Varpos uždegimas, mediciniškai vadinamas balanitu, yra gana dažna problema vaikystėje, ypač pirmųjų gyvenimo metų berniukams. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir tinkamai gydant, šis negalavimas dažniausiai išsprendžiamas greitai ir be pasekmių. Tačiau svarbu suprasti, kad varpos uždegimas ir apyvarpės susiaurėjimas (fimoze) yra skirtingos, nors ir susijusios būklės, kurios gali sukelti diskomfortą ir sveikatos problemas.

Kas yra varpos uždegimas (balanitas)?

Balanitas - tai varpos galvutės ir/ar apyvarpės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko ikimokyklinio amžiaus berniukams, kai intymios zonos dar nėra visiškai subrendusios, o higiena - sudėtingesnė. Nors kalbėti apie berniukų intymią sveikatą kai kuriems tėvams vis dar nejauku, svarbu suprasti, kad varpos uždegimas - gana dažna problema vaikystėje.

Pagrindinės varpos uždegimo priežastys

Varpos uždegimą gali sukelti keletas veiksnių:

• Nepakankama ar per intensyvi higiena (pvz., dažnas trynimas, muilas, dirginantys plovikliai);
• Šlapimo liekanos po apyvarpe;
• Fimozė (kai apyvarpė labai siaura ir neatsismaukia);
• Bakterinė ar grybelinė infekcija;
• Alerginė reakcija (pvz., į sauskelnes ar skalbimo priemones).

Simptomai, kuriuos verta pastebėti

Varpos uždegimo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga:

• Paraudimas, patinimas, išbėrimas varpos galvutės srityje;
• Skausmas liečiant, ypač šlapinantis (vaikas gali verkti, sulaikyti šlapimą);
• Baltos išskyros, pūlinukai ar nemalonus kvapas;
• Vaiko neramumas, dirglumas;
• Pakilusi temperatūra (retais atvejais, jei vystosi infekcija).

Svarbu: ne visi simptomai pasireiškia vienu metu - pakanka vieno ar kelių, kad vertėtų kreiptis į gydytoją.

Kas yra Fimozė?

Fimozė - tai būklė, kai varpos apyvarpė negali būti pilnai atitraukta nuo varpos galvutės. Dėl to galvutė lieka dalinai arba visiškai uždengta oda. Kai kuriems berniukams ar vyrams tai nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau kitais atvejais gali atsirasti skausmas, uždegimai ar higienos problemos. Fimozė yra būklė, kai dėl siauros apyvarpės angos, jos negalima atsmaukti už varpos galvutės. Apyvarpės susiaurėjimas gali būti įgimtas ir įgytas.

Fiziologinė ir patologinė fimozė

Medicinoje fimozė skirstoma į fiziologinę ir patologinę, ir šis skirtumas lemia, ar reikalingas gydymas.

• Fiziologinė fimozė yra normali vaiko raidos dalis. Dauguma berniukų gimsta su apyvarpe, kuri dar natūraliai nėra atsiskyrusi nuo varpos galvutės. Tai nėra liga ir dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Augant vaikui, apyvarpės audiniai palaipsniui tampa elastingesni, o oda pamažu atsiskiria nuo galvutės ir pradeda laisvai atsitraukti. Šis procesas gali vykti iki 3-7 metų amžiaus, tačiau kai kuriems vaikams tai įvyksta ir vėliau, visiškai be medicininio įsikišimo. Labai svarbu pabrėžti, kad apyvarpės niekada negalima atitraukinėti jėga. Priverstinis tempimas gali sukelti smulkius įtrūkimus, uždegimą ir randėjimą, o būtent randai vėliau tampa viena dažniausių patologinės fimozės priežasčių.
• Patologinė fimozė diagnozuojama tuomet, kai apyvarpė neatsitraukia jau pasibaigus vaikystei arba kai ši būklė pradeda sukelti realių simptomų. Dažniausiai tai pasireiškia skausmu ar tempimo jausmu erekcijos metu, pasikartojančiais apyvarpės ar varpos galvutės uždegimais, apsunkinta higiena, nemaloniu kvapu ar net šlapinimosi sutrikimais. Suaugusiam vyrui tokie požymiai rodo, kad fimozė nebėra fiziologinė ir reikalauja gydytojo įvertinimo.

Įgimtas apyvarpės susiaurėjimas būna mažiems vaikams (normaliai - iki 1 metų amžiaus), o įgytas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu, nesilaikantiems asmeninės higienos.

