Apsigimimai, dar vadinami įgimtais defektais, yra sutrikimai, kurie atsiranda dar vaisiui besivystant motinos įsčiose. Dauguma šių sutrikimų pasireiškia per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Įgimtas defektas gali paveikti vaiko išvaizdą, funkcionavimą ar abu šiuos aspektus. Kai kurie apsigimimai, pavyzdžiui, lūpos ar stuburo smegenų dangalų defektai, yra struktūrinės problemos, kurias galima lengvai pastebėti. Kiti, kaip širdies ligos, nustatomi naudojant specialius medicininius tyrimus. Apsigimimų sunkumas gali būti nuo lengvo iki itin sunkaus. Nors kai kurių apsigimimų priežastys yra žinomos, daugelio iš jų tiksli priežastis lieka neaiški.

Vaisiaus apsigimimai gali būti įvairūs. Jie skirstomi į kelias kategorijas: malformacijos (pirminiai vystymosi sutrikimai), displazijos (audinių ar ląstelių augimo sutrikimai, pvz., hemangiomos), deformacijos (sutrikimai, kai paveikiamas iš pradžių normaliai vystęsis vaisius, pvz., artrogripozė) ir disrupcijos (antriniai vystymosi sutrikimai, atsiradę dėl sutrikusio normalaus vaisiaus augimo, dažnai dėl teratogenų ar infekcijų).

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Apsigimimų priežastys yra įvairios ir gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, vaistų vartojimu ir kitais veiksniais:

• Genetika: Viename ar keliuose genuose gali būti pakitimų ar mutacijų, dėl kurių jie negali tinkamai veikti. Pavyzdžiui, tai atsitinka sergant Trapiojo X sindromu.
• Chromosomų problemos: Kartais gali trūkti chromosomos ar jos dalies (pvz., Turnerio sindromas), arba gali būti papildoma chromosoma (pvz., Dauno sindromas).
• Vaistų, cheminių medžiagų ar kitų toksiškų medžiagų poveikis: Nėštumo metu vartojami tam tikri vaistai (teratogenai) ar poveikis kenksmingoms cheminėms medžiagoms gali sukelti apsigimimus.
• Infekcijos nėštumo metu: Tam tikros infekcijos, kuriomis moteris suserga nėštumo metu, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi.
• Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas: Folio rūgšties trūkumas yra viena iš žinomų rizikos veiksnių, ypač susijusių su nervinio vamzdelio defektais.
• Paveldimumas: Jeigu šeimoje yra buvę apsigimimų atvejų, rizika juos turėti ir ateityje gali būti didesnė.

Ypač svarbu paminėti valproato (vaistas, vartojamas epilepsijai ir bipoliniam sutrikimui gydyti) įtaką. Valproato vartojimas nėštumo metu žymiai padidina apsigimimų, ypač stuburo smegenų, riziką. Nors šio preparato rizika žinoma nuo 9-ojo dešimtmečio, jis vis dar gali būti skiriamas nėščiosioms, kai kitos gydymo priemonės nepadeda. Apie 30-40% motinų, vartojusių valproatą, kūdikiams gali pasireikšti autizmas ar raidos sutrikimai.

Kaverniniai apsigimimai (kavernomos) yra retos kraujagyslių anomalijos, dažniausiai pasitaikančios smegenyse. Jų atsiradimo riziką gali lemti genetiniai veiksniai (ypač CCM1, CCM2, CCM3 genų mutacijos), radioterapija (ypač vaikystėje) ir kitos sąlyginės sveikatos būklės. Tačiau daugeliu atvejų kavernomos atsiranda sporadiškai, be aiškiai nustatyto rizikos veiksnio.

Polihidramnionas

Polihidramnionas (hidramnionas) yra būklė, kai vaisiaus vandenų ertmėje kaupiasi per didelis kiekis vaisiaus vandenų, viršijantis 1,5 litro ir galintis siekti net 10-12 litrų. Tiesioginis polihidramniono veiksnys gali būti ir infekcija. Skiriamas ūminis ir lėtinis polihidramnionas. Lėtinis vystosi palaipsniui, o ūminis gali sukelti motinai diskomfortą, pilvo skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą.

