Menu Close

Naujienos

Trijų dienų karštinė: ar ji pavojinga nėščiosioms?

Trijų dienų karštinė, dar žinoma kaip šeštoji liga ar egzantema subitum, yra virusinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Ši virusinė infekcija dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus. Nors liga nėra sunki ir paprastai praeina be rimtų komplikacijų, ji gali sukelti nerimą dėl staigaus ir aukšto karščiavimo. Ji išskirtinė tuo, kad aukšta temperatūra trunka kelias dienas, o ją seka švelnus bėrimas.

Trijų dienų karštinę dažniausiai sukelia herpes virusas 6 tipo (HHV-6), rečiau - 7 tipo (HHV-7). Tai viena iš labiausiai paplitusių vaikų virusinių infekcijų, tačiau suaugusiems žmonėms ji pasitaiko itin retai. Dėl ligos dažnumo vaikystėje beveik visi suaugusieji turi antikūnus prieš šiuos virusus. Užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu, dažniausiai per kvėpavimo takus. Inkubacinis periodas trunka apie 5-15 dienų. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų, nes iki tol juos saugo iš motinos perduoti antikūnai.

Schema, kaip plinta tridienė karštinė

Tridienės karštinės simptomai ir eiga

Pagrindinis tridienės karštinės simptomas yra staigus, aukštas karščiavimas - temperatūra gali pakilti iki 39-40 °C ir išlikti 3 dienas. Tėvams neretai sunku suprasti, kas sukelia karščiavimą, nes pirmosiomis dienomis vaikas gali nejausti jokių kitų ligos požymių. Karščiavimas dažniausiai trunka tris dienas, iš čia ir kilo ligos pavadinimas - tridienė karštinė. Ligonis paprastai karščiuoja tris-keturias dienas. Trečią ligos dieną temperatūra nukrenta.

Būdingi simptomai:

  • Aukšta temperatūra 3 dienas be kitų aiškių simptomų (pvz., be slogos ar kosulio).
  • Gali pasireikšti nedidelis dirglumas, sumažėjęs apetitas.
  • Kai temperatūra nukrinta - pasirodo rausvas, smulkus bėrimas.

Bėrimas atsiranda po karščiavimo, dažniausiai 3-4 ligos dieną, kai temperatūra staiga nukrinta iki normos. Bėrimai yra smulkūs, rausvi, primenantys dėmeles ar taškelius. Jie nepakelia odos paviršiaus, nėra niežtintys. Atsiranda pirmiausia ant pilvo, nugaros, vėliau gali plisti į kaklą, veidą, rankas ar kojas. Veido bėrimai nėra būdingi, bet gali pasitaikyti ir jų. Išbertos odelės visiškai neniežti. Po dviejų trijų parų bėrimas dingsta. Kai kurios mamos ir medikai pastebi tokį išbėrimo ypatumą, kad paspaudus dėmeles jos pabąla. Paspaudus dėmelės dingsta (pabąla), tačiau atsistačius odos kraujotakai vėl išryškėja. Bėrimas paprastai būna 2-5 mm skersmens plokščių ar iškilių raudonų dėmelių pavidalo, dėmelės gali turėti "aureoles" - dėmelę gaubiantį žiedą. Svarbu žinoti, kad šis bėrimas nėra pavojingas ir nereikalauja specialaus gydymo - tai natūrali ligos ligos eiga. Bėrimui jokio gydymo nereikia - svarbu nešlapinti, netepti stipriais tepalais, nebent gydytojas pataria kitaip.

Sergant šia liga vaikas paprastai jaučiasi palyginti gerai, net jei temperatūra būna aukšta. Kai temperatūra nukrenta ir atsiranda bėrimas, vaiko būklė jau būna gera: jis yra aktyvus, gerai valgo, geria, žaidžia. Šiuo metu jis jau negali užkrėsti kitų. Bėrimas paprastai išnyksta per kelias dienas.

Vaizdas vaiko su bėrimu po karščiavimo

Ar tridienė karštinė pavojinga nėščiosioms?

Karščiavimas nėštumo metu gali turėti įtakos palikuonių sveikatai. Eksperimentuojant su žinduoliais nustatyta, kad karščiavimas pirmame nėštumo trimestre lemia ekstraembrioninių membranų, placentos, motinos ir vaisiaus kraujotakos pakitimus. Dėl to sutrinka vaisiaus augimas, normalus vystymasis ar net ištinka mirtis. Viena iš penkių moterų skundžiasi karščiavimu nėštumo metu.

Danų mokslininkai apibendrino epidemiologinių studijų, tyrusių nėščių moterų karščiavimo ryšį su palikuonių sveikata, duomenis. Rezultatai parodė, kad nėščiųjų karščiavimas pirmame trimestre buvo susijęs su 1,5-3 kartus blogesnių išeičių vaikams rizika. Dažniausios jų: nervinio vamzdelio ir burnos ertmės defektai (kiškio lūpa, vilko gomurys) ir įgimtos širdies anomalijos. Kitos naujagimių anomalijos nebuvo įrodytos vien dėl mažo panašių studijų skaičiaus. Taip pat nebuvo įrodytas karščiavimo ryšis su spontaniniais abortais, priešlaikiniais gimdymais ar perinatalinėmis mirtimis.

