Nors įstatymai tiesiogiai nedraudžia vartoti alkoholį vaikų akivaizdoje, tokia aplinka gali būti itin nesaugi ir turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko raidai. Vaikai elgesio modelius perima iš tėvų, todėl suaugusiųjų alkoholio vartojimas tampa rizikos veiksniu, formuojančiu netinkamus įpročius ir požiūrį į svaigalus.
Vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimus apie nesaugią aplinką ir nesaikingą alkoholio vartojimą dažniausiai gauna iš policijos. Nors specialistai neturi teisės tikrinti tėvų blaivumo, akivaizdus apsvaigimas laikomas rizikos veiksniu, ypač kūdikiams ir vaikams iki 3 metų. Paprastai laikomasi nuostatos, kad alkoholio vartojimo aplinkoje turėtų būti bent vienas blaivus suaugęs asmuo, galintis pasirūpinti vaiku ir tinkamai reaguoti į nelaimes.
Tyrimai patvirtina, kad vaikai daugelį elgesio modelių perima iš tėvų. Giedrė Šeputytė, nepriklausomos asmenybės ugdymo trenerė, pabrėžia, kad vaikai pradeda gerti stebėdami tėvų pavyzdį, supranta alkoholio vartojimo normas ir įpročius dar itin anksti. Vienas tyrimas atskleidė, kad vos trimečiai sugeba atskirti alkoholinius gėrimus, o iki mokyklos amžiaus vaikai jau suvokia šeimos alkoholio vartojimo įpročius.
Įtaką nuomonei apie alkoholio vartojimą daro ne tik šeima, bet ir draugai, socialiniai tinklai, žiniasklaida. Tačiau šeimos dinamika išlieka itin svarbi. Jei abu tėvai ar vienas iš jų vartoja alkoholį, jie turėtų pagalvoti, kaip tai paveikia vaikus, ir imtis priemonių apsaugoti savo atžalas. Kai kurie tėvai renkasi nevaioti alkoholio prie vaikų, net jei vartoja patys, pasirinkdami tam laiką, kai vaikai nemato.
Problematiškas alkoholio vartojimas šeimoje gali lemti du kraštutinumus: vaikai arba visiškai atsisako alkoholio ateityje, arba atkartoja tėvų elgesio modelius. Tokia trauminė patirtis vaikams daro didelę įtaką, jie tampa labiau pažeidžiami ir gali pradėti emocijas reguliuoti psichoaktyviomis medžiagomis.
Svarbu nepamiršti, kad alkoholio vartojimas iki 20 metų Lietuvoje yra nelegalus. Tėvai, nepaisant jų pačių įpročių, privalo užtikrinti, kad vaikai nepirktų ir nevartoja alkoholio ankstyvame amžiuje. Vaikų smegenys nėra pasirengusios psichoaktyvių medžiagų poveikiui, todėl alkoholio žala joms yra didžiulė. Kuo vėliau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo jis atsparesnis galimoms grėsmėms.
Vaikų elgesio modelių perėmimas iš tėvų yra vienas iš veiksmingiausių mokymosi mechanizmų. Jei alkoholis tampa būdu švęsti, ilsėtis ar bendrauti, vaikas norės daryti tą patį. Todėl tėvams svarbu galvoti, kokias vertybes ir nuostatas jie perduoda savo vaikams. Dažnai tėvų elgesys veikia labiau nei jų žodžiai.
Alkoholio vartojimo kultūra ir jo pasekmės vaikams
Lietuvoje vis dar gaji posovietinė išgertuvių kultūra, kai vartojami stiprieji gėrimai iki apsvaigimo. Tokie įpročiai yra itin žalingi sveikatai. Nors alkoholio vartojimo tradicijos keičiasi, ypač tarp išsilavinusių ir pasiturinčių miestiečių, socialinėje atskirtyje atsidūrusių žmonių alkoholio vartojimas išlieka didelis.
Alkoholio poveikis vaikams turi ir antrą dugną: ne tik prastą savijautą dabar, bet ir netinkamus alkoholio vartojimo įpročius ateityje. Vaikus gali apimti nesaugumo jausmas ir nerimas, nes jiems sunku prognozuoti suaugusiųjų elgesį. Jei alkoholis namuose vartojamas nesaikingai, sutrinka vaiko dienos rutina.
