Atraskite Įspūdingiausius Apžvalgos Bokštus Lietuvoje – Nuostabūs Vaizdai Visai Šeimai!

Neretai būna, jog nuostabaus grožio nepastebime, nors jis būna visai čia pat. Taip pat ir su kelionėmis. Tiek daug laiko galvojame apie poilsį užsienyje, jog kartais per mažai laiko skiriame savo gimtajam kraštui. O pasigirti jis tikrai turi kuo, ypač - nuostabiu kraštovaizdžiu! Ošiantys miškai, žaliuojantys laukai, tyvuliuojantys ežerai, apsupti ramybe ir paukščių dainomis. Lietuvos gamta dovanoja mums apie porą šimtų pažintinių takų, istorija padovanojo šimtus piliakalnių, tuo tarpu lietuvių išradingumas leido sukurti keliasdešimt unikalių apžvalgos bokštų, nuo kurių galime grožėtis nepaprastais upių vingiais, aplinkiniais miškais ir laukais bei išaugusiais miestais.

Apžvalgos bokštai Lietuvoje yra viena populiariausių pramogų keliautojams, kurie nori pamatyti šalies kraštovaizdį iš paukščio skrydžio. Vienas geriausių būdų pažinti Lietuvą yra pamatyti ją iš viršaus. Apžvalgos bokštai Lietuvoje tai padaryti leidžia pigiai, saugiai ir su nemažu adrenalino prieskoniu. Lietuvos apžvalgos bokštų tinklas nuolat plečiasi. Kiekvienas naujas objektas pritraukia keliautojus į mažiau lankomus regionus, o tai padeda tolygiau paskirstyti turistų srautus po šalį.

Aukščiausi Lietuvos apžvalgos bokštai

Jei norite patirti stipriausią įspūdį, pradėkite nuo pačių aukščiausių bokštų. Aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje yra Birštono apžvalgos bokštas, kurio aikštelė siekia 45 metrus, o bendras aukštis yra 55 metrai. Birštono apžvalgos bokštas yra nenuginčijamas Lietuvos rekordininkas. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o viso statinio aukštis siekia 55 metrus. Į viršų veda 300 laiptelių su šešiomis poilsio aikštelėmis. Iš viršaus matyti dvi Nemuno kilpos, Punios šilas, o giedromis dienomis tolumoje galima įžiūrėti Prienus. Automobilį galima palikti stovėjimo aikštelėje netoliese, iki bokšto - apie 10 minučių pėsčiomis. Neįgalieji gali privažiuoti iki pat bokšto, tačiau keltuvo bokšte nėra. Automobilių aikštelė: yra netoliese, nemokama. Iki bokšto ~10 min. pėsčiomis.

Antras pagal aukštį Lietuvoje, šis Molėtų rajono apžvalgos bokštas pakyla 36 metrus. Jis stovi Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų kaimo. Nuo aikštelės atsiveria Siesarties ežeras su salomis, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai bei Labanoro giria. Pavasarį, kai ežero lytys tirpsta, vandens paviršius atrodo lyg didžiulė dėlionė. Mindūnų apžvalgos bokštas - antrasis pagal aukštį - 36 m. Pastatytas Molėtų rajone, netoli Mindūnų kaimo, Labanoro regioninio parko ribose.

Trečias pagal aukštį bokštas (34 m aikštelė, 35 m bendras aukštis) vainikuoja pirmąjį medžių lajų taką Baltijos šalyse ir visoje Rytų Europoje. Anykščių šilelio medžių lajų tako apžvalgos bokštas - trečias pagal aukštį - 35 m. Priklauso Anykščių regioninio parkui. Iš bokšto viršaus matosi poeto Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis, Šventosios upės vingiai ir aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštai tolumoje. Įėjimas: mokamas, reikia pirkti bilietą.

Sartų ežero bokštas Baršėnų kaime yra 36 metrų aukščio, o apžvalgos aikštelė įrengta 33 metrų aukštyje. Bokštas pastatytas 2006 metais privačios bendrovės iniciatyva Sartų regioninio parko teritorijoje. Nuo viršaus atsiveria ketvirtas pagal dydį Lietuvos ežeras, kurio formą prieš keliolika tūkstančių metų sukūrė tirpstantis ledynas. Automobilių aikštelė: nedidelė prie vartų, nemokama. Sartų ežero (Baršėnų) apžvalgos bokštas - Rokiškio rajone, priklauso Sartų regioninio parkui.

