Lietuvių kalboje švenčių pavadinimų rašyba gali sukelti neaiškumų, ypač kai kalbama apie datos ir prasminius pavadinimus bei sveikinimus. Toliau pateikiami patarimai, kaip taisyklingai vartoti didžiąsias ir mažąsias raides, rašant švenčių pavadinimus ir rengiant sveikinimus.
Švenčių pavadinimų rašyba
Švenčių pavadinimų, tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių, pirmasis žodis visada rašomas didžiąja raide. Tai taikoma ir kalendoriniams pavadinimams, kurie dažnai yra prasmės sinonimai ir net populiaresni už oficialius. Pavyzdžiui, švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną; Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Tačiau, jei mėnuo ir diena vartojami tik kaip datos reikšmė, be šventinio akcento, didžioji raidė nevartojama. Pavyzdžiui, Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.
Kai kurie švenčių pavadinimai, nors ir neįteisinti įstatymuose, yra prasminio pavadinimo sinonimai ir gali būti vartojami plačiau. Tokiais atvejais pirmasis žodis, net jei tai data, rašomas didžiąja raide. Pavyzdys - Vasario 16-oji, kaip oficialaus pavadinimo Lietuvos valstybės atkūrimo diena trumpinys.
Svarbu atskirti švenčių pavadinimus nuo religinių laikotarpių. Gavėnia ir adventas nėra švenčių pavadinimai, todėl sakinio viduryje rašomi mažąja raide.
Religiniai sudėtiniai pavadinimai, tokie kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas, stilistiškai rašomi didžiąja raide. Visų Šventųjų diena (Abu žodžiai pradedami didžiąja raide) yra įrašyta į Darbo kodeksą kaip stilistinis variantas.
Trumpinys "šv." rašomas didžiąja raide, kai jis yra geografinio tikrinio pavadinimo ar kito tikrinio pavadinimo pirmasis žodis (pvz., Šv. Elenos sala, Šv. Stepono gatvė, Šv. Valentino diena). Tačiau vartojant "šv." prieš švenčių pavadinimus (pvz., šv. Velykos, šv. Kalėdos), jis rašomas mažąja raide, nes neįeina į patį šventės pavadinimą.
Kiti svarbūs švenčių ir renginių pavadinimai, rašomi didžiąja raide:
- Naujųjų metų diena
- Lietuvos valstybės atkūrimo diena
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
- Velykos
- Tarptautinė darbo diena
- Motinos diena
- Tėvo diena
- Pasaulinė gyvybės diena
- Europos diena
- Mokslo ir žinių diena
- Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
- Žalgirio mūšio diena
- Oninės (šv. Onos šventė)
Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių. Simboliniai renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis.
Sveikinimų ir datos vartojimas
Šnekamojoje kalboje ir net raštuose dažnai vartojami sveikinimai, pavyzdžiui, "Sveikinu su gimimo diena!", "Sveikiname su Naujaisiais metais!". Kartais net veiksmažodis praleidžiamas: "Su Rugsėjo pirmąja!", "Su vardadieniu!", "Su įkurtuvėmis!", "Su Naujaisiais metais!". Tokie prielinksnio "su" junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos.
Viešai kalbant, rašant laiškus ar atvirukus, rekomenduojama formuluoti kitaip. Pavyzdžiui:
- Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių!
- Sveikinu grįžus iš kelionės!
Daug kur tinka galininkas: "Sveikinu gimimo dieną!". Taip pat galima vartoti daiktavardį "proga": "Sveikiname apdovanojimo proga!".
Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: "Sveiki sulaukę šventų Velykų!" arba "Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse!".
Užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pavyzdžiui:
- Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, - rugsėjo pirmąją)!
- Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!
Panašiai ir su Vasario 16-ąja:
- Sveikinu susirinkusius Vasario 16-ąją.
- Sveikinu Vasario 16-osios proga!
Svarbu nepainioti datos ir šventės pavadinimo. Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Oficialus šventės pavadinimas ir jo vartojimas
Rašant oficialius raštus ar dokumentus, būtina naudoti oficialų šventės pavadinimą. Jis turėtų būti tikslinamas Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme. Pavyzdžiui, oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Nors visuomenėje plačiai vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas - Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide), oficialiuose dokumentuose turėtų būti vartojamas pilnas pavadinimas.
Data ir jos rašymas
Data gali būti rašoma įvairiais būdais. Oficialiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo dažnai nusakomas žodžių junginiu, pavyzdžiui, "birželio mėnesį", "rugsėjo mėnesį".
Tekstuose anglų kalba data sutrumpintai rašoma europietišku formatu (diena-mėnuo-metai) arba amerikietišku (mėnuo-diena-metai). Skaičiai skiriami brūkšneliais.
Jei kyla abejonių dėl šventės pavadinimo ar jos statuso (šventė ar atmintina diena), rekomenduojama pasitikslinti Darbo kodekso 162 straipsnyje „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatyme.
tags: #ar #gimimo #diena #is #didziosios