Vaikai, savo tėvus matę išgėrusius, rečiau laiko juos teigiamais gyvenimo pavyzdžiais. Dėl alkoholio pasikeitęs tėvų elgesys tampa vaikų nerimo ir prastos emocinės savijautos šaltiniu. Alkoholizmas šeimoje ne visada pasireiškia per fizinį smurtą; dažnai tai būna emocinis apleidimas, nesugebėjimas kurti artumo ar nepastovios tėvų emocijos.
Vaikai tokiose šeimose dažnai prisiima skirtingus vaidmenis: „šeimos herojus“, „maištininkas“ ar „nematomas vaikas“. Šios „kaukės“ padeda išgyventi nepalankiomis sąlygomis, tačiau užkerta kelią vaiko asmenybės vystymuisi.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai atskleidė, kad net 40% Lietuvos kūdikių namų vaikų turi vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). VAS - tai tragedija, kurios galima išvengti. Pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo nėštumo metu, kad vaikui prireiktų nuolatinės pagalbos ir priežiūros. Pavojingiausias laikotarpis vaisiaus vystymuisi yra nuo trečios iki dešimtos savaitės. Tuo metu veikiantis alkoholis gali sutrikdyti normalią organų sistemų raidą, ypač smegenų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, augantys vaikai penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų, tris kartus dažniau nusižudo, turi keturis kartus didesnę grėsmę pradėti rizikingai vartoti alkoholį ar tapti nuo jo priklausomi.
Vaikai, gyvenantys žalingai alkoholį vartojančiose šeimose, patiria problemas ne tik dėl psichologinių veiksnių, bet ir dėl nepatenkinamų pagrindinių fizinių poreikių: jiems gali trūkti maisto, tinkamų buities sąlygų, rūbų ar priemonių mokymuisi.
Įspėjamieji ženklai, kad vaikas patiria sunkumų dėl šeimoje žalingai vartojamo alkoholio, apima pesimistišką požiūrį į malonias veiklas, pasisakymus apie alkoholio ragavimą, dideles žinias apie alkoholio vartojimą, greitą nusivylimą, nerealistiškus lūkesčius, pamokų praleidinėjimą ir vaiko tarpininkavimą tarp mokytojų ir tėvų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai įsitikinę, kad būtent tėvai ir artimieji atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveiką ir blaivią aplinką, nustatant taisykles ir rodant gerą pavyzdį vaikams. Kai šeimoje nėra paramos sistemų, padėti gali mokyklos specialistai ir valstybės tarnybų bei nevyriausybinių organizacijų tinklas.
Kadangi vaikai mokosi stebėdami, tėvai turėtų galvoti, kokią žinią apie alkoholį perduoda savo elgesiu. Jei tėvų žodžiai ir elgesys skiriasi, vaikas pirmenybę teiks tam, ką matė. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikams, kuriems buvo leista paragauti alkoholio namuose, susidaro palankesnės nuostatos alkoholio vartojimo klausimais.
Tėvai, net ir saikingai vartojantys alkoholį, turėtų būti pasiruošę paaiškinti, kodėl jį geria patys ir kodėl neduoda vaikams. Vaikai supranta, jei tėvai jiems meluoja, sakydami, kad alkoholis neskanus, kai patys jį vartoja.
„Vaikiškas šampanas“ ir kiti alkoholį imituojantys gėrimai, vartojami tam tikromis aplinkybėmis, gali formuoti vaikų nuostatas alkoholio atžvilgiu. Kai vaikai mato, kad alkoholis yra šventės dalis, jie gali manyti, kad jį būtina vartoti užaugę.
Anot vaikų ir paauglių psichologo Aleksandro Segalo, svarbiausia yra tinkama komunikacija. Jei vaikas įkyriai prašo paragauti alkoholio, kartais verta leisti, kad jis pats įsitikintų, jog skonis nemalonus. Svarbu vaikui paaiškinti, kas yra kas, kaip vartojamas alkoholis, kad jis vartojamas saikingai ir atsakingai, ir griežtai apibrėžti ribas.