Kirkilų bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį, yra bene gražiausias architektūriniu požiūriu. Iš viršaus matosi unikalūs karstiniai ežerėliai: 30 vandens pilnų smegduobių, kurių vanduo vasarą nusidažo įvairiomis spalvomis - nuo rausvos iki purpurinės - dėl sieros bakterijų. Kirkilų apžvalgos bokštas iš karto traukia akį savo neįprasta forma. Vieni sako, kad ji primena mėnulį, o kiti - kanoją. Kirkilų apžvalgos bokštas - labai įdomios formos apžvalgos bokštas Biržų regioniniame parke. Iš viršaus atsiveria Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefas.

Apžvalgos bokštai pagal apskritis

Utenos apskrityje yra didžiausia apžvalgos bokštų koncentracija Lietuvoje - čia jų net 8. Ežerų ir kalvų kraštas, Aukštaitijos nacionalinis parkas bei Labanoro giria sukuria idealias sąlygas plačioms panoramoms.

Utenos apskritis

Pirmasis apžvalgos aikštelė Lietuvoje, įrengta ant telekomunikacijų bokšto Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pats bokštas siekia net 60 metrų, bet apžvalgos aikštelė yra 30,5 m aukštyje. Stovi Ignalinoje, šalia Lietuvos žiemos sporto centro.
Zarasų apžvalgos bokštas iš tiesų yra ratas, unikalus statinys, į kurį panašių Lietuvoje nėra. 17 metrų aukščio ir 34 metrų skersmens, jis stovi miesto centre prie Zaraso ežero. Pastatytas 2011 m., apšviestamas tamsiu paros metu. Įėjimas: laisvas.
Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke. Priešgaisrinis bokštas, kurio bendras aukštis apie 35 m, bet apžvalgos aikštelė įrengta 15 metrų aukštyje. Atveria vaizdą į Baltųjų Lakajų ežerą.
Aukštaitijos nacionaliniame parke, ant Lygumų kalno (186 m virš jūros lygio), pietiniame Vajuonio ežero krante. Pastatytas 2013 m. buvusio trianguliacijos bokšto vietoje.
Anykščių rajone, ant kalvos prie Rubikių ežero.
Šiliniškių apžvalgos bokštas - išskirtinis tuo, kad dažnai laikomas pirmuoju apžvalgos bokštu Lietuvoje. Jį galima aplankyti Ignalinos rajone.
Bijeikių (Rubikių ežero) apžvalgos bokštas - rasite jį Anykščių rajone.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir slidininkų kalnas - viena aukščiausių apžvalgos aikštelių Lietuvoje.

Alytaus apskritis

Alytaus apskritis - Dzūkijos miškų ir ežerų kraštas - turi 6 apžvalgos bokštus.

Ryšio bokštas Dzūkijos nacionaliniame parke su apžvalgos aikštele 30 m aukštyje. Iš viršaus driekiasi neaprėpiami miškai ir etnografinis Puvočių kaimelis.
Dar vadinamas „Pušų gojeliu”. Stovi dešiniajame Nemuno krante. Turi kelias žemesnes aikšteles bijantiems aukščio.
Vėjo sūkurio formos metalinė konstrukcija prie Snaigyno ežero. Iš aikštelės matosi trys ežero salos ir Veisiejų panorama.
Nendrių pėdą primenanti konstrukcija pietinėje Metelių kaimo dalyje. Iš viršaus matosi Metelio ežeras, Kemsinės pieva, Papėčių piliakalnis.
Varėnos rajone, Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, prie Marcinkonių. Medinis bokštas su dviem aikštelėmis, atnaujintas 2023 m. Nuo viršaus atsiveria unikali Čepkelių pelkės panorama. Įėjimas: tik su gidu (kovo 1 d. - rugpjūčio 1 d.), savarankiškai - nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 1 d.
Alytaus rajone, prie Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro Aleknonyse. Medinės konstrukcijos paukščių stebėjimo bokštelis su uždara apžvalgos aikštele antrame aukšte. Kaina: 4 € suaugusiajam, 2 € moksleiviams, studentams, senjorams. Vaikams iki 6 m.

Šiaulių apskritis

Šiaulių apskrityje stovi 5 apžvalgos bokštai, pasklidę nuo Akmenės rajono pelkių iki Tytuvėnų regioninio parko kalvų.

