Ar Lankymasis Pas Odontologą Iš Tikrųjų Yra Vaiko Liga? Sužinokite Tiesą!

Nors šiuolaikiniai odontologiniai kabinetai stipriai skiriasi nuo prieš keletą dešimtmečių skausmingus gydymo metodus taikiusių dantų klinikų, visuomenėje vis dar vyrauja odontologų baimė. Viena svarbiausių ir sudėtingiausių užduočių tenkančių vaikų tėvams - teigiamo odontologo įvaizdžio formavimas vaiko akyse. Labai svarbu, kad vaikas suprastų - odontologas nėra jo priešas, o tik padėti norintis bičiulis. Tėvams ne tik svarbu tinkamai nuteikti mažylį, bet ir žinoti, kada turi būti planuojamas pirmasis vizitas pas odontologą. Dažnai tėvai kelia klausimą - kada jau laikas savo atžalą vesti pas odontologą: kai išdygsta pirmieji dantukai ar kai odontologo apžiūra dėl tam tikrų problemų tampa neišvengiama? Kaip sumažinti vaiko baimę vizito pas stomatologą metu ir kaip dažnai pas jį reikėtų lankytis, kad vaikų dantų gydymas būtų sistemingas ir efektyvus?

Pirmasis vizitas

Paprastai patariama pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą planuoti suėjus pirmiesiems mažylio metukams. Dažniausiai tokiu metu jau būna prasikalę pirmieji pieniniai dantys, todėl vaiko vizitas pas odontologą yra ne tik skirtas mažyliui susipažinti su dantų klinikos aplinka, bet ir apžiūrėti dantukus. Rekomenduojama pirmą kartą atvesti vaiką iki jam sueis vieneri metai arba per šešis mėnesius nuo pirmojo danties iškritimo. Paprastai patariama pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą planuoti suėjus pirmiesiems mažylio metukams. Dažniausiai tokiu metu jau būna prasikalę pirmieji pieniniai dantys, todėl vaiko vizitas pas odontologą yra ne tik skirtas mažyliui susipažinti su dantų klinikos aplinka, bet ir apžiūrėti dantukus. Gydytojas odontologas Nerijus Zakas atkreipia dėmesį, kad pirmojo vizito pas odontologą vaikui gali prireikti ir labai ankstyvame amžiuje: „Po gimimo pirmasis vizitas turėtų būti tėvams pastebėjus kūdikio dantenų spalvos pakitimą, paraudonavimą, paburkimą. Be to, jeigu yra stipriai prisitvirtinęs liežuvio pasaitėlis ir tai trukdo vaikui maitintis. Tik išdygus pirmajam dančiui taip pat reikia atvykti, siekiant įvertinti danties emalio mineralizaciją, aptarti pirmųjų dantų priežiūrą.“

Gydytojai odontologai pastebi, jog vaikas nuo mažens įpratęs lankytis pas gydytoją odontologą jaus daug mažiau nerimo ir diskomforto. Tikslinga specialistui parodyti jau patį pirmąjį išdygusį pieninį dantuką, rekomenduojama pradėti planuoti vizitą, kai vaikui yra 6-8 mėnesiai. Odontologas aprodys vaikui kabinetą, supažindins su darbo įrankiais, apžiūrės burnos ertmę, pakonsultuos tėvus dėl tinkamų mitybos ir dantų priežiūros įpročių. Šio vizito metu labai svarbu, kad tėveliai būtų pasiruošę visus rūpimus klausimus odontologui. Tikslinga profilaktiniam vizitui atvykti kas pusę metų.

Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą svarbus tiek mažyliui, tiek ir jo tėvams. Vaikui jis būna skirtas labiau apsiprasti su aplinka, tėvams tai tampa savotišku įvadu apie mažylio dantukų priežiūrą ir dygimo procesą. Paprastai tėveliai taip pat nori kuo daugiau išmokti ir sužinoti: kaip dygsta pirmieji dantukai, kaip taisyklingai juos prižiūrėti, kaip dažnai lankytis pas odontologą ir pan. Pirmųjų vizitų pas odontologą metu ryšio užmezgimas su dantų gydytoju yra iš tiesų svarbus. Pirmas vaiko vizitas pas odontologą yra išskirtinis įvykis tiek vaikui tiek jo tėvams. Kyla klausimas, ką svarbu žinoti? Odontologijos kabinetai vaikams gali būti bauginanti vieta. Ten sklinda keistas triukšmas, keistas kvapas ir galima pamatyti įvairiausių dantų tvarkymo įrankių ir prietaisų. Jūsų vaikui odontologas dažnai yra svetimas žmogus, o ypatingai pirmą kartą. Prieš vesdami vaiką pirmajam vizitui, galite supažindinti su tuo, kas jo laukia, paskatinti ir nuraminti jį. Kalbėkite su vaiku paprastai ir nuoširdžiai. Taip pat, galite pamėginti skaityti jiems knygas arba rodyti paveikslėlių knygas, apie odontologus. Jei vaikas mėgsta vaidmenų žaidimus, galite pasiūlyti kartu pažaisti dantų gydytoją, o jūs, mažu veidrodėliu patikrinkite jo dantis ir išvalykite juos. Apsilankymo laiką derinkite prie miego ir valgymo laiko, nes tai gali turėti įtakos vizito sėkmei. Jeigu jaučiate, kad vaikui reikia šiek tiek padrąsinimo, pažadėkite po vizito jam nupirkti dovaną arba užsiimti jo mėgstama veikla, pavyzdžiui, nuvykti į žaidimų aikštelę. Taip pat, galite pagalvoti, ar jūsų vaikas turi žaislą ar kitą daiktą, kuris padeda jam jaustis ramiai ir saugiai. Jeigu taip, vykdami į pirmąjį vizitą, pasiimkite jį su savimi. Taip pat, galite pasiteirauti, ar galite su vaiku atvykti į kliniką bei susitikti su gydytoju dar prieš patikros dieną. Atsiminkite, kad dažnai vaikų jausmus nulemia ir jų tėvų emocijos. Stenkitės pamiršti stresą ir nusiteikti pozityviai.

Ruošiantis pirmam vizitui pas odontologą svarbiausia mažyli nuteikti pozityviai ir neapkrauti jo informacija. Labai svarbu išsirinkti odontologą, kuris mokėtų tinkamai bendrauti su mažaisiais pacientais. Rekomenduojama nevartoti žodžio skausmas ar kitų susijusių neigiamų asociacijų. Geriau savo žodyne vartoti teigiamus dalykus ir kalbėti apie švarius, tvirtus ir sveikus dantis. Taip vaiko pasąmonėje formuosis teigiamos odontologų ir dantų klinikos įvaizdis.

Vaikų dantų gydymas ir pirmasis vizitas pas odontologą tampa iššūkiu ne tik dantų gydytojams, bet ir tėvams. Prieš keliaujant pas odontologą patariama paimti vaikui familiarių daiktų, tokių kaip mėgstamas žaislas - tai padės sušvelninti situaciją ir leis vaikui jaustis lyg pažįstamoje vietoje. Taip pat, prieš apsilankant pas dantų gydytoją, rekomenduojama su vaiku namuose pažaisti ir inscenizuoti paciento - odontologo žaidimą. Tokiu būdu vaikas neišsigąs per tikrąjį vizitą ir jau bus išmokęs plačiai išsižioti, sugebės nespurdėdamas išbūti tokioje padėtyje.

Kaip paruošti vaiką vizitui pas odontologą?

Jeigu pas gydytoją ruošiatės atvesti mažametį vaiką, labai svarbu su juo kalbėtis ir pasiruošti namuose. Galima skaityti temines knygeles, žiūrėti filmus, inscenizuoti „vizitą“ pasitelkiant mylimus vaiko žaisliukus ir išmokyti vaiką plačiai išsižioti. Tam puikiai pasitarnauja ir naujoviški U formos dantų šepetėliai. Pasitelkus šį unikalaus dizaino šepetėlį, dantys valomi 360 laipsnių kryptimis ir nereikalauja sudėtingos valymo technikos. Toks dantų valymas labai patinka vaikams ir natūraliai tampa smagiu „žaidimu“. U formos dantų šepetėliai yra saugūs naudoti: maistinio silikono šereliai itin minkšti, todėl nekenkia sveikatai bei masažuoja dantenas. Vaikams bus patogu naudoti, nes jie yra atsparūs vandeniui. Ultragarso bangų veikiamas šepetėlis per trumpą laiką gali pašalinti daugiau dantų dėmių, apnašų ir bakterijų.