Niekada negalima pamiršti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai yra pasirengę padėti. Kviečiame nelikti abejingais ir apie vaikus, kurie galimai patiria žalą gyvendami su priklausomais asmenimis, pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
Vaikų akivaizdoje vartojamo alkoholio prevencija apima ne tik tėvų elgesio keitimą, bet ir informacijos apie alkoholio žalą skleidimą. Svarbu kalbėti su vaikais apie alkoholio riziką, ugdyti jų kritinį mąstymą ir suteikti jiems gebėjimus atsisakyti bendraamžių siūlomų svaigalų.
7 būdai, kaip tėvai, vartojantys alkoholį, veikia savo vaikus
Suaugusieji, net ir vartodami alkoholį, turėtų suprasti, kad jų elgesys daro didžiulę įtaką vaikams. Atsakingas požiūris, atviras pokalbis ir teigiamas pavyzdys yra geriausias būdas apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių ir užtikrinti jų saugią ir sveiką ateitį.
Pagrindinė šio straipsnio mintis, kuri galbūt sukels skaitytojui susierzinimą, yra ta, kad esama svarių argumentų, kodėl verta susilaikyti nuo alkoholio ne tik nėštumo metu, bet ir vaikams augant. Sprendimas, kaip elgtis, priklauso skaitytojams, o straipsnio tikslas - šiuos argumentus dar kartą pakartoti ir pristatyti.
Dalis vaikų, kurių tėvai vartoja alkoholį, su baime laukia kiekvienos didelės šventės pabaigos. Alkoholio ir agresyvaus elgesio ryšys, taip pat ryšys su vaikų nepriežiūra yra patvirtintas įvairiose šalyse atliktais moksliniais tyrimais. Žmonės, pasakojantys apie vaikystėje patirtus savo tėvų nesutarimus, dažnai pamini aršius konfliktus, kurie kildavo tada, kai tėvai būdavo neblaivūs.
Jei taip atsitinka, tėvai nustoja būti vaiko saugumo garantu, priešingai - jie tampa bauginančiomis būtybėmis, savotiškais „nekontroliuojamais milžinais“: grėsmingi, nesuprantami, nenuspėjami vaikui. Šventės pabaigos sukeltas nuovargis, namus paliekantys svečiai, liūdesys, kad šventė jau pasibaigė, neretai iškelia į paviršių su šeiminio gyvenimo sunkumais susijusias tėvų nuoskaudas, kurių neišvengiamai turi kiekviena pora. Apsvaigimas provokuoja aiškintis santykius ir išsakyti problemas, tačiau labai stipriai apriboja galimybes tai daryti konstruktyviai. Atidėti konflikto sprendimą, kol apsvaigimas praeis, kritiškai vertinti savo veiksmus, atsižvelgti ne tik į savo, bet ir vaiko jausmus, pavyksta ne visada. Tais nesėkmingais atvejais vaikai tampa staiga įsiplieskusių ir sunkiai valdomų tėvų konfliktų stebėtojai.
Aprašytas scenarijus pasitaiko dažnai, bet tikrai yra ne vienintelis. Jis svarbus tuo, kad pasireiškia ne tik priklausomybės problemą turinčiose šeimose, bet ir tarp žmonių, kurie savo alkoholio vartojimą vadina „proginiu“, „atsakingu“, „saugiu“, „pamatuotu“ ar kitaip. Šios sąvokos yra sąlygiškos ir dažniausiai klaidingos. Riba tarp „pakankamai“ ir „per daug“ alkoholio yra pernelyg neaiški. Daugelio mokslininkų teigimu, nėra tokio dalyko kaip „saugus alkoholio vartojimas“. Mitas, kad mažos reguliariai vartojamo alkoholio dozės yra saugios. Tai, kad itin kokybiškų ir brangių gėrimų vartojimas yra saugus - taip pat mitas.