Akmenės rajone, Kamanų gamtiniame rezervate. Turi dvi apžvalgos aikšteles. Lankyti galima tik su direkcijos ekskursija, todėl būtina registruotis iš anksto.
Antrasis Tytuvėnų regioninio parko bokštas, pastatytas 2016 m. Radviliškio rajone, tarp Šiaulėnų ir Šaukoto, ant Gomertos kraštovaizdžio draustinio kalvos. Apvalios formos, su vertikaliomis medinėmis lentelėmis ir sraigtiniais laiptais. Nuo viršaus giedru oru matyti Radviliškio ir net Šiaulių miesto bokštai. Automobilių aikštelė: yra prie kelio 3405 (Šiaulėnai-Šaukotas), nemokama.
Pirmasis Tytuvėnų regioninio parko bokštas, pastatytas 2007 m. ant Kokmaniškės (Majako) kalno, kurio aukštis siekia 162,4 m virš jūros lygio. Metalinės konstrukcijos, tipinis bokštas su informaciniais stendais. Nuo viršaus matosi Pašakarnio tvenkinys, dvaro parkas, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškai, o giedru oru - Šiluvos bažnyčia.
Akmenės rajone.
Mažeikių rajone, Ventos regioniniame parke.

Panevėžio apskritis

Panevėžio apskrityje yra 3 apžvalgos bokštai.

Du aukščiausi - Sartų ežero (33 m) ir Kirkilų (30 m) - jau aprašyti skyriuje aukščiau.
Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas - įkurtas Panevėžio r. Bendras aukštis siekia 30 m, aikštelė 25 m aukštyje. Šalia lankytojų centro, su žiūronu. Atveria Nevėžio slėnio panoramą, Krekenavos bazilikos bokštus ir senvages.

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos apskrityje stovi 3 apžvalgos bokštai.

Kretingos rajone, Salantų regioniniame parke.
Klaipėdos rajone, Drevernos kaime. Iš viršaus matosi Kuršių marios, Naglių gamtinis rezervatas ir Kuršių nerijos kopų juosta. Pastatytas ant aukšto kalno šalia švyturio. Neįprastas lipimas, primenantis kopėčias. Automobilių aikštelė: yra Nidoje, netoliese bokšto. Vasarą (birželio 1 - rugpjūčio 31) parkavimas mokamas: 2-3 €/val. arba 6 €/parą, priklausomai nuo zonos. Kitu metu - nemokamai.
Kalnalio apžvalgos bokštas - Kretingos rajone esančiame Salantų regioniniame parke.

Vilniaus apskritis

Vilniaus apskrityje stovi 3 apžvalgos bokštai.

Švenčionių rajone, Meiliūnų kaime, Sirvėtos regioniniame parke. Dar vadinamas Kochanovkos bokštu, pastatytas 2008 m. Tipinės metalinės konstrukcijos.
Išskirtinės arkos formos konstrukcija. Stovi aukščiausiame Lietuvos taške, beveik 294 m virš jūros lygio. Pats bokštas medinis ir nedidelis, bet simbolinė reikšmė didžiulė.
Sirvėtos apžvalgos bokštas - Švenčionių rajone.

Kauno apskritis

Kauno apskrityje yra 2 apžvalgos bokštai.

Birštono bokštas (45 m) - aukščiausias Lietuvoje - jau aprašytas aukščiau.
Kauno marių regioniniame parke, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje. Nuo jo matosi Kauno marios, skardžiai ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Rumšiškių apžvalgos bokštas - jį rasite Kauno marių regioniniame parke.

Šilalės rajone

Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Stovi ant 215 m aukščio Aukštagirės kalno. Atidarytas 2023 m. liepos 21 d. Aukštagirės apžvalgos bokštas - pastatytas Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Stovi ant 215 m aukščio Aukštagirės kalno.

Tauragės rajone

Tauragės rajone, Pagramančio regioniniame parke, šalia lankytojų centro (Malūno g. 2, Ringių k.). Originalios metalinės konstrukcijos bokštas leidžia dviejų upių santaką apžvelgti trimis lygiais: nuo vandens, pažintinio tako ir apžvalgos aikštelės. Nuo 12 metrų pakylos atsiveria Akmenos ir Jūros upių slėniai, miškai ir pati santaka. Šalia įrengtas 65 metrų ilgio tiltas virš upės slėnio, o nusileidus laiptais galima įbristi į santaką ir palyginti dviejų upių vandens temperatūrą. Įėjimas: laisvas.