Gydytojai odontologai įspėja, ko nereikėtų daryti: vengti žodžių „nebijok“, „neskaudės“, jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui kalbėti kaip jūs patys bijote. Atvesti vaiką pas odontolgą reikėtų nelaukiant, kol dantis pradės skaudėti. Svarbu suvokti, kaip stipriai šiuolaikinė medicina yra patobulėjusi ir dantų gydymo metodai tiek vaikams, tiek suaugusiems yra neskausmingi ir netgi komfortiški.

Gydytojas odontologas Nerijus Zakas sako, kad „Plati šypsena ir šiltas bendravimas yra veiksmingiausias būdas bendrauti su vaiku.“ Tai padeda sukurti ryšį su pacientu ir įgyti jo pasitikėjimą. Odontologas pabrėžia, kad labai svarbu paaiškinti, ką ir kaip darys specialistas, parodyti vaikui nematytus įrankius, leisti juos apžiūrėti, paliesti. Dar prieš vizitą, namuose, tėveliai gali parodyti edukacinių filmukų apie dantų priežiūrą, kad vaikas žinotų, ko tikėtis. Juk dažniausiai bijome to, ko nesame patyrę. Odontologas priduria, kad didžiausia klaida, tai sakyti „Tau nieko nedarys.“ Taip pasąmoningai siunčiame žinutę, kad odontologo kabinete išties gali nutikti kas nors blogo. Jei jau vyresniam vaikui kyla sudėtingų klausimų, visada galite atsakyti ,,Odontologas pažiūrės į tavo dantis, juos patikrins ir atsakys į klausimus, į kuriuos aš nežinau kaip tau atsakyti.“

Kuo anksčiau specialistas pastebės vieną ar kitą problemą, tuo lengviau ir paprasčiau ją bus išspręsti, todėl galbūt kaip tik šiandien yra metas užregistruoti savo vaiką profilaktiniam vizitui?

Reguliarūs vizitai ir profilaktika

Geriausia vaiką vesti pas odontologą kas 6 mėnesius. Dygstant pieniniams dantims lankytis profilaktiškai reikėtų kas 6 mėnesius, kad būtų galima stebėti sąkandžio formavimąsi. Egzistuoja mitas, kad pieninių dantų taisyti nereikia, tačiau specialistas pabrėžia, kad „Pirmalaikis karieso pastebėjimas užkerta kelią danties skausmui, o gydymas atliekamas lengvai ir greitai.“ Todėl profilaktiniai vizitai - būtini, norint išvengti rimtesnių problemų, skausmo. Taip formuojami tinkami dantų priežiūros įpročiai, anksti pastebimas besiformuojantis ėduonis, o tada ir pats gydymas būna švelnesnis, su minimalia intervencija. Labai svarbu ir tai, kad pas odontologą pakankamai dažnai besilankantis vaikas gydytojo kabinete jausis komfortiškai, užmegs su specialistu ryšį, nesibaimins „keistų“ instrumentų ir pačiu gydymo procesu.

Kuo retesni vizitai, tuo vaikas blogiau jaučiasi atėjęs į odontologijos kabinetą. Be to per ilgesnį laiką, gali atsirasti didesni dantų pažeidimai, gali prireikti ilgesnio gydymo. Geriau užsukti dažniau ir užtrukti trumpiau. Anksčiau gydytojui pastebėjus paciento asmeninės burnos ertmės higienos trūkumus, formuojasi geresni dantų valymo įgūdžiai. Tai labai svarbu dantų pažeidimų vystymosi raidai. Jų galima išvengti. Gydytojas stebėdamas dantukus, jei reikia, gali paskirti kontrolinį vizitą ir anksčiau, gal būt po 3 - 4 mėnesių.

