Gyvenant iššūkių ir pokyčių pilname pasaulyje ypač svarbu stiprinti psichologinį vaikų atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti užklupusius sunkumus. Saugi aplinka, ugdymas ir emocinė sveikata - poreikiai, kuriuos svarbiausiais vadina didžioji dalis Lietuvos tėvų. Vaikai yra ypač pažeidžiama grupė tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl svarbu imtis papildomų veiksmų siekiant tinkamai apsaugoti vaikų teisę į sveikatą. Nors prieš 10 metų Lietuva dar galėjo didžiuotis esanti viena iš lyderių pasaulyje pagal vaikų sveikatos rodiklius, tačiau kuo toliau, tuo situacija prastėja.
Psichologinė vaikų gerovė ir emocinė sveikata
„Šiandien kalbame apie daugybę iššūkių, su kuriais susiduria vaikai: mokykloje patiriamą spaudimą, nežinojimą, kaip tvarkytis su sudėtingomis emocijomis, patyčias, konfliktus su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, neužtikrintumą dėl ateities, jausmą, kad jų nuomonė nėra pakankamai vertinama. Dėmesys emocinei sveikatai turi tapti prioritetu. „Prieš metus mūsų atliktoje apklausoje 14-18 m. jaunuoliai teigė, kad jaučia nerimą dėl karo ir neramumų šalyje (6,8 balo iš 10). Natūralu, kad šiandien vis daugiau diskutuojant šiomis temomis viešojoje erdvėje gali jaustis dar daugiau nerimo, neužtikrintumo dėl ateities, nesaugumo. Mažesni vaikai tikrai gali jaustis neramūs, matydami, kad jų tėvai įsitempę, ar tuomet, kai jiems suprantamai nepaaiškinama, kas vyksta aplinkui“, - sako L. Milčienė.
„Pakitęs elgesys veikia kaip lakmuso popierėlis padedantis tėvams pastebėti, kad vaiką kažkas neramina. Tai gali būti įvairūs kasdieniai nutikimai, o gali būti ir ilgiau užsitęsusios sudėtingos situacijos. Tėvų atsakomybė - suprasti, kokius poreikius tuo metu vaikas turi ir kokius jausmus savo viduje išgyvena. Elgesys yra tik išraiška, tad svarbu nepamiršti, kad tai, į ką išties reikia reaguoti, slypi kur kas giliau, ir nepasiduoti savo emocijoms ar nesureaguoti netinkamai. Kartais pakaks vaiką nuraminti, pasikalbėti, praleisti laiką drauge, taip pat galima supažindinti su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atpalaiduoti įtampą“, - dalijasi A.
„Rūpinantis vaikų gerbūviu, didžiausias dėmesys dažnai skiriamas jų baziniams poreikiams, tačiau siekiant, kad vaikai būtų laimingi, jaustųsi saugūs ir išgirsti, būtina nepamiršti ir jų emocinio pasaulio. Vaikai kasdien jaučia baimę, nerimą, pyktį bei kitas stiprias emocijas, kurias svarbu padėti jiems išgyventi, priimti bei suprasti tam, kad užaugę jie taptų stipriomis asmenybėmis. Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas, kai jis auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų, pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbios rutinos, kurios suteikia saugumo jausmą. Galima kalbėti tiek apie dienos struktūrą, tiek apie šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą.“
„Emocijų reguliacijos įgūdžius augdamas vaikas įgyja palaipsniui. Nesijausti gerai kai kuriose situacijose yra labai adekvatu, pavyzdžiui, nerimauti nutikus nelaimei yra visiškai normalu, pykti, kai negavai, ko labai troškai, taip pat suprantama. Kuo anksčiau pradedame vaikus su juo pažindinti, tuo geriau jie gali įvardinti savo savijautą. Suprasdami, kaip jaučiasi, vaikai gali lengviau pasakyti, kokios pagalbos jiems reikia. Skirtingame amžiuje tai bus skirtingi dalykai: jei mažylis garsiai šauks ir verks, greičiausiai visai netrukus jau norės, kad jį apkabintumėte, tuo tarpu paaugliui gali norėtis didesnio atstumo, tačiau tuo pačiu ir būti pastebėtam bei išgirstam, kai būna sunku. Tėvystėje reikia daug dėmesingumo ir nepasidavimo, nes metodai, kurie veikia vieną kartą ar su vienu vaiku, kitą kartą ar kitam vaikui gali būti visiškai neveiksmingi. O vieno recepto tėvystei nėra“, - sako L. Milčienė.