Telšių apskritis

Telšių apskritis, Žemaitijos nacionaliniame parke, stovi 2 apžvalgos bokštai.

Žemaitijos nacionaliniame parke, ant Sidabro kalno. Iš viršaus matosi Platelių ežero panorama, Beržoro ežerai, vertinga Siberijos pelkė ir Liepijų miškas. Įėjimas: laisvas. Siberijos pelkės telmologiniame draustinyje draudžiama lankytis nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1. (paukščių perėjimo sezonas).
Siberijos apžvalgos bokštas - pastatytas Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės r.

Patarimai keliaujantiems su vaikais

Rinkdamiesi pažintinius takus visada atkreipkite dėmesį į tako dangą - dažniausiai ji būna natūrali arba medinių lentučių. Pasirinkdami natūralios dangos takus, įvertinkite oro sąlygas - po lietaus pasivaikščiojimas tokiu keliuku su vaikais gali būti ne tik nemalonus, bet ir neįmanomas, ypač jeigu vaikutį vežatės vežimėlyje. Deja, su vežimėliais ir dviratukais nelabai pavyks užlipti į piliakalnius ar apžvalgos bokštus, į daugumą iš jų veda mediniai laipteliai, nors dauguma taip pat turi gražių takelių kalvos prieigose. Vis dėlto jei norite saugiai užlipti į aukštus objektus su kūdikiais, pasinaudokite nešykle ar vaikjuoste - tėvai nejaus krūvio, o vaikelis bus patogiai įsitaisęs ir gali net ramiai numigti.

Su vaikais iki 5 metų rinkitės žemesnius bokštus arba tuos, kurie turi plačius laiptus su sienelėmis.

