Būti Krikšto Tėvais?
- Krikšto tėvais gali būti tik katalikai, priėmę Krikšto, Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
- Jei krikšto tėvai yra sutuoktiniai, jie turi būti susituokę Bažnyčios palaiminta santuoka ir nevaržomi jokių kanoninių bausmių.
- Reikalaujama, kad krikštatėviai būtų sulaukę bent 16 metų amžiaus.
- Krikštatėviai prisiima įsipareigojimą rūpintis, kad jų krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai.
Apribojimai ir Išimtys
- Krikšto tėvais negali būti vaiko tėvas, motina ar sutuoktinis.
- Nukrypimai nuo šių taisyklių galimi tik išimties tvarka, pavyzdžiui, kai nėra tinkamų kandidatų, tuomet gali būti tik vienas krikšto tėvas arba viena krikšto motina.
- Kitų konfesijų krikščionys gali būti krikšto liudininkai, bet ne krikšto tėvai.
- Krikšto tėvais negali būti asmenys, kurie atsisakė Bažnyčios tikėjimo ar yra nubausti bažnytine bausme.
Krikštas ir Amžius
Paprastai kūdikiai krikštijami kuo greičiau po gimimo. Vyresni vaikai (pvz., 9 metų) taip pat gali būti pakrikštyti, tačiau jiems rekomenduojama prieš tai ruoštis Pirmajai Komunijai ir turėti bent minimalų parengimą.
Suaugusiųjų krikštas galimas, jei asmuo nebuvo pakrikštytas vaikystėje. Asmenys, sulaukę 17 metų, gali patys apsispręsti dėl krikšto, net jei tėvai yra ateistai, nes pagal Bažnyčios teisę jie jau laikomi pilnamečiais.
Krikšto Dokumentų Gavimas
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Krikšto liudijimo dokumentas, reikalingas Santuokai, gaunamas apsilankius savo Krikšto parapijoje.
Jei kyla abejonių dėl ankstesnio krikšto, gali būti suteikiamas "Krikštas su sąlyga". Tačiau perkrikštyti vaiką, jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, negalima.