Fimozės simptomai

Fimozės simptomai priklauso nuo apyvarpės susiaurėjimo laipsnio:

• Susilpnėjusi šlapimo srovė
• Apyvarpės nepaslankumas
• Skausmingi lytiniai santykiai (aktuali suaugusiems)
• Sunkumai šlapinantis
• Šlapinimosi metu išsipučia apyvarpės maišelis
• Pasikartojantys uždegimai (balanitas, balanopostitas)
• Nemalonus kvapas
• Skausmas

Esant didelio laipsnio fimozei, būna sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus iš jo lašais varva šlapimas. Jei apyvarpės anga vidutinio dydžio, šlapinimosi sutrikimų nekyla, tačiau erekcijos ar lytinių santykių metu, apyvarpei atsismaukus už varpos galvutės, ji užsispaudžia, sutrinka kraujo apytaka ir gali įvykti nekrozė (audinių žūtis).

Kada gali kartotis?

Jei berniukas dažnai serga balanitu, gydytojas gali įtarti:

• Lėtinę fimozę - gali prireikti chirurginės apyvarpės korekcijos (apipjaustymo);
• Netinkamą higieną - svarbu išmokyti vaiką tinkamai praustis (kai jau bus pakankamai didelis).

Fimozės ir parafimozės komplikacijos

Kai fimozė ar parafimozė ignoruojama arba gydymas atidedamas, laikui bėgant gali išsivystyti komplikacijos, kurios daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai.

• Pasikartojantys uždegimai: Dėl apsunkintos higienos po apyvarpe kaupiasi sekretas ir bakterijos, todėl atsiranda paraudimas, deginimas, nemalonus kvapas. Ilgainiui uždegimai gali tapti lėtiniai, o nuolatinis audinių dirginimas skatina randėjimą, kuris dar labiau susiaurina apyvarpę ir apsunkina jos atsitraukimą.
• Šlapinimosi sutrikimai: Kai kuriais atvejais fimozė gali sukelti skausmingą šlapinimąsi ar net dalinį šlapimo susilaikymą.
• Parafimozė: Tai būklė, kai atsmauktos apyvarpės nepavyksta sugrąžinti į pradinę padėtį. Pacientams diagnozuojama parafimozė, būklė, kai varpos galvutė įstringa apyvarpės žiede, sutrikdydama kraujotaką, sukeldama varpos mėlynavimą. Šiuo atveju būtina skubos tvarka kreiptis į gydytoją urologą. Parafimozė laikoma dar pavojingesne, nes jos metu sutrinka kraujo nutekėjimas iš varpos galvutės. Dėl to galvutė sparčiai tinsta, tampa labai skausminga, keičia spalvą. Jei spaudimas nepašalinamas laiku, gali pradėti žūti audiniai, o sunkiais atvejais iškyla ir nuolatinio varpos pažeidimo rizika.
• Psichologinis poveikis: Tiek fimozė, tiek parafimozė gali turėti psichologinį poveikį. Vyrams dažnai atsiranda gėdos jausmas, nerimas dėl lytinių santykių, baimė patirti skausmą ar atstumimą. Tai gali lemti vengimą intymumo, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ir bendrą gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Gydymas: ką daryti tėvams?

Pirmiausia, kreipkitės į šeimos gydytoją ar pediatrą. Tik specialistas gali nustatyti, ar tai tik paviršinis uždegimas, ar reikalingas gydymas antibiotikais. Venkite savarankiško gydymo - ypač suaugusiųjų tepalais ar kremukais, kurie gali būti per stiprūs vaikams.

Higiena - švelni, bet reguliari:

• Prauskite šiltu vandeniu be muilo (geriausia 1-2 kartus per dieną);
• Nedraskykite, netrinkite - tik švelnus prausimas ir nusausinimas;
• Jei gydytojas rekomenduoja, naudokite specialų tepalą su antiseptiku ar kortikosteroidu.

Taip pat svarbu vengti sauskelnių (jei įmanoma) - oro vonios padeda greičiau gyti.

Gydymo galimybės

Fimozės ir parafimozės gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų stiprumo ir to, ar būklė sukelia komplikacijų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį verta suprasti - ne kiekvienu atveju reikalinga operacija, tačiau kai kurios situacijos reikalauja neatidėliotino gydytojo įsikišimo.