Pažintiniai takai, tinkami su vaikais

Miško turtų pažintinis takas (Vilniaus r. sav.) - neilgas, vos 1 km.
Varnikų pažintinis takas (Trakų r. sav.) - labai vaizdingas ir populiarus pažintinis takas.
Pauolios miško takas (Vilniaus r. sav.) - labai mažai žinomas, bet puikiai sutvarkytas, pritaikytas neįgaliesiems, todėl puikiai tinkamas ir su vaikiškais vežimėliais.
Strielčiukų žygtakis (Vilniaus m. sav.) - dalis tako puikiai tinka suvažiuoti su vežimėliu, tačiau kai kur gali tekti jį trumpai panešti. Ši vieta yra ypač patogi, norint pabėgti nuo sostinės šurmulio ir ramiai pasivaikščioti.
Sakiškių rekreacinė poilsiavietė (Vilniaus r. sav.) - mažai žinoma, tačiau puikiai sutvarkyta Europos Sąjungos lėšomis vieta. Mediniais takeliais galima apeiti ir pasigrožėti mišku, pailsėti įrengtose poilsiavietėse. Netoli yra ir Zamečkavo skulptūrų parkas.
Balto kalno takas (Širvintų r.) - labai tinkamas ramiems pasivaikščiojimams. Visą laiką vingiuoja pušynu, yra kilpinis, todėl grįžtate ten, kur pradedate pasivaikščiojimą. Šioje vietoje yra daug skulptūrų, suoliukų ir informacinių stendų.
Gaujos pažintinis takas (Šalčininkų r. sav.) - tako ilgis apie 1,7 km. Yra įrengta 18 labai įdomių stotelių. Tako trasos su natūralia danga ilgis apie 1,4 km., su medžio danga - apie 0,3 km.
Aukštumalos pažintinis takas (Šilutės r. sav.) - daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas puikiai pritaikytas važiuoti vežimuku, atskleidžia visą aukštapelkės grožį.
Jauryklos upės parkas (Kretingos r. sav.) - įkurtas būtent pagal tėvų su vaikais poreikius. Parke iš viso įrengta daugiau nei 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. Čia atrasite ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas (Neringos sav.) - visiems puikiai žinomas ir vienas gražiausių takų Lietuvoje. Tik labai nedidelė dalis jo yra smėlėta, bet ją puikiai galima įveikti kelias minutes pasinešant vežimėlį.
Buktos pažintinis takas (Marijampolės sav.) - maždaug 1,5 km takas, kuris idealiai tinka pasivaikščiavimui su mažais vaikais vežimėliuose.
Lopaičių pažintinis takas (Rietavo sav.) - įveikiamas su vežimėliu, gausus informacinių stendų, kurie supažindins jus su paslaptingu Lopaičių mišku. Keliaudami taku, galėsite atsigaivinti devynių šaltinių, sutekančių į Aitros upę, vandeniu, pasigrožėsite upės suformuotu slėniu.
Šeirės pažintinis takas (Plungės r. sav.) - dalis tako sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą. Takas yra tiksliai sužymėtas nuorodomis, pradžioje rasite labai išsamų informacinį stendą.
Germanto ežero pažintinis takas (Telšių r. sav.) - veda per Lietuvos tūkstantmečio parką. Germanto ežero pakrantėje įrengta vandens pojūčių zona, maudykla, vaikų žaidimų aikštelė. Take gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Visai šalia yra kitas, Ilgio pažintinis takas - šis, deja, visai nepritaikytas su mažais vaikais, bet tikrai įdomus.
Žuvinto ežero gamtos takas (Alytaus r. sav.) - takas yra unikalus, nes atrodo kaip vienas ilgas tiltas. Jo ilgis 450 m., takas naujai įrengtas, puikiai tinkantis pravažiuoti su vežimėliais. Šalia jo duris atvėrė ir šiuolaikiškas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras, kuris įdomiai moko apie vietos gamtą.
Pūčkorių piliakalnis (Vilnius) - iš šiaurės, vakarų ir pietų juosiamas Vilnios slėnio. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais, o jo šlaite įrengti laiptai.
Bradeliškių piliakalnis (Vilniaus r.) - Neries regioninio parko pasididžiavimas, esantis tarp Dūkštų ir Kernavės, kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis. Šiuo metu yra prižiūrimas ir puikiai pritaikytas lankytojams. Nors jo viršuje stovėjusių įtvirtinimų nėra galimybės aplankyti, tačiau kalno papėdėje įrengtas stendas puikiai atkuria praeities vaizdą. Mediniai laiptai veda į pačią piliakalnio viršūnę, iškilusią į 16 metrų aukštį.
Birštono piliakalnis (Birštonas) - gražiai sutvarkytas, su aukštais laiptais.
Pyplių piliakalnis (Kauno r.) - aukštis - 30 m. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis. Teritorija užima pusę hektaro. Šlaitai siekia apie 30 m. Į piliakalnio viršūnę veda laipteliai.
Bakainių piliakalnis (Kėdainių r.) - nedidelis piliakalnis.
Lepelionių piliakalnis (Prienų r.) - turi dar vieną pavadinimą - Napoleono kepurė.
Merkinės piliakalnis (Varėnos r.) - nuo jo atsiveria Nemuno ir Merkio santaka.
Liškiavos piliakalnis (Varėnos r.) - dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu.
Prelomciškės piliakalnis (Lazdijų r.) - vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių.
Punios piliakalnis (Alytaus r.) - vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje. Nuo viršūnės atsiveria puiki Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama.
Kartenos piliakalnis (Kretingos r.) - Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas į Kartenos miestelį, Minijos vingį ir slėnius.
Medvėgalio piliakalnis (Šilalės r.) - iškiliausias Žemaitijos kalnas.
Šatrijos piliakalnis (Telšių r.) - manoma, čia buvus vieno svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų.
Sprūdės piliakalnis (Telšių r.) - atrodo lyg paslaptinga piramidė.
Gyvolių piliakalnis (Mažeikių r.) - veda medinis tiltas per upelį, yra apžvalgos aikštelė, laiptai nusileisti nuo piliakalnio prie Virvytės upės, nutiesti takai.
Rambyno kalnas (Pagėgių sav.) - įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai.
Seredžiaus piliakalnis (Jurbarko r.) - šalia Nemuno ir Dubysos santakos, dar vadinamas Palemono kalnu.
Šv. Šiaulės kalno apžvalgos bokštas - pastatytas Kalnų kaime, Radviliškio rajone. 21 metro aukščio apžvalgos bokštas stovi ant aukščiausios apylinkėse kalvos, kuri prideda dar 9 metrus aukščio. Takelis nuo jo veda link legendomis apipinto Šiaulės kalno.
Plynosios pažintinis takas (Tauragės r. sav.) - nesudėtingas 1,5 km į vieną pusę takas. Vienos krypties, tad atgal grįžti reikia tuo pačiu keliu.
Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio r. sav.) - tai ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
Baltų mitologijos parkas (Kretingos r. sav.) - pirmasis ir vienintelis Lietuvoje objektas, kuriame susipažinsite su Baltų tautų pirmykštės mitologijos pilna sandara, gyvame miške pamatysite visas pagrindines Baltų dievybių panteono skulptūras. Tai muziejinio, edukacinio, pažintinio ir aktyvaus poilsio miško takas.
Šv. Šiaulės kalno apžvalgos bokštas - pastatytas Kalnų kaime, Radviliškio rajone.