Vaiko negebėjimas suprasti jį ištikusią situaciją. Gana tipiškas suaugusiųjų elgesys po apsvaigimo išprovokuotų konfliktų - kitą dieną tarpusavyje ir su vaiku elgtis taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Tėvai pavargę ir kiek prislėgti, bet šilti, besirūpinantys, šnekasi ramiai. Vis dėlto staigių vakarykščių suaugusiųjų pykčio ar liūdesio protrūkių, alkoholio nulemtų kalbos, emocijų raiškos, elgesio pokyčių vaikas nėra užmiršęs, jo sąmonėje jie lieka ryškūs, gąsdinantys ir skausmingi, bet dažniausiai - niekaip neišspręsti. Vaikas priverstas pats susikurti paaiškinimą, kas ir kodėl buvo atsitikę su jo tėvais (kodėl tėtis šaukė ant mamos; kodėl glėbesčiavosi su nepažįstama moterimi ir ją pabučiavo - juk paprastai taip nesielgia; kodėl sudužo stiklinės virtuvės durys ir kt.), taip pat rasti būdą nusiraminti. Maži vaikai negali suprasti suaugusiųjų konfliktų priežasčių ir yra linkę kaltę prisiimti sau. Jie perima ir netinkamo suaugusiųjų elgesio konflikto situacijoje modelius. Be to, nuolat matydamas apgirtusius tėvus, vaikas kito asmens girtumą priima kaip įprastą reiškinį. Dėl šios priežasties vaikas praranda gebėjimą identifikuoti kito asmens girtumą kaip jo saugumui grėsmę keliantį veiksnį (juk nepažįstamas neblaivus asmuo vaikui gali būti daug pavojingesnis už jam pažįstamus suaugusiuosius).
Vaiko negebėjimas spręsti situaciją. Nesvarbu, ar vaikas mažas, ar jau paauglys - jis dažniausiai nieko negali padaryti, kad padėtų savo tėvams, negali priversti ar motyvuoti juos keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, sutarti „gražiai“, neskaudinti vienas kito ir kt., nes tai nuo jo nepriklauso. Dalis panašių formuluočių vaiko mąstymui apskritai yra neprieinamos. Įsivaizduokite save situacijoje, kurioje negalite nieko pakeisti - kaip jaučiatės? Kaip suaugęs žmogus Jūs turite įvairių galimybių: reikalauti iš kito žmogaus keisti elgesį, nutraukti, apriboti Jus skaudinančius santykius; jei asmeninių pastangų neužtenka - ieškote sąjungininkų. Tačiau vaikas tokių galimybių neturi. Pirmapradžių, pačių svarbiausių jo gyvenime santykių su tėvais nė vienas vaikas negali atsisakyti. Vaikai myli savo tėvus ir siekia jų meilės, nesvarbu, kaip šie tėvai elgiasi. Vaikai siekia sutarti su abiem tėvais ir būti mylimi abiejų tėvų. Situacija, kai vaikas priverstas tapti vieno iš suaugusiųjų sąjungininku prieš kitą suaugusįjį (nesvarbu, ar dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ar dėl kitų priežasčių), vaiką labai žaloja. Vienas iš daugeliui vaikų prieinamų nerimo mažinimo būdų (ne vienintelis) yra pasinerti į „kompiuterinę-emocinę narkozę“, t. y. ilgas valandas žaisti kompiuterinius žaidimus. Deja, gydomojo poveikio psichikos sveikatai šis būdas neturi. Ribotas vaiko gebėjimas atlaikyti nerimą, „kaupiamoji“ streso ypatybė. Mūsų jau aprašytas stresas dėl tėvų elgesio išgėrus, reguliariai kartodamasis, turi kumuliacinį poveikį, yra linkęs kauptis. Vaikai, praradę pasitikėjimą artimiausiais suaugusiaisiais, negebantys nuspėti, kada keliantis nerimą įvykis pasikartos, kenčia, jaučia gėdą, nusivylimą, baimę, neviltį. Tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai yra šeimos paslaptis, vaikas neturi su kuo apie tai pasikalbėti, nedrįsta niekam pasiguosti. Nuolatinius piktnaudžiavimo alkoholiu epizodus galima vertinti kaip ilgalaikį vaiko traumavimą. Jo pasekmės gali būti labai įvairios ir savitos įvairiems vaikams: vaikas ima jaustis nesaugus, smunka jo savivertė, keičiasi elgesys, jis