Gydymas vaikams

Vaikystėje fimozė dažniausiai laikoma fiziologine. Jei apyvarpė neatsitraukia, bet vaikas nejaučia skausmo, nėra uždegimo ar šlapinimosi problemų, gydymas dažniausiai netaikomas. Tokiais atvejais pakanka stebėsenos ir tėvų informavimo apie tinkamą higieną bei tai, kad apyvarpės negalima atitraukinėti jėga. Jeigu atsiranda uždegimų ar diskomfortas, gydytojas gali rekomenduoti vietinius kortikosteroidų tepalus. Jie padeda sumažinti audinių įtempimą ir pagerina apyvarpės elastingumą. Šis gydymo būdas dažniausiai taikomas ribotą laiką ir vaikams duoda gerų rezultatų. Mažus vaikus, kuriems yra fimozė, galima gydyti reguliariai praplečiant apyvarpės angą specialiu spaustuku ir praplaunant apyvarpės maišelį.

Gydymas suaugusiems vyrams

Suaugusiems vyrams fimozė dažniau būna patologinė, todėl gydymo poreikis vertinamas rimčiau. Jei apyvarpės susiaurėjimas sukelia skausmą erekcijos metu, pasikartojančius uždegimus ar trukdo lytiniam gyvenimui, dažniausiai pradedama nuo konservatyvaus gydymo. Lengvesniais atvejais gali būti taikomi vietiniai tepalai ir švelnūs tempimo metodai, tačiau svarbu suprasti, kad esant ryškiam randėjimui toks gydymas ne visada būna veiksmingas. Jei simptomai išlieka, sprendimas dažniausiai būna chirurginis.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai kitos priemonės nepadeda arba kai fimozė yra pažengusi. Dažniausiai atliekamas apipjaustymas arba dalinis apyvarpės pašalinimas. Procedūros tikslas - pašalinti susiaurėjimą ir užkirsti kelią pasikartojantiems uždegimams. Nors daugeliui vyrų mintis apie operaciją kelia baimę, realybėje tai dažniausiai yra trumpa ir saugi procedūra. Atsistatymas paprastai trunka kelias savaites, o po jos ženkliai pagerėja tiek higiena, tiek gyvenimo kokybė.

Parafimozės gydymas

Parafimozė visada gydoma skubiai. Pagrindinis tikslas - kuo greičiau sumažinti tinimą ir grąžinti apyvarpę į normalią padėtį, kad būtų atkurta kraujotaka. Kai kuriais atvejais tai pavyksta rankiniu būdu, tačiau kartais prireikia nedidelės chirurginės intervencijos. Uždelstas gydymas didina audinių pažeidimo riziką, todėl bandymai spręsti problemą savarankiškai namuose yra pavojingi.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Yra situacijų, kai delsti negalima ir būtina nedelsiant kreiptis į skubią medicinos pagalbą. Tai ypač svarbu kalbant apie parafimozę, nes ši būklė gali greitai progresuoti ir sukelti negrįžtamus audinių pažeidimus.

Skubi pagalba reikalinga tuomet, kai varpos galvutė staiga patinsta, tampa labai skausminga ir pakeičia spalvą - parausta, pamėlynuoja ar įgauna violetinį atspalvį. Tokie požymiai rodo, kad sutrikusi kraujotaka. Jei kartu apyvarpė lieka užstrigusi už galvutės ir jos nepavyksta grąžinti į pradinę padėtį, tai beveik visada reiškia parafimozę. Nedelsiant kreiptis į gydytoją taip pat būtina, jei atsiranda stiprus skausmas, kuris greitai didėja, jei sunku ar neįmanoma šlapintis, arba jei jaučiamas šaltumo, tirpimo pojūtis varpos galvutėje. Tokie simptomai nėra „laikini“ ir savaime paprastai nepraeina.

Svarbu suprasti, kad bandymai savarankiškai spręsti situaciją namuose, ypač naudojant jėgą, gali tik pabloginti būklę. Kuo ilgiau spaudžiami audiniai, tuo didesnė jų pažeidimo rizika.

tags: #apyvarpes #susiaurejimas #vaikui

• Kas sukelia orgazmo nutraukimo sindromą?
• Kęstučio Vilkonio reikšmė ir gimimo data
• Daugiau apie Angelės Kiliuvienės transliacijas
• Baby Design Walker manevringumas
• Sveika mityba laukiantis