Kiti įdomūs apžvalgos bokštai

Kirkinų apžvalgos bokštas iš karto traukia akį savo neįprasta forma. Kitas šaunus apžvalgos bokštas - Merkinėje esantis "Pušų gojelis". 26 metrų aukščio bokštas stovi dešiniajame Lietuvos upių tėvo Nemuno krante, todėl iš jo galima grožėtis Nemuno kraštovaizdžio draustiniu, Nemuno ir Merkio upių santaka, taip pat galima matyti Merkinės tiltą, dalį senamiesčio, piliakalnį ir kitus vaizdus. Dar vienas dėmesio vertas apžvalgos bokštas stūkso prie Metelių kaimo, tarp dviejų ežerų - Dusios ir Metelio. Jis tikrai nėra pats aukščiausias (apie 15 m), bet kiek teko domėtis - tikrai norėčiau jį aplankyti. Skaičiau, jog pavasarį ten galima klausytis pempių, gervių, perkūno oželių ir kitų paukščių balsų, o rudenį netoli esančioje įlankėlėje stebėti gausybę gulbių nebylių.

Anykščių pramoga, akimirksniu sutraukusi tūkstančius smalsuolių. Regioniniame parke įrengtas takas driekiasi Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio viršūnėmis, papuoštas jis aukštaitiškos tautinės juostos motyvais, o pakilus į 35 metrų aukščio apžvalgos bokštą atsiveria puikus Šventosios upės vingių ir slėnio kraštovaizdis. Įrengtuose informaciniuose stenduose pateikiama informacija apie medžius, medynų sandarą, miško augalus ir gyvūnus. Dar vienas aukštas bokštas (apžvalgos platformos aukštis - 33 m) stovi Baršėnų kaime, Sartų regioninio parko teritorijoje, Rokiškio rajone. Šiam bokštui - jau daugiau nei dešimt metų, nes pastatytas jis 2006-aisiais. Užlipus žaliais, metaliniais laiptais iš jo atsiveria itin gražūs Sartų regiono parko bei Sartų ežero vaizdai. Šiame bokšte lankėsi (ir man rekomendavo) draugai.

Ir štai, pagaliau priėjome patį aukščiausią Lietuvos kraštovaizdžio apžvalgos bokštą. Stūkso šis "didžkis" Molėtų rajone, šalia Mindūnų kaimo, o jo apžvalgos aikštelės aukštis - 36 metrai. Kažkas netgi suskaičiavo, kad į pačią viršūnę veda lygiai 214 laiptelių.

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas (Kauno r. Kadagių slėnio pažintinis takas (Kauno r. sav.) - ilgis apie 1,3 km. Šiuo metu vienas žinomiausių pažintinių takų Lietuvoje. Pirmoji pusės kilometro ilgio tako dalis yra pakylėta, lentinė, patogi keliauti ir su vežimėliais, tačiau antroji, deja, nelabai, nes veda stačiais miško keliukais.

Puvočių apžvalgos bokštas - Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke. Merkinės apžvalgos bokštas - netoli Merkinės miestelio. Metelių apžvalgos bokštas - pietinėje Metelių kaimo dalyje.

Šventosios dešiniojo kranto sveikatingumo takas (Anykščių r. Medžių lajų takas (Anykščių r. sav.) - vienas iš nedaugelio apžvalgos bokštų, į kurį galima pakilti su liftu. Tako pabaigoje yra apžvalgos bokštas, kurio aukštis - 34 metrai. Čia galima apžvelgti Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.

Švintinės (Vorutos) piliakalnis - tikėtina, kad tai karaliaus Mindaugo sostapilis Voruta.

Kamanų apžvalgos bokštas - Akmenės rajone Kamanų pelkėje.

Jurakalnio apžvalgos bokštas - pasatytas Akmenės rajone, Papilės miestelyje. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Šiaulės kalno apžvalgos bokštas - pastatytas Kalnų kaime, Radviliškio rajone.