Praktika ir teorija - tai turbūt du neatsiejami dalykai, nes teorinės žinios puikiai įtvirtinamos praktikos metu. Praktikos metu studentas gali ne tik pasitikrinti savo turimas žinias, bet ir pasijusti savo srities specialistu. Ši ataskaita skirta išnagrinėti apskaitos praktiką vaikų globos namuose, remiantis Lentvario įstaigos pavyzdžiu. Apskaita yra labai svarbi organizacijos finansų valdymo ir skaidrumo užtikrinimo dalis.

Įmonės charakteristika

Mano pasirinkta praktikos atlikimo vieta - biudžetinė įstaiga Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“, todėl trumpai apžvelgsiu ir biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką. Įmonės adresas: Vytauto g. Nr. 182, Šiauliai. Globos namai „Šaltinis“ (toliau tekste - globos namai) įsteigti Švietimo ir mokslo ministro 1964 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 182. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 830 steigėjo funkcijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 1997 m. spalio 1 d. perduotos Šiaulių apskrities viršininkui. Vaikų globos namai „Šaltinis“ - valstybės biudžetinė įstaiga. Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą ir spaudus su savo pavadinimu, identifikavimo kodą, atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta specialiųjų poreikių tėvų globos netekusiems, našlaičiams ir kitiems neįgaliems vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų, esant nuolatinei specialistų priežiūrai teikianti socialines ir specialiojo ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

Mano darbe nagrinėjamas objektas yra biudžetinė įstaiga - Lentvario vaikų globos namai, šioje įstaigoje gyvena tėvų globos netekę vaikai, kuriems nepavyko surasti globėjų ar rūpintojų šeimos. Globos namai įsteigti ir užregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 1998 metais gegužės septintą dieną. Svarbu paminėti, kad įstaiga yra ne pelno siekianti, valstybės biudžetinė įstaiga, todėl niekada nebuvo pridėtinės vertės mokėtoja, nors iki 2010 metų birželio trisdešimtos dienos įstaigos steigėjas buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija, bet nuo 2010 metų liepos pirmos dienos vaikų globos namai perduoti ir yra pavaldūs Trakų rajono savivaldybei.

Svarbiausi išsikelti Lentvario vaikų globos namų tikslai yra: Kaip jau minėjau, Lentvario vaikų globos namai - ne pelno siekianti, valstybės biudžetinė įstaiga, įsteigta įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra atsakinga už savo buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais: registravimą, grupavimą ir apibendrinimą.

Vadovo ir buhalterio atsakomybė

Globos namų administracija yra juridinis atstovas pagal įstatymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gina jo asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus. Globos namų valdymas derinamas su jų savarankiškumu ir savivalda. Šiaulių globos namai „Šaltinis“ pavaldūs steigėjui, Šiaulių apskrities viršininkui. Veikla organizuojama pagal apskrities viršininko patvirtintus nuostatus, metinį įstaigos veiklos planą bei struktūrą, sudaromą atsižvelgiant į finansinius išteklius bei diferencijuojant pagal vaikų skaičių ir amžių, jiems teikiamų paslaugų kiekį, sudėtingumą bei trukmę. Šiaulių vaikų globos namams „Šaltinis“ vadovauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris atsako už visą globos namų veiklą - efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. Direktorius turi paskirti darbuotojus, atsakingus už finansų kontrolės veiklą. Direktorius skelbia įsakymus įmonės veiklos, personalo, atostogų, komandiruočių, vaikų klausimais. Įmonės vadovo įsakymai dėl apskaitos politikos patvirtinimo, įsakymas dėl buhalterinės apskaitos plano, darbo grafikų patvirtinimo, nurašyto ilgalaikio turto išardymo, realizavimo tvarka, ilgalaikio turto apskaitos tvarka, transporto priemonių atsarginių dalių, skirtų remontui, nurašymo tvarka, materialinių atsargų apskaitos tvarka, ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka, atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, transporto priemonės naudojimo tvarka.