Diagnostika ir gydymas:

• Amniono skysčio indekso (ŪSI) nustatymas: Tai „auksinis standartas“, matuojant didžiausios vaisiaus vandenų kišenės gylį keturiuose gimdos kvadrantuose.
• Trigubas testas: Nėščios moters kraujo serume matuojamas α-fetoproteino, žmogaus chorioninio gonadotropino ir laisvo estriolio kiekis, leidžiantis įtarti vaisiaus apsigimimus ar placentos patologiją.
• Hospitalizacija ir išsamūs tyrimai: Siekiant nustatyti polihidramniono priežastį (infekcijos, vaisiaus apsigimimai, cukrinis diabetas, Rh faktoriaus izosensibilizacija ir kt.).
• Gydymas: Priklauso nuo nustatytos patologijos. Gali būti skiriami antibiotikai, kartais atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų pašalinimas), tačiau jos efektyvumas ribotas, o komplikacijų rizika didelė.

Dėl padidėjusios rizikos perinataliniams mirčių atvejams (2 kartus didesnis nei įprastai), ypatingas dėmesys skiriamas vaisiaus būklei.

Daugiavaisis Nėštumas

Daugiavaisis nėštumas - tai situacija, kai moters kūne vystosi du ar daugiau vaisių. Dvynių nėštumai sudaro 2-4% visų gimdymų. Daugiavaisio nėštumo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau svarbų vaidmenį vaidina paveldimumas ir padidėjęs folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) kiekis, kuris gali būti susijęs su vaistų vartojimu (pvz., ovuliaciją stimuliuojančių vaistų, apvaisinimo in vitro).

Daugiavaisio Nėštumo Eiga ir Komplikacijos

Daugiavaisis nėštumas dažnai susijęs su didesne rizika, palyginti su vieno vaisiaus nėštumu:

• Padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris.
• Dažnesnis priešlaikinis gimdymas (25-50% atvejų).
• Dažnesnė varikozė.
• Apsunkintas širdies darbas dėl padidėjusios gimdos spaudimo į diafragmą, sukeliantis dusulį ir tachikardiją.
• Didelė komplikacijų rizika gimdymo metu, įskaitant dvynių susidūrimą (susiaugimą).
• Padidėjusi kraujavimo rizika trečiojo trimestro metu ir po gimdymo.
• Dažnesnės pogimdyminės komplikacijos, tokios kaip pūlingos-uždegiminės ligos.

Dėl didelės gimdos pertempimo ir kito rizikos veiksnių, daugiavaisio nėštumo metu yra didesnė rizika priešlaikiniam vaisiaus vandenų plyšimui.

Dvynių Tipai ir Diagnostika

Yra dviejų tipų dvyniai: dvilypiai (dizigotiniai) ir identiški (monozigotiniai). Dizigotiniai dvyniai susidaro apvaisinus dvi skirtingas kiaušialąstes, o monozigotiniai - apvaisinus vieną kiaušialąstę, kuri vėliau persidalija.

Diagnostikos metodai:

• Ultragarsas: Tai tiksliausias daugiavaisio nėštumo diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti vaisių skaičių, jų vystymąsi, padėtį, placentų ir amniono ertmių skaičių, vaisiaus vandenų tūrį, įgimtų apsigimimų buvimą ir kraujotaką.
• Išorinis akušerinis tyrimas: Pilvo apimtis, gimdos dugno aukštis gali viršyti normą tam tikru nėštumo laikotarpiu.
• Auskultacija: Klausos židiniai, kuriuose aiškiai girdimi vaisių širdies tonai, aptinkami skirtingose gimdos dalyse.
• Biocheminiai tyrimai: Žmogaus chorioninio gonadotropino ir placentos laktogeno kiekis gali būti didesnis nei vieno vaisiaus nėštumo metu.

Vėlyvas Abortas Dėl Medicininių Indikacijų

Lietuvoje nėštumas oficialiai gali būti nutraukiamas iki 12 savaičių, o medikamentais - ne didesnis nei 9 savaičių. Tačiau dėl medicininių indikacijų, t. y., nustačius sunkias vaisiaus vystymosi patologijas, nėštumas gali būti nutraukiamas beveik iki 22-osios savaitės (21 savaitės ir 6 dienų).

Statistikos duomenimis, abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius Lietuvoje po truputį auga. Gydytojams tenka nutraukti apie 1-2% nėštumų dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų.

Nėštumo Nutraukimo Procedūra

Antrąjį trimestrą nėštumas nutraukiamas tik nustačius rimtų komplikacijų, tokių kaip vaisiaus anomalijos ar genetiniai sutrikimai, lemiantys kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią. Nėštumo nutraukimo procedūra paprastai vyksta ligoninėje:

1. Atliekami ultragarsiniai ir kraujo tyrimai.
2. Pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius.
3. Sąrėmiai tampa vis stipresni ir skausmingesni, todėl skiriami nuskausminamieji.
4. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius natūraliais takais pasišalina iš gimdos.