„Itin svarbus dėmesys ir savistabai bei atsipalaidavimui. Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimais, su kiek didesniais, tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimti ir palaikomi savo tapatumo paieškose“, - dalijasi A.
Fizinė sveikata ir rizikos
Nors prieš 10 metų Lietuva dar galėjo didžiuotis esanti viena iš lyderių pasaulyje pagal vaikų sveikatos rodiklius, tačiau kuo toliau, tuo situacija prastėja. Tėvų formuojami netinkami mitybos įpročiai pastebimi jau tarp 1-3 metų vaikų. Nesaikingas, per didelis riebalų, baltymų, cukraus vartojimas didina nutukimo riziką, naudingu maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, pastebimas dažnesnis vaikų sergamumas. Vaikų sveikata. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su per dideliu cukraus vartojimu ir nesveikų užkandžių kiekiu.
Dabar vis daugiau vaikų skundžiasi prastėjančia rega, kenčia nuo nutukimo ir ydingos laikysenos. Įvedus nuotolinį mokymąsi ir praleidžiant didžiąją dienos dalį prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių, nukenčia ne tik rega, bet ir sumažėja fizinis aktyvumas. Vaikams nebūdinga sėsli kasdienybė daro įtaką augančiam kūno svoriui ir krypstančiam stuburui. Pastaruoju metu daugėja ir alergiškų vaikų.
Daugėja ir jaunimo su įgytomis ligomis. Per sveikiausią savo gyvenimo laikotarpį, pirmus 18 gyvenimo metų, jaunimas jau įgyja ligas, kurios per ateinančius metus tik aštrės. Tai labai lemia per pastaruosius 50 metų pasikeitusi mūsų mityba - padidėjęs perdirbto ir greito maisto suvartojimas. Daugelis maisto produktų nebeturi tokios maistinės vertės kaip anksčiau. Pavyzdžiui mėsa, žuvis atkeliauja iš didelių pramoninių ūkių, kur pagrindinis maistas galvijams, žuvims yra grūdai, soja, kukurūzai. Anksčiau tai buvo laisvai auginami galvijai, vištos, kurie gaudavo natūralų maistą - žolę, žuvys buvo pagaunamos tik laisvėje augusios. Taip pat jaunimas valgo daug perdirbto greito maisto, kuriame stinga labai daug maistinių medžiagų. Augančiam organizmui jų reikia netgi daugiau negu suaugusiajam.
Nutukimas tampa vis didesne problema. Pati pastebiu vis daugiau antsvorio turinčių vaikų vasarą pajūryje. Taip pat matau, ką tie vaikai valgo, t. y. nesveikus užkandžius, dažnai valgomas greitas, šaldytas maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto. Vaikų mityboje, kaip minėjau, stinga gerųjų riebalų, skaidulų, vaikai mažai valgo žuvies, daržovių.
Dažna vaikų problema - geležies trūkumas. Rekomenduojama vartoti žalios daržovės, jautieną, subproduktus (jeigu valgo), sezamų sėklas ar tahini, ankštinius, džiovintus abrikosus, dilgėles, burokėlius, špinatus, petražoles.
Odontologai vis garsiau kalba apie prastėjančią vaikų burnos higieną. Žinoma, dantukams kenkia saldumynai ir bloga dantų higiena. Melionai, salierai, kriaušės, agurkai, morkos pasižymi dideliu vandens ir mineralų kiekiu, padedančiu išlaikyti sveikesnius dantukus. Taip pat reikalingi baltymai, kurie stiprina emalį.
Mokyklinukai dažnai susiduria ir su prastėjančia akių sveikatos būkle. Geltonos, raudonos, oranžinės, tamsiai žalios spalvos vaisiai, daržovės, uogos, mėlynės. Juose gausu antioksidantų liuteino ir zeaksantino.
Darželyje atsirandančios problemos: 1-5 metų mažylius, ypač pradėjus lankyti darželį, dažnai užklumpa sloga, ausų uždegimas, miegodami jie ima knarkti. Pasitaiko, kad vėluoja tokio amžiaus vaikų kalbos raida. Visais šiais atvejais būtina gydytojo otorinolaringologo konsultacija. Darželį lankantiems vaikams dažniau pasireiškia ir kvėpavimo takų obstrukcijos, kurios gali būti bronchų astmos pradžios požymis. Jeigu vaikas daugiau nei 5 kartus yra sirgęs obstrukciniu bronchitu, kai daug kosti, būna sunku kvėpuoti, pailgėja iškvėpimas, tokiu atveju reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija.
