Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.
Jei įtariate, kad galite būti nėščia, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Namuose atliktas testas, kaip ir pasirodę simptomai, nebūtinai duoda tikslų atsakymą, tad geriausia apsilankyti klinikoje ir atlikti tyrimus. Ankstyvas nėštumas gali būti nustatomas jau nuo 6 apvaisinimo dienos, jam patvirtinti atliekamas HCG tyrimas - nėštumo nustatymas iš kraujo.
Praėjus vos 6 dienoms nuo apvaisinimo jau gali būti atliekamas tyrimas nėštumui nustatyti. Praėjus kiek daugiau negu savaitei nuo apvaisinimo, moters organizme galima aptikti ypatingą hormoną - chorioninį gonadotropiną (HCG). Būtent jo ieškoma, kai atliekamas kraujo tyrimas nėštumui nustatyti, tai yra tiksliausias metodas patvirtinti kilusioms dvejonėms. Kraujo testas nėštumui nustatyti (HCG tyrimas) atliekamas imant kraują iš venos, specialiai tam ruoštis nereikia.
Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės. Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas.
Vizito metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantys sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus.
Per pirmąjį vizitą gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje, ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Gali būti, kad per pirmąjį vizitą (11-14 nėštumo savaitę) bus atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę.
Jeigu moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 savaitę, tai yra praėjus 2 savaitėms po gimdymo. Per paskutinius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Ginekologo nėštumo nustatymas - tik pradžia. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytas ir patvirtintas metodikas mažos rizikos nėštumo priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (PASP) komandos akušeris ginekologas. Moteris, pasijutusi nėščia, eina pas savo šeimos gydytoją ir jei nėštumas sklandus, šeimos gydytojas gali jį ir prižiūrėti nuo pradžios iki galo, tačiau tam tikrais atvejais to gydytojo kompetencijos gali nebepakakti, todėl kreipiamasi į specialistą - ginekologą akušerį. Arba galimas kitas variantas, kai šeimos gydytojas „apeinamas”, nėštumą prižiūri tik ginekologas akušeris.
Jei nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas, jį pas ginekologą jis siunčia du kartus per visą laukimo laiką, bet jei nėštumas sklandus, gali ir nesiųsti. Šeimos gydytojas gali imti ir gimdos kaklelio mėginius, tik negali atlikti ultragarso tyrimo. Šeimos gydytojas nėštumą, jei jis be komplikacijų, puikiausiai gali prižiūrėti pats, juk nėštumas - ne liga.
Jeigu nėščioji pakliūva į rizikos grupę, tuomet jau pagalbon pasitelkiami kiti specialistai. Rizikos faktorius nustato šeimos gydytojas. Jis teoriškai turėtų pažinoti savo pacientę, žinoti jos ligas ir bėdas. Bėda ta, kad šeimos gydytojas visiškai neturi laiko, be nėščiosios, jis prižiūri ir vaikus, ir senelius, ir visus kitus, kas pas jį „prisirašę”. Nėščioji ir šiaip yra padidėjusios rizikos pacientė, nors ir ne ligonė, jai reikia skirti labai daug dėmesio, o kaip tai padaryti, jei šeimos gydytojas neturi laiko?
Būsimos mamos nėštumas turėtų būti ramus ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, tad yra tiesiog būtina greta savęs turėti tokį gydytoją, kuris viską suprantamai paaiškins, priims apžiūrai, kai kils nerimas. Visi žino ir supranta, kad nėštumo metu ypač padidėja jautrumas ir pradedama reaguoti į tokius dalykus, kurie įprastose situacijose galbūt net keltų šypseną. Šeimos gydytojas gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje - tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra.
Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolika, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija.
Nėštumo priežiūra pagal trimestrus
Pirmasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės. Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas.
Nėščiąją prižiūrintis gydytojas gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B), reikalingą vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui bei apsaugantį vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus.
Pirmą kartą apsilankiusioms pas gydytoją nėščiosioms tiriamas cukraus kiekis kraujyje. Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
Pirmąjį nėštumo trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) taip pat atliekamas neinvazinis nėščiųjų kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo. Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atliekama 11-13 sav.
Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos. Už nėštumo priežiūrą atsakingas gydytojas susitikimo metu pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 nėštumo savaitės).
Antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų.
Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu. Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Jei Rh antikūnų neaptikta, tuomet.
Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus. Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus.
Nėštumo diagnostikos metodai
Nėštumo ultragarsinis tyrimas yra vienas esminių tyrimų prižiūrint vaisiaus vystymąsi, sekant, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Tyrimą reikėtų atlikti visoms besilaukiančioms moterims, įprastu atveju jis atliekamas du kartus - 11-13 nėštumo savaitę ir 18-20 nėštumo savaitę. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.
Kas vyksta ultragarsinio tyrimo metu?
- Prižiūrima vaisiaus vystymosi eiga
- Tikslinama nėštumo trukmė ir planuojama gimdymo data
- Tikrinama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų
- Matuojamas sprando vaiskumas
- Gali būti matuojamas gimdos kaklelio ilgis
Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas.
Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką.
Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis.
Privalomi tyrimai nėštumo metu
Iki 12 nėštumo savaitės kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus, jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
Pirmojo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. skiriamas papildomas Rh D antikūnų nustatymas.
Nerekomenduojama visoms nėščiosioms tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
Rekomendacijos nėštumo metu
Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos, pavyzdžiui, moteris yra vyresnė nei 35 metai.
Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvoti gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis.
Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.
Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės.
„InnMed“ klinikoje dirbančių patyrusių gydytojų akušerių ginekologų paskirtis - ne tik užtikrinti saugų nėštumą ir sėkmingą vaisiaus išnešiojimą, bet ir gerą moters psichologinę bei fizinę savijautą. Tad kuo anksčiau sužinote apie nėštumą, tuo daugiau galite jam pasiruošti, kad laukimas būtų lengvesnis ir patogesnis.
The MOST Important Video for Pregnant Women
tags: #ar #ginekologas #gali #nustatyti #nestuma