Buhalterinė tarnyba visiškai savarankiškas įmonės valdymo padalinys, palaikantis glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Visi įmonės padaliniai nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti buhalterinei tarnybai atliktų ūkinių operacijų pirminius dokumentus ir nustatytos formos atskaitomybę. Buhalterijoje šie duomenys grupuojami, sisteminami, apibendrinami ar kitaip apdorojami. Tuo remiantis rengiama informacija apie įmonės ir jos padalinių veiklą. Buhalterinei tarnybai vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia įmonės vadovas.

Apskaitos politika ir principai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti įstaigos finansinę būklė, jos turtai, fondai ir skolos, uždirbtos pajamos bei padarytos kasinės ir faktinės išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje įsakau: Įstaigos veikloje vadovautis patvirtintomis Tvarkomis, kurios laikomos neatskiriamomis šio įsakymo ir Apskaitos politikos dalimis: Bendrosios nuostatos. Įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka. Individualus įstaigos naudojamas sąskaitų planas. Įstaigos naudojamų apskaitos registrų ir skaičiaus nustatymo tvarka. Kompiuterių ir techninių priemonių naudojimo tvarka. Ilgalaikio turto apskaitos tvarka. Atsargų apskaita. Transporto priemonių naudojimo ir atsarginių dalių nurašymo tvarka. Ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka.

Viešojo sektoriaus subjektai, šiuo atveju ir globos namai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi viešojo sektoriaus apskaitos standartais ir bendruoju sąskaitų planu. O įstaigos buhalterinę apskaitą tvarko įstaigos apskaitos darbuotojai, o finansinės veiklos kontrolę vykdo steigėjo auditoriai.

Apžvelgiant Lentvario vaikų globos namų apskaitos praktiką, galima nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses. Kiekvienas viešosios apskaitos subjektas patiria sąnaudas ir gauna finansavimą. Todėl šiame darbe analizuosiu pagrindinius apskaitos ypatumus, finansavimo galimybes ir patiriamas sąnaudas Lentvario vaikų globos namuose.

Apskaitos vaikų globos namuose svarba: Finansinių išteklių valdymas: Užtikrina efektyvų ir skaidrų lėšų panaudojimą. Ataskaitų teikimas: Leidžia pateikti tikslias ir išsamias finansines ataskaitas donorams, rėmėjams ir valstybinėms institucijoms. Biudžeto planavimas: Padeda planuoti ir valdyti biudžetą, atsižvelgiant į vaikų globos namų poreikius. Kontrolė ir auditas: Užtikrina finansinės veiklos kontrolę ir galimybę atlikti auditą.

Pagrindiniai apskaitos principai vaikų globos namų apskaitoje: Kaupimo principas: Pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos ar patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų srautus. Realizavimo principas: Pajamos pripažįstamos tada, kai jos yra uždirbamos ir pagrįstai įvertinamos. Atsargumo principas: Sąnaudos ir nuostoliai pripažįstami tada, kai yra tikėtini, net jei jie dar nėra tiksliai žinomi. Nuoseklumo principas: Apskaitos metodai turi būti nuosekliai taikomi per visus ataskaitinius laikotarpius. Palyginimo - nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos pripažįstamos kaip sąnaudos; neautralumo - apskaita turi pateikti teisingą informaciją. Ji turi būti nepriklausoma nuo informacijos vartotojų išankstinio nusiteikimo, kuris galėtų padaryti įtaką jų priimamiems sprendimams; turinio svarbos - skiriamas dėmesys ūkinių faktų turiniui ir ekonominei prasmei.

Finansinė atskaitomybė ir jos sudėtinės dalys

Finansinė atskaitomybė - finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma. Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamos tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.