Susirūpinti dėl plokščiapadystės reikėtų tuomet, jeigu penkerių-šešerių metų vaikui stovint pėdų vidinis kraštas virsta į vidų ar netaisyklingai nudėvimi batai. Tokio amžiaus vaikams būna augimo šuolis ir laikysena neretai tampa netaisyklinga. Įtarus plokščiapadystę ar netaisyklingą laikyseną, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų ortopedu-traumatologu.
Nėra gerai, jei vaikas po ketvirtojo gimtadienio dienomis nelaiko šlapimo, o po penktojo - naktimis, mažylis nespėja nueiti į tualetą arba jam yra dažnos šlapimo organų infekcijos. Tokiais atvejais mažieji pacientai nukreipiami pas vaikų nefrologą. Tokio amžiaus berniukams pasitaiko ir apyvarpės angos susiaurėjimas - fimozė. Vertėtų kreiptis į vaikų urologą, jeigu tėvai pastebi, kad berniukui sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus laša šlapimas.
Gydytojai dar pastebi, kad tėvai vaikų sveikata neretai rūpinasi tik užpuolus ligai ar prireikus nunešti pažymą mokymo ar ugdymo įstaigai. Gydytojai primena, kad būtina reguliariai stebėti vaiko sveikatos rodiklius, net jei jokių nusiskundimų nėra. Vaikų ligos, ypač lėtinės, neretai priklauso nuo jų amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikius iki vienerių metų gydytojams tenka nukreipti pas vaikų alergologus, nes tokio amžiaus vaikams išryškėja odos bėrimai ir kitos alergijos formos.
„Kai kūdikio veidas, lenkiamieji kūno paviršiai ar visas kūnas išbertas, oda yra išsausėjusi ar pleiskanoja, reikėtų atkreipti dėmesį. Tėvai turėtų kreiptis į medikus ir pastebėję, kad jų kūdikis laiku nesivarto, nesėdi, neguguoja, nesišypso ar neužmezga akių kontakto. „Reikėtų susirūpinti, jei 2 metų vaikas nekalba žodžių junginiais, nežaidžia funkcinių žaidimų, pavyzdžiui, nevaizduoja, kad siurbia siurbliu, kalba telefonu, važiuoja mašinėle, vyresnis vaikas nežaidžia vaidybinių žaidimų su lėlėmis, mašinėlėmis, kai pats vaizduoja žmogų vorą ar princeses, - pataria gydytoja. - Pastebėję tokius raidos sutrikimus, gydytojai mažuosius pacientus nukreipia pas vaikų neurologą.“
Gydytoja pastebi, kad dažna ikimokyklinukų bėda yra ir vidurių užkietėjimas, nes būna, jog vaikai darželyje vengia tuštintis, o tėvai to nė nežino. „Jei vaikas dažnai skundžiasi pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, pakitusiu apetitu, kosti naktį, rytais būna užkimęs, bet praeina per porą valandų, - reikėtų kreiptis į vaikų gastroenterologą, - sako A. Vaščiūnaitė. - Netaisyklinga, nesubalansuota mityba bet kurio amžiaus vaikams gali sukelti įvairių medžiagų trūkumą, geležies stokos mažakraujystę, netgi protinio ar fizinio vystymosi sulėtėjimą.“
Dar viena dažna vaikus iki 18 metų kamuojanti bėda - nutukimas. Pastaraisiais metais pastebimas nutukusių vaikų skaičiaus didėjimas. Tai lemia netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio. „Vaikų ir paauglių nutukimas jau kurį laiką yra didėjanti problema visame pasaulyje. Per pandemiją sumažėjus vaikų fiziniam aktyvumui, praleidžiant gerokai daugiau laiko nei anksčiau prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, sutrikus vaikų dienos režimui, ši problema tik dar labiau išryškėjo.
