Visos žinome, kaip svarbu turėti palaikančią bendruomenę, ypač kai esi viena arba augini kelis vaikus. Mūsų „Keliaujančios mamos” bendruomenė gimė iš meilės kelionėms ir bendrystės poreikio. Ir jau daugiau nei 6 metus esame unikalios tuo, kad kartu su kitomis mamomis ir vaikais pažįstame Lietuvą ir pasaulį keliaujant, mokantis ir pramogaujant bei dalinamės patirtimis ir patarimais su didžiule bendruomene.
Tačiau ne visos šeimos turi vienodas galimybes. Todėl tai suprasdamos, nuolat prisidedame, kad vienišos, daugiavaikės ar neįgalius vaikus auginančios mamos taip pat turėtų galimybę ištrūkti iš rutinos, pajausti bendrystę, turiningai praleisti laiką su savo vaikais ar juos išleisti į stovyklą ar palydėti į reabilitacinę kelionę užsienyje. Ši pagalba - reali, apčiuopiama ir keičianti gyvenimus. Ir tam nereikia nei daug laiko, nei papildomų išlaidų - tereikia jūsų sprendimo nukreipti dalį savo jau sumokėto GPM geriems darbams. Nori prisijungti prie keliautojų su vaikais bendruomenės ir tuo pačiu sukurti laimingos vaikystės prisiminimus tiems, kas be mūsų jų neturėtų?
Paramai skiriame ir dalį lėšų iš kiekvienos „Keliaujančios mamos” klubo narystės - vienišų ir daugiavaikių mamų vaikų edukacijoms ir laisvalaikiui, mamų bendrystei bei profesinėms kompetencijoms stiprinti.
Lilijos istorija: kelionės kaip naujas požiūris į gyvenimą
Lilija, 53 metų 2 vaikų mama, dirbanti 0,5 etato, yra puikus pavyzdys, kiek daug galima padaryti dėl savo vaikų ir kaip išdrįsti įgyvendinti savo svajones keliauti. Jos dukra Paulina yra 31 m. ir turi visišką negalią, o sūnus Gabrielius 20 m. tarnauja kariuomenėje. Lilija pasakoja, kad įsisukusi į rūpesčius ir darbus, ji nesusimąstė apie sūnaus poreikius, kol nepasiūlė jam kelionės. Tai paskatino ją suprasti, kad nepažįsta savo vaiko. Kartu jie atrado pomėgį lankyti senuosius dvarus, pažintinius takus, apžvalgos bokštus ir botanikos sodus. Nors keliaujant su dukra neįgaliojo vežimėlyje ne visur sąlygos tinkamos, kelionės sustiprino jų ryšį, padėjo geriau pažinti sūnų ir suprasti jo pomėgius. Net ir dukrai naujos vietos teikia džiaugsmo, o žmonių požiūris tampa tolerantiškesnis. Lilija atranda, kad kelionės padeda jai pailsėti emociškai ir pasikrauti energijos. Nors kelionės automobiliu į Lenkiją pavyko sklandžiai, tolimesnės kelionės, pavyzdžiui, lėktuvu, kelia iššūkių dėl dukros sveikatos. Tačiau Lilija tikina, kad kai labai nori, viskas įmanoma, tereikia gerai suplanuoti.
Stovyklos vaikams: pagalba vienišoms ir daugiavaikėms mamoms
Atėjus pavasariui, daugelis mamų ieško stovyklų savo vaikams. Tačiau vienišoms ar auginančioms kelis vaikus mamoms tai gali tapti nepasiekiama svajone. Todėl svarbu padėti išpildyti vaikų svajones. Viena iš galimybių - 10-16 metų paauglių vasaros stovykla „TORAS“ Trakų rajone, sodyboje „Bona Natura“. Čia profesionalūs instruktoriai rūpinasi vaikų užimtumu ir ugdymu, o ypatingas dėmesys skiriamas karinėms pramogoms. Kita stovykla, „Gamtos Draugai“, taip pat vyksta Trakų rajone, sodyboje „Bona Natura“. Ši stovykla siūlo įvairias veiklas su gyvūnais (žirgais, poniais), iššūkius ir nuotykius gamtoje. Mamos nori, kad vaikai patirtų tikrą vaikystę - maitintų ir glostytų gyvūnus, jodinėtų, šėltų lauke iki sutemstant ir vakarus leistų prie laužo. Tokios stovyklos padeda vaikams ugdytis draugiškumą, savarankiškumą ir pabėgti nuo telekomunikacijų rutinos.