Kitose šalyse metodikos gali skirtis. Pavyzdžiui, gali būti taikoma vietinė nejautra, į pilvą leidžiami vaistai, stabdantys vaisiaus kraujotaką, po to stebėjimas ir sąrėmių sukėlimas.

Psichologinė Pagalba Po Vėlyvo Aborto

Vėlyvas nėštumo nutraukimas gali sukelti didelį emocinį ir psichologinį sukrėtimą. Moterys, kurios tikėjosi vaiko, gali patirti sunkumų susitaikydamos su netektimi. Tokiais atvejais tėvams gali prireikti rimtos specialistų pagalbos.

Žiniasklaidos Įtaka Visuomenės Nuomonei

Žiniasklaida turi didelę galią formuoti visuomenės nuomonę apie motinystę, bevaikystę ir kitus socialinius klausimus. Per žiniasklaidos rėmų teoriją (Framing theory), tai, kaip pateikiama informacija, gali paveikti auditorijos požiūrį ir mažinti tam tikrų visuomenės grupių stigmatizavimą. Žiniasklaidos turiniui įtakos turi įvairūs veikėjai, o dėmesys toms pačioms temoms gali atsikartoti skirtingose medijose.

Inkstų Ligos ir Apsigimimai

Inkstai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas organizme: filtruoja kraują, palaiko skysčių ir mikroelementų pusiausvyrą, gamina hormonus (pvz., eritropoetiną ir adrenaliną) bei aktyvią vitamino D formą. Vaikų inkstų ligų spektras yra platus, nuo išgydomų iki gyvybei pavojingų būklių.

Inkstų Ligos Vaikystėje

Vaikams iki 4 metų pagrindinės inkstų nepakankamumo priežastys yra apsigimimai arba paveldimos ligos. Vyresniems vaikams dažniau pasitaiko paveldimos ligos, nefrozinis sindromas ir sisteminės ligos. Paaugliams inkstų nepakankamumą gali sukelti inkstų komponentus pažeidžiančios ligos.

Lėtinės Inkstų Ligos (LIL) ir Rizikos Veiksniai

LIL yra progresuojanti liga, galinti sukelti inkstų nepakankamumą. Joms gydyti dažnai reikia inkstų persodinimo ar dializės. LIL rizikos veiksniai apima:

• Apsigimimus (gimstama tik su vienu inkstu ar pakitusios struktūros inkstais).
• Paveldimas ligas (pvz., inkstų policistozę).
• Infekcijas.
• Nefrozinį sindromą.
• Sistemines ligas (pvz., vilkligę).
• Šlapimo nutekėjimo sutrikimus ar refliuksą.

Ūminis Inkstų Pažeidimas

Ūminis inkstų pažeidimas išsivysto staiga ir dažnai gali būti visiškai išgydomas, jei pašalinama ligą sukėlusi priežastis. Viena dažnų priežasčių vaikams yra hemolizinis ureminis sindromas. Kitos priežastys - traumos, nudegimai, dehidratacija, kraujavimas, operacijos, dėl kurių nukrinta kraujospūdis ir sutrinka inkstų kraujotaka.

Inkstų Ligos Simptomai ir Prevencija

Inkstų ligas galima įtarti, kai atsiranda galvos skausmai, blogas apetitas, vėmimas, skausmai juosmens srityje, paburkusi oda, padidėjęs kraujospūdis, pakitusi šlapimo spalva ar kiekis, šlapinimosi sutrikimai.

Sveikų inkstų išsaugojimui svarbu:

• Reguliariai mankštintis.
• Kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje (ypač sergantiems diabetu).
• Stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį.
• Sveikai maitintis ir palaikyti normalų kūno svorį.
• Saikingai vartoti druską.
• Vartoti pakankamai skysčių.
• Vengti žalingų įpročių.
• Sureguliuoti darbo ir poilsio režimą.
• Saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas.

Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar turintiems inkstų ligų šeimoje, rekomenduojama periodiškai atlikti inkstų funkcijos tyrimus.

tags: #apsigimimai #priezastys #vaistai

• Peg Perego vežimėlių apžvalga
• Tinkamiausio antklodžio dydžio pasirinkimas
• Darželio "Pušaitė" ugdymo kokybė
• Sužinokite, kaip ugdyti toleranciją vaikams.
• Dainos apie mamą: Džimba ir Mikutavičius