"Aukšta kūno temperatūra (tai gali būti ir dėl buvimo, pvz., saunoje, ne tik sergant) turi poveikį įvairių baltymų apykaitos nukrypimui nuo „teisingo kelio“ embriono formavimosi periodu (0-10 nėštumo savaitę). Aukšta temperatūra gali pakenkti ekstraembrionines membranas, placentą, vaisiaus ir motinos medžiagų apykaitą, dėl to embrionas gali nebesivystyti, gali formuotis įvairūs apsigimimai, sulėtėti vaisiaus augimas, tai gali atsiliepti ir vaiko pažintinėms funkcijoms. Pagrindinės galimos problemos yra šios: nervinio vamzdelio defektas, įgimtos širdies ydos ir gomurio defektai. Retai gali būti inkstų pažeidimas, galūnių defektai ir kt. Nebuvo rasta ryšio tarp aukštos temperatūros ir rizikos vaisiui žūti gimdoje ar priešlaikiniam gimdymui. Visi šie pakitimai dažniausiai galimi, jeigu aukšta temperatūra veikia pirmame nėštumo trimestre. Kai vaisius jau yra susiformavęs (po 11-12 nėštumo savaitės) temperatūros poveikis jo vystymuisi yra daug mažesnis, tiksliau, literatūroje nėra objektyvių duomenų, kaip aukšta temperatūra paveikia vaisių 2 ir 3 nėštumo trimestre“, - papasakojo doc. dr. L. Mikšienė.

"Esant virusinei infekcijai, aukšta temperatūra reikalinga, „kad neutralizuotų virusą“. Kad tai įvyktų, reikalingas kelių dienų karščiavimas. Toks karščiavimas gali sukelti problemas pirmame nėštumo trimestre, todėl šiuo metu reiktų temperatūrą žeminti. Galima vartoti paracetamolį. Jis yra nepavojingas (aišku, tai priklauso nuo dozės), viena ar dvi tabletės (500 mg - 1 g) paracetamolio tikrai nesukels didelio pavojaus vaisiaus vystymuisi. 2 ir 3 nėštumo periodo pradžioje reiktų stengtis temperatūrą žeminti natūraliomis priemonėmis, tai yra prakaituoti, bet svarbu vartoti daug skysčių. Jei per kelias dienas temperatūra nekrenta, ją reikia žeminti vaistais ir vėl čia geriausias vaistas būtų paracetamolis“, - pataria L. Mikšienė.

Visais atvejais sukilus temperatūrai prieš imantis kokios nors iniciatyvos, rekomenduojama nėščiajai konsultuotis su gydytojais specialistais.

SVEIKATOS MEDIS - Patarimai būsimiems tėveliams – ką svarbu žinoti planuojant nėštumą

Diagnostika ir gydymas

Tridienė karštinė dažnai diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais. Kadangi karščiavimas staiga praeina, o bėrimas pasireiškia tik po to, gydytojai gali laukti, kol pasirodys bėrimas, kad patvirtintų tridienės karštinės diagnozę. Laboratoriniai tyrimai paprastai nereikalingi, nebent siekiama atmesti kitas galimas ligas.

Kadangi tridienę karštinę sukelia virusas, specifinio gydymo nuo jos nėra. Tridienė karštinė paprastai gydoma simptomatiškai, nes pati infekcija praeina savaime. Pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti karščiavimą ir užtikrinti vaiko komfortą. Gali būti naudojami:

  • Karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas;
  • Pakankamas skysčių vartojimas, kad būtų išvengta dehidratacijos;
  • Lengvas, vėsinantis drabužis, kad vaikas jaustųsi patogiau.

Antibiotikai nėra veiksmingi tridienės karštinės atveju, nes tai yra virusinė infekcija, o ne bakterinė. Svarbiausia šios ligos metu mažinti temperatūrą dėl traukulių pavojaus ir, be abejo, duoti gerti daug skysčių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors tridienė karštinė dažnai praeina savaime, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

  • Karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas.
  • Atsiranda rimtų simptomų, tokių kaip sunkus kvėpavimas, nuolatinis vėmimas, stiprus mieguistumas ar kiti neįprasti požymiai.
  • Atsiranda karščiavimo priepuoliai.

Būtinai reikia parodyti vaiką gydytojui, nes reikia nepamiršti apie meningokoko infekciją, kuri yra labai pavojinga tokio amžiaus vaikams. Be to, ir pasireiškia dažniausiai būtent tokiame amžiuje. Meningokokinei infekcijai irgi būdinga aukšta temperatūra ir bėrimas. Žinoma, jis kitoks, o ir vaiko būklė būna kitokia. Sergant tridiene karštine - gera, o sergant meningokoko infekcija gali blogėti valandomis. Todėl tėvai turi būti labai budrūs. Dar vienas būdas, kaip atskirti - paspausti bėrimą. Jei paspaudus išbertą vietą, ji pabąla, o atleidus vėl išryškėja, didelė tikimybė, kad tai ne meningokokas. Jei vaikui meningokoko infekcija, net ir paspaudus bėrimas neišnyksta.

Infografika: Tridienė karštinė vs Meningokokinė infekcija

Taip pat žr

Tridienė karštinė yra dažna vaikystės liga, kuri paprastai praeina be rimtų komplikacijų. Svarbu atpažinti ligos simptomus ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas vaiko komfortas ir gerovė.

tags: #ar #pavojingatridiene #vaiku #karstine #nesciosioms