Daugiavaikių šeimų paramos priemonės Lietuvoje
Lietuvoje yra įvairių priemonių, skirtų paremti daugiavaikes šeimas. Vaikų pinigai yra apskaičiuojami, remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu. Vaikams iš gausių šeimų skiriami didesni vaiko pinigai, t.y. jiems mokami ne tik vaiko pinigai, bet ir papildoma išmoka. Nuo 2025 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sieks 122,5 euro, o vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, papildomai bus skiriama 72,1 euro per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gaus 194,6 euro. Į gausios šeimos sudėtį įskaitomi ir jaunuoliai iki 24 m., besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuojantys aukštojoje mokykloje, nevertinant jų gaunamų pajamų, tačiau pilnamečiai vaikai nebeturi teisės gauti išmokos.
Mokiniai, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais - 442 eurai), turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir 140 eurų dydžio paramą mokykliniams reikmenims įsigyti. Taip pat nemokamas maitinimas gali būti skiriamas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Šeimos kortelė suteikia galimybių pasinaudoti įvairiomis lengvatomis, paslaugomis ir nuolaidomis. Partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams taikomos specialios vienkartinės ar daugkartinės lengvatos. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.
Kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ar daugiau vaikų iki 12 m., per mėnesį priklauso 2 papildomos nedarbo dienos (atitinkamai 16 valandų), už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal susitarimą su darbdaviu šios dienos gali būti paskirstomos ir kitaip, pavyzdžiui, dirbti 4 valandomis trumpiau per savaitę.
Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų, taip pat šeimoms, susilaukusioms trynukų, socialinis būstas gali būti išnuomojamas be eilės. Taip pat gausioms šeimoms, jei jos atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti mokama įprastos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jei nuomos sutartis sudaryta bent metams ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Yra numatyta ir Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (iki 8 metų). 147,24 eurų (2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau darbingumo, jei vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta globa, jie nėra teisti ir kt. Šalpos senatvės pensija skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Taip pat numatytos šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų.
Iššūkiai ir požiūris į daugiavaikes šeimas
Nepaisant egzistuojančių paramos priemonių, daugiavaikės šeimos susiduria su įvairiais iššūkiais. Agnė, penkių vaikų mama, sako, kad „Niekam neįdomu daugiavaikės šeimos“. Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pašalpos, o realios pagalbos priemonės, tokios kaip galimybė gauti nemokamą maitinimą mokyklose ir darželiuose, nemokamos vasaros stovyklos ar neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas. Ji taip pat mini transporto problemas - automobiliai byra, o naujiems nėra lėšų, todėl tenka pirkti daiktus iš antrų rankų.
Kai kurios mamos pastebi keistą visuomenės požiūrį, ypač susilaukus ketvirto ar penkto vaiko, kai žmonės ima manyti, kad vaikai auginami dėl išmokų. Tačiau dauguma mamų, kaip ir pati Agnė, norėjo daug vaikų, ir kiekvienas vaikas yra džiaugsmas.
Statistika rodo, kad ant skurdo ribos tarp pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje - daugiavaikės šeimos ir vaikai. Norint auginti daug vaikų, reikia ne tik pinigų ir darbo, bet ir sveikatos - fizinės bei dvasinės. Daugelis tėvų, dirbdami, negali skirti visą savo laiką vaikams.
Nors yra įvairių stovyklų ir užklasinių veiklų, svarbu spėti užsiregistruoti, nes jos finansuojamos ribotai. Kai kurių mamų nuomone, naudinga pagalba būtų kokybiškų užklasinių veiklų finansavimas. Tačiau jos pabrėžia, kad vaikus gimdė ne tam, kad gautų visokių dalykų, o kad jie būtų džiaugsmas.
J. Pocienė, šešių vaikų mama, teigia, kad didelėms šeimoms sunku susiorganizuoti išvykas, dažnai užsisukama tarp namų ir darbo. Tačiau ji jaučia pasididžiavimą augindama šešis vaikus ir lenkia galvą prieš kitas daugiavaikes mamas, nes žino, koks tai didelis darbas, ypač emociškai.
Gausios šeimos gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.
