Aplinkos ministerija inicijuoja naujas vandens įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti vienodas taisykles tiek požeminiam, tiek paviršiniam vandeniui naudojant jį laistymui. Šios pataisos numato, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus privaloma registruoti visus, kurie iš valstybinių vandens telkinių per parą sunaudoja 10 ar daugiau kubinių metrų paviršinio vandens, ir apmokestinti tuos, kurie sunaudoja 100 kubų ir daugiau.
Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui. […] Tai yra viešas interesas, kad jų nenusausintume sausiausiu periodu gamtoje“, - pateikdamas pataisas teigė S. Gentvilas.
Jis atkreipė dėmesį, kad registruotis nereikės sunaudojantiems mažiau kaip 10 kub. m paviršinio vandens per parą ir nuosavame sklype ar sodų bendrijose telkšantiems privačių prūdų savininkams. „Leidimai bus reikalingi ne buitinėms reikmėms, o labiau komercijai“, - pabrėžė S. Gentvilas.
Jeigu subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai išsiurbs daugiau kaip 100 kub. m per parą vandens iš vieno paviršinio telkinio, jiems pagal pateiktą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą už sunaudotus gamtos išteklius būtų taikomas nedidelis 0,003 Eur/m3 mokestis. „Įstatymo logika tokia - turi būti vienodos sąlygos ir tie, kurie vandenį ima iš gręžinių, ir tie, kurie - iš upių, turi būti apmokestini vienodai. Apmokestinimas prasideda, kai per tą pačią žarną iš upės ar per tą patį gręžinį visą mėnesį per parą paimi virš 100 kubų, tai yra 3 tūkst. kubų per mėnesį. Tai yra industrinis vartojimas - 70 litrų per minutę. Tiek reikia prileisti standartinę vonią“, - aiškino S. Gentvilas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje du trečdaliai upių ir ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Pasak ministerijos, telkinių būklė prastėja, todėl būtina kontrolė ir prevencija.
Aplinkos ministerija sako, kad valstybės paviršinių vandenų būklė prastėja, todėl ketina nuo 2024 m. „Gąsdinimas buvo, kad tai palies kaimo močiutes, norinčias palaistyti darželius - tai anaiptol tikrai tai nėra tiesa, - tikina aplinkos viceministrė Raminta Radvilavičienė. - Dešimt kubų vandens - tai reikia įsivaizduoti, koks tai yra kiekis.“
Šios pataisos sulaukė ir kritikos. Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įspėjo, kad apmokestinus vandenį laistymui, užprogramuojamas morkų, bulvių ir kitų daržovių brangimas. „Viskas dedasi į savikainą, automatiškai bus didesnė savikaina daržovių ir viskas“, - sako ūkininkas.
Tuo metu S. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad iš asociacijai priklausančių bendrijų tik viena - Klaipėdoje su 6 tūkst. gyventojų - galėtų viršyti 100 kubų per parą vandens naudojimo ribą. „Kitos neturi tokių pajėgumų“, - BNS teigė J. Ravinis.
Tačiau Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pataisos skirtos "mega vartotojams", o ne smulkiesiems sodininkams ar ūkininkams. „Jie nemokės, čia tik industriniams vartotojams, pavyzdžiui, šiltnamiams, sodininkams, daržovių augintojams. Mes turime sukontroliuoti mega vartotojus, nes upės yra nusekusios“, - teigė S. Gentvilas.
Profesorius A. Bagdžiūnas pastebi, kad „Daugelis valstybių, senųjų Europos Sąjungos valstybių, yra padarę aplinkosaugines mokesčių reformas“. „Jeigu mes siekiam žaliojo kurso, mes turėtume eiti per mokestinę sistemą link tų žaliųjų konstrukcijų“, - pridūrė jis.
Už tokias Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 69 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 30 susilaikė. Pataisos parlamente bus svarstomos šioje sesijoje birželio 23 d.
| Vartojimo kiekis per parą | Reikalavimas | Mokestis |
|---|---|---|
| Mažiau nei 10 m³ | Nereikia registruotis | Nėra |
| 10 m³ ir daugiau | Reikia registruotis | Nėra (nekomerciniam naudojimui) |
| 100 m³ ir daugiau | Reikia registruotis | 0,003 Eur/m³ (pramoniniam ir komerciniam naudojimui) |