Pastebima, kad vyresnius vaikus dažnai vargina ir streso, įtempto gyvenimo būdo, netinkamo dienos režimo sukelti įtampos galvos skausmai, tačiau tai taip pat gali būti ir prasidėjusios migrenos požymis. Tikslesnę negalavimų priežastį gali įvardyti tik vaiką apžiūrėjęs vaikų neurologas. Didelė šiuolaikinių vaikų bėda yra ir netaisyklinga laikysena. Paaugliai sparčiai auga, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje, prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, dėl to formuojasi netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai, atsiranda regėjimo sutrikimų.
Sveikos gyvensenos principai vaikams
Vienas aktualiausių psichinės sveikatos patarimų vaikams - atvira komunikacija. Visada patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės.
Būtina dienos rutina. Psichologų teigimu, reguliarus dienos ritmas būtinas gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Kalbant apie rutiną, ypač svarbus miego ritmas. Kad ir kaip vaikai norėtų naktinėti, kokybiškas, visavertis miegas sveikatai ir hormonų veiklai yra būtinas. Laikotarpiu nuo 21.30 iki 1-2 val. vyksta intensyviausias augimo hormono išsiskyrimas.
Apsauga nuo negatyvių naujienų. Vaikai toli gražu neturėtų augti šiltnamio sąlygomis, tačiau tėvai turi atidžiai atrinkti ir riboti vaiką pasiekiančių naujienų turinį.
Subalansuota mityba. Gera emocinė savijauta neatsiejama nuo maisto. Ne veltui sakoma: esi tai, ką valgai! Į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisų, jais keisti cukrų ir miltinius patiekalus. Rudenį yra daug obuolių, moliūgų ir kitų sezoninių vaisių bei daržovių, o juose gausu vitaminų.
Laikas gryname ore. Tarp pamokų ir namų ruošos darbų, bent keletą valandų per dieną su vaikais praleiskite gryname ore. Nesvarbu, šviečia saulė ar byra lietaus lašai, tinkamai apsirenkite ir išeikite pasivaikščioti, pažaisti.
Siekiant išvengti nutukimo, labai svarbus yra vaiko dienos režimas, į kurį būtinai turi būti įtraukta aktyvių žaidimų, pasivaikščiojimai gryname ore, sporto užsiėmimai. Yra įrodyta, kad daug laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių, didėja vaikų nerimo sindromas, prastėja miego kokybė, taip pat dažniau nesąmoningai užkandžiaujama dar neišalkus. Todėl pasibaigus mokslo metams reikėtų mažiau laiko leisti prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių.
Patarimai:
- Stengtis kuo daugiau gaminti patiems, nes tik patys gamindami žinome su kokiais riebalais kepame, kokią druską, kokius prieskonius naudojame.
- Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.
- Vaikų mityboje, kaip minėjau, stinga gerųjų riebalų, skaidulų, vaikai mažai valgo žuvies, daržovių.
- Įtraukti vaikus į maisto gamybą, rodyti vaizdžiai kas atsitinka, kai valgoma daug nesveiko maisto - pvz.: dantų sveikata, ėduonis.
- Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
- Pratinti vaiką prie namų ruošos, galima sugalvoti saugius, namų ruošos darbelius, kad pagelbėtų šeimos nariams.
- Ramūs žaidimai, puikiai tiktų stalo žaidimai.
Dienotvarkė:
- Pusryčiai: Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis.
- Laikas lauke.
- Pietūs: Pietums galima pagaminti sriubos, troškinio, mėsos ar žuvies kotletukų.
- Žaidimai, sportas, piešimas ir kitos veiklos.
- Užkandis: Puikiai tinka vaisiai, riešutai, supjaustytos šviežios daržovės, kokteilis.
- Vakarienė: Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis.
- Maudynės.
Pietų dėžutė: Termose galima turėti šilto maisto, pvz. Vanduo. Kiek vandens skirtingo amžiaus vaikai turėtų išgerti per dieną? Galima paskaičiuoti individualiai pagal kūno svorį. Svorį reikėtų dauginti iš 0,033 ir gausime, kiek reikėtų išgerti per dieną.
Jeigu yra ar buvo geriami antibiotikai, tai reiškia, jog mitybą reikėtų praturtinti probiotikais. Natūralus, probiotinis maistas yra raugintas, pavyzdžiui rauginti kopūstai ar agurkai, graikiškas jogurtas, kefyras.
Dienos rutina, atviri pokalbiai, sveika mityba ir laikas gryname ore užtikrins, kad Jūsų mažosios atžalos augs sveikos ir laimingos.