Sudarant finansinę atskaitomybę reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus: Ataskaitos turi būti tarpusavyje susietos. Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus. Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kiti iškraipymai. Informacija turi būti palyginama. Duomenys turi būti sutvarkyti, laikantis apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Finansų apskaitos tikslas - sudaryti finansinę atskaitomybę, kuri teiktų įvairiems vartotojams, priimantiems ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinių ataskaitų vartotojai domisi: Ar įmonė sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų. Ar įmonė juos sugeba uždirbti stabiliai. Ar įmonės veikla pelninga. Ar įmonė sugeba pelningai panaudoti išteklius. Ar įmonė sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad ją suprastų ir informacijos vartotojai, ne tik specialistai.

Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Dažniausiai įmonės finansinės atskaitomybės skirstomos pagal: Paskirtį (turinį); Periodiškumą; Skelbimo pobūdį; Detalumą; Apimtį. Pagal paskirtį (turinį) atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę, valdymo, statistinę ir specialiosios paskirties. Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai ir valdžios institucijų reikalavimai. Ji gali būti metinė, ketvirtinė, mėnesinė, savaitinė arba dekadinė, dieninė (pamaininė), neperiodinė. Toks atskaitomybės skirstymas susijęs su periodiškumo ir įmonės veiklos tęstinumo principais. Metinė finansinė atskaitomybė apima visa įmonės finansinių metų veiklą. Metai ilgas laikotarpis, todėl įmonės privalo rengti tarpines ataskaitas. Tarpinė finansinė atskaitomybė - tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenys. Įmonės gali parengti ketvirtines finansines atskaitomybės formas. Pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, atsiskaitoma ne už vieną ketvirtį, bet už visus ketvirčius, praėjusius nuo kalendorinių metų pradžios, didėjimo tvarka. Parengus periodines galima rengti neperiodines ataskaitas. Jos reikalingos teismams, bankams ir kitais nenumatytais atvejais. Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės. Pagal detalumą yra dvi finansinės atskaitomybės formos: pilnoji ir trumpoji. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiama pilnoji ir trumpoji metinės finansinės atskaitomybės formos. Pilnąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro: Balansas; Pelno (nuostolio) ataskaita; Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; Pinigų srauto ataskaita; Aiškinamasis raštas. Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro: Balansas; Pelno (nuostolio) ataskaita; Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; Aiškinamasis raštas. Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę rengia įmonės, kurių du iš trijų įstatymo nustatytų rodiklių atskaitomybės rengimo dieną neviršija dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius. Pagrindiniai rodikliai yra šie: Grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius metus siekia 7 mln. Lt; Balanse nurodyto turto vertė lygi 5 mln. Lt; Vidutinis metų darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar įgaliotos nustatyta tvarka institucijos, - 10 žmonių. Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsolidavimas - tai grupės įmonių finansinių ataskaitų sujungimas į vieną ataskaitą, taikant VAS nustatytus metodus. Įmonės savininkai gali įsteigti kelias atskiras dukterines įmones. Konsoliduotoje atskaitomybėje parodoma visos grupės įmonių - motininės (patronuojančios) ir jos pavaldžių dukterinių įmonių būklė. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiami bendrieji finansinės atskaitomybės ataskaitų įforminimo reikalavimai.

Finansinės atskaitomybės sudėtinės ataskaitos

Finansinę atskaitomybę sudaro tarpusavyje susijusios ataskaitos:

• Balansas - finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu. Tiek turtas, tiek nuosavas kapitalas bei įmonės įsipareigojimai balanse detalizuojami straipsniais. Balansą sudaro dvi dalys: aktyvas - parodomas konkretus įmonės turtas, ir pasyvas - parodomas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Balansas išreiškiamas tokia apskaitos lygybe: TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI Pagal įmonės veiklos etapus sudaromi atitinkamai šių rūšių balansai: pradinis (sudaromas įsteigus naują įmonę ar pradėjus taikyti dvejybinę apskaitos sistemą), baigiamasis (sudaromas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje pagal sąskaitų duomenis, kurie parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pokyčius), likvidacinis (sudaromas likviduojant įmonę. Jis parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimus likvidavimo laikotarpio pabaigoje), konsoliduotasis (tai kelių dukterinių įmonių balansų visuma).
• Pelno (nuostolių) ataskaita, parodančią pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą). Buhalterinės apskaitos darbuotojai turi iš anksto pasirengti šią ataskaitą pildyti. Metų pradžioje turi būti pakoreguojama sąskaitų plano struktūra, kuri turi atitikti finansinės atskaitomybės rodyklių struktūrą pagal VAS formas. Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitų formos: vienpakopė (parodomos visos įmonės sąnaudos ir pajamos jų nedetalizuojant. Ji yra paprasta ir aiški, bet neinformatyvi) ir daugiapakopė (paprastai pildo įmonės plėtojančios įvairiarūšę veiklą. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas nustatant kelis tarpinius pelno (nuostolio) dydžius.)
• Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje palyginama kelių metų informacija ir parodomi esminiai pokyčiai, susiję su nuosavo kapitalo padidėjimu ar sumažėjimu. Nuosavo kapitalo pelno ataskaita glaudžiai siejasi su 8 VAS „Nuosavas kapitalas“. Remiantis juo pelno paskirstymas turi būti rodomas finansinėje atskaitomybėje ne tuo laikotarpiu, kada jis buvo uždirbtas, bet tada kai jis buvo paskirstytas.
• Pinigų srauto ataskaita, kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir piniginių ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Iš šios ataskaitos galime sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiais.
• Aiškinamąjį raštą - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolio), pinigų srauto ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaitose. TAS ir ES direktyvos nurodo, kad įmonių veikla tyri būti skaidri, v finansinės atskaitomybės informacija jos vartotojams turi būti viešai prieinama. Aiškinamasis raštas yra privaloma finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis.

Biudžeto valdymas vaikų globos namuose

Biudžeto valdymas yra svarbus vaikų globos namų finansų valdymo elementas. Biudžetas padeda planuoti ir kontroliuoti pajamas ir sąnaudas. Biudžeto valdymas apima šiuos etapus: Biudžeto sudarymas. Biudžeto vykdymo kontrolė. Nuokrypių analizė ir koregavimas.

Viešojo sektoriaus subjektai gauna finansavimą, tai yra, finansavimo sumas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, įvairiausių fondų. Šios sumos skiriamos nuostatuose arba įstaigos įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir viešojo sektoriaus subjekto gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas viešojo sektoriaus išlaidoms dengti ir kaip paramą gautą turtą.

Įstaigos finansavimas ir sąnaudos

Išanalizavus kiekvienų metų gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, šioje darbo dalyje, pateiksiu bendrą visų metų duomenų palyginimą grafiškai. Dižiausią dalį, tai yra net 52 procentus sąnaudų buvo patirta per 2012 metus. Didžiąją dalį šių sąnaudų sudarė turto nurašymas ir nuvertėjimas, tai buvo apie 2 237 570 litus, nes turtas buvo senas, labai ilgai naudojamas ir nebetinkamas vaikams.

Globos namuose, analizuojamu laikotarpiu dirbo 39 - 40 darbuotojų, 2012 metų darbo užmokesčio bendrą sąnaudų sumą 1 235 558,06 litus dalinant iš 39 darbuotojų ir iš 12 mėnesių gauname 2 640,08 litus, o atskaičius ir socialinio draudimo įmoką, mėnesinis atlyginimas gaunasi 1 822, 19 litų.

Iššūkiai ir galimi sprendimai

Vaikų globos namų apskaitoje gali kilti įvairių iššūkių: Finansavimo trūkumas. Darbuotojų kompetencijos stoka. Apskaitos sistemų trūkumas. Galimi sprendimai: Ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Organizuoti mokymus darbuotojams. Įdiegti modernias apskaitos sistemas.

tags: #apskaitos #praktikos #ataskaita #vaiku #globos #namuose

• Priežastys ir priežiūra kūdikiams
• Saugus eterinių aliejų naudojimas nėštumo metu
• Kambario drėgmė kūdikiui
• Kaip atgaivinti plaukus po gimdymo
• Informacija apie globos namus Kaišiadorių rajone