Specialistai apibendrina, kad svarbiausia - nepamiršti profilaktinių vizitų, jog būtų galima laiku pastebėti kariesą, netinkamą sąkandį ir kitas problemas. O kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas įvertins galimas rizikas ir rekomenduos sedaciją, bendrinę nejautrą ar pasistengs susitarti su mažuoju pacientu bei apžiūrą ar gydymą atliks be papildomų priemonių.

Kodėl sugenda pieniniai dantukai?

Yra kelios pagrindinės priežastys. Viena jų - netinkama dantukų priežiūra, kai dantukai valomi ne kasdien, valomi ne visi jų paviršiai. Vieno dantų šepetėlio kokybiškai nuvalyti dantukus neužtenka. Gali būti „kalta“ neįvairi mityba, kadangi sveikiems dantims su maistu labai svarbu gauti įvairių mikroelementų (Mg, Ca ir kt.), iš vitaminų labai svarbūs D, A, K2. O vitamino D perdozavimas ( vartojant papildus) taip pat gali būti dantų gedimo priežastimi. Nepatartina dažnai užkandžiauti - seilės nespėja neutralizuoti susidariusių rūgščių. Tarp valgių, užkandžių turi praeiti bent dvi valandos, todėl tiek valgius, tiek užkandžius reikia suplanuoti.

Ar būtina taisyti pieninius dantukus?

Vienareikšmiškai TAIP! Pažeisti dantys vaikui sukelia nemalonius pojūčius valgant. O, kad užaugtų sveiki nuolatiniai dantys ir jie turėtų vietos išdygti, taip pat reikia sveikų pieninių dantų. Kramtymas turi būti kokybiškas. Tai labai svarbu kramtymo raumenų stiprinimui, žandikaulių augimui.

Kaip išsaugoti vaikų dantis sveikus?

Stebuklų nėra. Svarbu ne tik valyti dantukus, bet ir išsivalyti! Pažinus kiekvieną savo dantuką: kur jis yra (arti, toli, pasisukęs), kaip atrodo (kokia dantuko forma), kuo jis ypatingas (ar dantuko paviršius slidus, lygus, ar reljefiškas), pažinus seilių individualias savybes, žinosime kur reikia atidžiau ir kruopščiau valyti dantukus. Taip pat reikia valyti liežuvį, skruostų gleivinę. Kokybiškam dantų valymui, reikia bent kelių priemonių: minkšto dantų šepetėlio, vieno danties šepetėlio, tarpdančių siūlo, tarpdančių šepetėlio, pastos. Išsivalius dantis rekomenduojama patikrinti sunkiau išvalomas vietas, įvertinti ar nepalikom apnašų. Kelių dienų apnašas stipriai prilimpa prie danties paviršiaus, sunkiau nusivalo. Galima panaudoti specialų, nuvalytų dantų kokybei įvertinti, dažą (violetines tabletes, jų galima rasti vaistinėse). Jis nudažo nenuvalytas apnašas. Apnašos gali būti nudažytos įvairiu intensyvumu: nuo švelniai rožinės, iki ryškiai violetinės spalvos. Tai priklauso, nuo to, kaip ilgai nepajudinome apnašų: kuo ilgesnis laikas, tuo ryškesnės apnašos. Kitas būdas pasitikrinti ar nepalikom apnašų ant dantų, tiesiog nusiplovus rankas, švariu nagu perbraukite per danties paviršių. Jei prie dantų randame prilipusio apnašo, valymą pakartojame.

Jei dantis valome dešine ranka, dažniausiai geriau išsivalome kairėje pusėje esančius dantis, o dešinėje prasčiau. Ir atvirkščiai. Atkreipkite dėmesį į tolygų dantų valymą. Sunkiau pasiekiami dantų paviršiai yra palei dantenas. Aš sakau, jog dantenos - mūsų burnos sveikatos veidrodis. Šalia jų dantys turi būti švarūs! Dantų apnašose gyvenančios bakterijos sukelia dantenų uždegimą. Jei dantų nevalome, uždegimas trunka ilgiau, bakterijos turi galimybę pasiekti gilius mūsų dantų paviršius po dantenomis. Ten jas sunku pasiekti, išnaikinti. Jos pridaro daug žalos.