gali tapti prislėgtas arba piktas, jam sunku pasitikėti žmonėmis, šlyja santykiai su bendraamžiais, gali pablogėti miegas, apetitas, fizinė sveikata, gali kilti psichosomatinių sutrikimų, vaikui gali būti sunku susikaupti, mokytis ir kt. Šiuo atveju galioja vadinamasis „multifinališkumo“ principas, kuris reiškia, kad tos pačios rizikingos aplinkybės gali turėti labai skirtingas pasekmes skirtingų vaikų psichikos sveikatai. Tai priklauso nuo įvairių rizikos ir apsauginių veiksnių tarpusavio sąveikos. Mokome savo vaikus žalingų įpročių. Apie tai jau užsiminėme įvade. Vienas iš veiksmingiausių vaikų mokymosi, elgesio perėmimo mechanizmų - mokymasis stebint. Patys stipriausi vaiko elgesio modeliai yra jo artimiausieji suaugusieji - tėvai, dėdės ir tetos, vyresni broliai ir seserys, seneliai, kiti giminaičiai. Vaikai turi nepailstantį siekį būti panašūs į suaugusiuosius, tapti tokie kaip jie: dideli, stiprūs, nepriklausomi, mokantys daugybę dalykų, darantys tai, ką patys nusprendžia daryti. Vaikus daug labiau veikia tai, ką suaugusieji daro, o ne tai, ką jie sako. Tėvų auklėjimo metodas „vaikeli, man kitaip neišeina, bet tu užaugęs taip nedaryk“ veikia prastai arba gali lemti visiškai priešingą rezultatą. Vaikui, kurio šeimoje vartojama daug alkoholio, yra gerokai sunkiau atsispirti vėlesniam aplinkos spaudimui, jis mato alkoholį kaip būtiną, svarbią, visaverčio suaugusiųjų gyvenimo dalį, jis turi didesnę riziką įgyti žalingų įpročių, yra linkęs pradėti alkoholį vartoti anksčiau ir drąsiau. Atskaitos tašku, kokį alkoholio kiekį suvartoti, jauni žmonės kartais pasirenka pagal tai, kokį kiekį yra matę suvartojant savo tėvus. Didžiausią riziką vaikui įgyti priklausomybę nuo alkoholio sudaro jo artimiausiųjų suaugusiųjų elgesys. Tačiau šie žmonės taip pat turi didžiausią jėgą apsaugoti savo vaikus nuo priklausomybių. Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Nuo alkoholio apsvaigę tėvai yra emociškai neprieinami vaikams, negali jais tinkamai pasirūpinti. Šventėje, kurioje gausiai vartojama alkoholio, maži vaikai jaučiasi emociškai izoliuoti ir apleisti suaugusiųjų. Laikas, kai vartojate alkoholį, daugeliu atveju gali būti vertinamas kaip laikas, kurį Jūs praleidžiate emociškai atsiskyrę nuo vaiko, net jei jis yra tame pačiame kambaryje. Jei išgėrę tėvai ir yra pajėgūs fiziškai pasirūpinti vaiku, jį apsaugoti, jų elgesys, kalba, išvaizda, žvilgsnis, judesių koordinacija, nuotaika, skleidžiamas kvapas, t. y. visa, kas sudaro santykio su vaiku kokybę, - keičiasi, ir vaikai tai labai jaučia. Visiškai absurdiškas tėvų elgesys tokioje situacijoje - duoti vaikams ragauti alkoholio ir taip juos sudominti, neva „priimti“ į šventę. Tokį tėvų (kartais senelių) elgesį vis dar galima pamatyti dažnai, todėl svarbu, kad kuo daugiau žmonių išgirstų: šitaip daryti negalima. Alkoholio davimas vaikams, namuose ar viešoje vietoje, yra tolygus prievartai prieš vaikus. Daugelis žmonių turi argumentų, kodėl jų suvartojamas alkoholio kiekis yra „normalus“ ir „nepavojingas“. Nepaisant to, alkoholis turi dažną tendenciją savo vartotojus (ir jų vaikus) nustebinti. Atrodo, alkoholį gerai „pažįstate“, o šį kartą jis netikėtai suveikė kitaip nei tikėjotės. Augti alkoholio visiškai nevartojančioje šeimoje šiandien tikriausiai yra savotiška „prabanga“. Vis dėlto tokių šeimų yra ir jų gali daugėti. Nevartoti alkoholio, kol auginate vaikus, nėra tokia jau radikali idėja. Šis dalykas, tikslingai jį pasirinkus, yra pasiekiamas ir įgyvendinamas.
Vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) prevencija yra itin svarbi. Moterys visus nėštumo mėnesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Svarbu suprasti, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo nėštumo metu. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti nepataisomą žalą vaisiui.
Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos. Būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose, taip pat centrinės nervų sistemos pakitimai. Šie pažeidimai lieka visam gyvenimui.
Alkoholizmas šeimoje - tai ne tik individuali problema, bet ir gilus, sisteminis skausmas, persmelkiantis kiekvieną namų kampą. Kai alkoholikas gyvena po vienu stogu su šeima, pasekmės - ypač vaikams - būna toli gražu ne tik emocinės. Tai yra psichologinė žala, kuri dažnai pavirsta ilgalaikėmis vaikystės traumomis ir formuoja vaikų požiūrį į pasaulį, santykius bei pačius save.
Priklausomybė nuo alkoholio paauglystėje yra rimtas sunkumas, tačiau jis tikrai gali būti įveikiamas su tinkama pagalba, palaikymu ir pasiryžimu. Svarbu ieškoti pagalbos, kalbėtis su suaugusiaisiais, kuriais pasitikite, ir fiksuoti alkoholio vartojimo tendencijas.
Jei manote, kad draugo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, ar kyla pavojus aplinkiniams, skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą 112. Pasikalbėkite su draugu, kaip jautiesi, ką pastebi. Gali būti, kad draugas net nesuvokia, jog turi alkoholio vartojimo sunkumų. Žvilgsnis iš šalies iš tiesų vertingas.
Tėvai - vieninteliai mokytojai, kurių elgesį vaikai seka ir įsimena besąlygiškai. Jei tėvai draudžia paaugliui vartoti alkoholį, bet patys jį vartoja namie, vaiko nuteikinėjimas prieš alkoholį yra beveik neįmanoma misija. Jei skirsis tėvų žodžiai ir jų elgesys, vaikas pirmenybę teiks tam, ką matė.
Vaikams, kuriems buvo leista paragauti alkoholio namuose, susidaro palankesnės nuostatos alkoholio vartojimo klausimais nei tiems, kuriems alkoholio paragauti tėvai nesiūlydavo. Mokslininkų rezultatai rodo priešingas tendencijas.
Jei stebime, kad vaikas demonstruoja elgesį, susijusį su žalingais įpročiais, visada pravartu į tai reaguoti. Vaikas gali tam tikras situacijas „išžaidžia“, nes jam tai įdomu, trūksta informacijos arba jis ką nors naujo pamatė. Tačiau tokie žaidimai gali rodyti ir tai, kad vaikas mato elgesio modelius, kuriuos nešis į suaugusiojo gyvenimą.
Kai vaiko aplinkoje nėra jo gerovei būtinų paramos sistemų, tokių kaip šeima, giminės, kaimynai ir bendruomenė, arba jos nesuteikia reikiamo palaikymo, padėti gali mokyklos specialistų struktūruotai ir tikslingai teikiama pagalba, koordinuojamos socialinės paslaugos.
Mokyklose dirbantys specialistai gali padėti vaikams paaiškindami, kas vyksta su jų tėvais, padėdami geriau suprasti savo jausmus ir įveikti problemas. Tačiau mokykla viena nepajėgi šios sudėtingos problemos spręsti. Tam yra sukurtas platus valstybės tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų tinklas.
Svarbu suprasti, kad alkoholizmas šeimoje ne visada pasireiškia per fizinį smurtą. Dažnai tai būna emocinis apleidimas, nesugebėjimas kurti artumo, arba nepastovios tėvų emocijos, kurios suformuoja vaikams iškreiptą pasaulio suvokimą.
Jei rūpi jūsų šeima - ieškokite pagalbos. Priklausomybė nėra gėda, gėda - nieko nedaryti. Sprendimas pradėti gydymą rodo drąsą, gelbsti vaikų emocinę ateitį ir nutraukia žalingų kartų grandinę.
