Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, Šiaulių miesto šeimos centras (toliau ŠMŠC), įsteigta 1992 m. rugsėjo 1 d., kodas 191015237, adresas K. Korsako g. 61, Šiauliai. ŠMŠC nuostatai patvirtinti 2024 m. gegužės 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tai viena iš įstaigų, kuri prisideda prie socialinių paslaugų teikimo mieste.
Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ veikia 7 šeimynos, kuriose gyvena 56 tėvų globos netekę globotiniai/rūpintiniai, turintys kompleksinių raidos sutrikimų. Iš jų 16 našlaičių, 21 mergaitė ir 35 berniukai. Moksleiviai mokosi 6 mokyklose. 3-21 metų globojamiems ar laikinai vaikų globos namuose apgyvendintiems specialiųjų poreikių vaikams teikiamos Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-594 patvirtintos specialiosios socialinės paslaugos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis (Žin., 2006 Nr. 17-589) atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 97 „Dėl reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos patvirtinimo“ (žin., 2002, Nr. 76-3274), 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 patvirtinimo Socialinių paslaugų kataloge (Žin., 2006, Nr. Socialinė globa - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Išskiriamos šios socialinės globos rūšys:
- Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekus tėvų globos, krizių atvejais, kai nėra galimybės prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
- Ilgalaikė socialinė globa - tai visuma paslaugų, teikiamų be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
Kartu su socialinėmis paslaugomis, esant poreikiui, teikiamos ir slaugos paslaugos. Socialinės globos paslauga teikiama teisės aktų nustatyta tvarka, vaikų globos namams sudarius sutartį su savivaldybės administracija.
Iki 2020-ųjų Lietuvoje turėjo nelikti institucinių vaikų globos namų, o visi tėvų globos netekę vaikai turėjo būti apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ar grąžinti biologiniams tėvams - toks buvo pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas. Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų. Vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga. Nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami.
„Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E. Jurkutė, viena iš pertvarkos procesų iniciatorių.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. „Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt.
Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas. Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja.
Pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse. „Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Budinti globėja, viena iš Budinčių ir laikinų globotojų asociacijos iniciatorių ir steigėjų Jurgita Siliūnienė šiuo metu globoja iš Šiaulių kūdikių namų paimtą negalią turintį vaiką. „Mūsų namuose jis ne tik gauna visą reikiamą specialistų pagalbą, bet ir šeimos rūpestį bei meilę, natūralią namų aplinką. Per keletą mėnesių nuo globos pradžios juo rūpinantis ir kasdien su juo dirbant vaiko raida gerokai pažengė į priekį, jis sustiprėjo emociškai ir fiziškai.
Visame pasaulyje mokslininkai sutaria, kad institucinė vaiko globa daro neigiamą poveikį vaiko fizinei ir psichologinei raidai. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad globos namuose gyvenančių vaikų intelekto ir psichinė raida sulėtėja ne tiek dėl įgimtų veiksnių ar centrinės nervų sistemos pažeidimų, kiek dėl kokybiškų santykių, turiningo bendravimo su suaugusiaisiais trūkumo. Be to, globos institucijos nėra pritaikytos pozityviai vaiko socializacijai, nes nėra panašios į šeimos aplinką, jose neįmanoma užtikrinti individualių vaiko poreikių, ypač - kokybiškų santykių su suaugusiaisiais, o kūdikių ir mažų vaikų vystymuisi ypač svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo“, - teigia J. Siliūnienė.
Budintys globotojai atlieka itin svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese, nes jie perima laikinosios globos funkcijas ir teikia paslaugas šeimoje. Globotojai tam yra specialiai parengti - išklausę mokymus, jie nuolat kelia savo kvalifikaciją, dirba komandoje su gydytojais ir kitais specialistais, kad užtikrintų visą reikiamą pagalbą vaikui.
Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ auga negalią turintys vaikai. Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų.
Nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto tikimasi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