Dantukus valykite neskubėdami, kruopščiai, švelniais sukamaisiais judesiais. Svarbu juos valyti kiekvieną dieną. Tuomet kokybiškas valymas neužtruks labai ilgai, nes naujas (tą dieną susiformavęs) apnašas lengvai nusivalo. Kai gerai valome, dantenos būna sveikos. Jos puikiai saugo dantukų šaknis. Mums reikia puikiai nuvalyti tik dantuko vainiką. O jei patingime: bakterijos apsigyvena šalia dantuko šaknų, nutirpdo kaulą, kuriame „stovi“ dantukas. Ir jei norime dantuko dar nepamesti, turime ilgai ir kruopščiai valyti labai sunkiai prieinamus danties paviršius kiekvieną dieną.

O kad dantukų kokybiškas valymas dar palengvėtų, rekomenduojame naujai išdygusius dantukus dengti silantais. Tai apsauginė plėvelė. Ji saugo dantukų vageles nuo karieso (t.y. nuo infekcijos). Dantukams susiformuoti reikia laiko. Kai dygsta nuolatiniai dantys, yra susiformavęs tik danties vainikas. Dantų šaknys dar formuojasi keletą metų. Kad jų formavimasis būtų sklandus, labai svarbu, kad dantuko nepažeistų infekcija (kariesas). Dažnai nuolatinių dantų, ypač krūminių dantų, kramtomasis paviršius būna labai išraiškingas (aukšti kauburiai, ypač gilios, siauros vagelės). Tokių sudėtingų paviršių nepasiekia dantų šepetėliai. Dėl šios priežasties vagelių srityje dantukai dažnai pažeidžiami. O dėl dantuko struktūros ypatybių, pažeidimas užima didelį dantuko plotą.

Kai susitarti nepavyksta...

Itin mažiems pacientams ar tiems, kuriems apžiūrėti bei gydyti dantų nepavyksta tiesiog gražiai susitarus, šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių sprendimų. Gydytojų odontologių Karolinos Mikalauskienės ir Miglės Žemaitienės paprašėme daugiau papasakoti apie gydymą su sedacija bei bendrine nejautra. Sedacija, tai medikamentų sukeltas sąmonės slopinimas. Pacientas jos metu išlieka sąmoningas, ją dažniausiai pasirenkama taikyti dėl baimės, nuolatinio pykinimo procedūros metu ar kitų priežasčių. Odontologė K. Mikalauskienė papasakojo, kad „gydymas su sedacija ar bendrine nejautra (narkoze) pasirenkamas pirminės konsultacijos metu, kai gydytojas odontologas įvertina paciento būklę, kariozinių dantų kiekį ir numato, jog gydymas ambulatoriškai (odontologo kėdėje) neįmanomas.“ Gydymas gali trukti apie valandą (1-2 pažeidimų gydymas) ar daugiau - jei gydyti reikės daugiau pažeidimų. Odontologė K. Mikalauskienė priduria, jog „Sedacijos ar bendrinės nejautros paslaugą suteikia ir prižiūri gydytojas anesteziologas, jis užtikrina kad procedūra būtų saugi, efektyvi ir neskausminga.“

Odontologė M. Žemaitienė pasakoja, kad sedacija įprastai yra pasirenkama, kai atliekamas dantų šalinimas, o bendrinė nejautra gali būti taikoma tiek dantų šalinimui, tiek gydymui: „Vaikams dantis gydome bendrinėje nejautroje, kurie turi baimę odontologams, sunkias bendrines būkles (autizmo spektro sutrikimas, cerebrinis paralyžius ir pan.).“ Jei jūsų vaikui buvo paskirta ši procedūra, specialistė primena pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis prieš gydymą: „Prieš sedaciją ar narkozę (bendrinę nejautrą) galima valgyti likus 6 valandoms iki operacijos, jeigu vaikas maitinamas krūtimi - pamaitinti galima 4 valandos iki operacijos, o gerti skysčių - 2 val. iki operacijos. Reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą, elektrokardiogramą (EKG).“

Gydytojas N. Zakas priduria, kad nors jam dažniausiai pavyksta susidraugauti su savo mažaisiais pacientams, kartais „pasitaiko, kad vienintelis būdas atlikti ilgas procedūras - dantų šalinimą, kanalų gydymą - yra tik atliekant sedaciją arba narkozę.“