Draugystė - tai nepaprastas, kupinas atradimų patyrimas. Jis padeda mums augti, pažinti pasaulį, atskleisti save.
Gimus vaikui, tokiam mažyčiam, bejėgiui, atrodo, besąlygiškai priklausome vienas kitam. Bet praeina metai, kiti ir pajuntame, jog vaikas nebejaučia tokio stipraus poreikio, kad visą laiką būtume šalia. Vėliau pareiškia, kad jam daug įdomiau pažaisti kieme su draugais, negu eiti su tėvais į muziejų. Juk tai puiku! Bendravimas su vienmečiais vaikui turi didelę reikšmę.
Jau antraisiais gyvenimo metais jis veržiasi į lauką pažaisti su kitais mažyliais. Tik dar nemoka to daryti, todėl bendraujant vis kyla ginčų dėl žaislų. Sulaukus ketverių, tobulėjant kalbai kontaktų daugėja. Vaikai buriasi į grupeles, kad kartu galėtų žaisti. Kitas vaikas tėra žaidimo partneris, jo vertinimas priklauso nuo to, kaip greitai jis bėga, kokius žaidimus moka. Vaikas žino, kad kitų norai gali skirtis nuo jo paties, tačiau dar sunku prie to taikytis.
Septynmečius vienija ne tik žaidimai, bet ir mokslai, pomėgiai. Draugus pradedama rinktis. Berniukai buriasi į grupes, vadovaudamiesi ne emociniais kontaktais, o bendrais interesais. Mergaitės dažniau draugauja poromis, jų santykiai artimesni, patikimesni.
Mokyklinio amžiaus vaikui tėvai nebegali atstoti viso pasaulio. Aštri būtinybė Dešimtmečiams draugų paieška yra tokia svarma, kad tėvai lieka antrame plane. Atžalos siekia atsiskirti nuo suaugusiųjų pasaulio ir sukurti savąjį. Taip jų būryje gimsta įvairiais kodais, šifrais praturtinta slapta kalba, akylai saugoma nuo pašalinių. Draugės nuomonė tampa svarbesnė negu mamos. Mus tai skaudina, bet teks su tuo susitaikyti. Normalu, kad vaikai vis labiau nuo mūsų tolsta. Kitaip jie neišmoks būti savarankiški, nesugebės rasti savo vietos visuomenėje.
Paauglystėje santykiai su bendraamžiais dar labiau stiprėja: vaikas nori perprasti suaugusiųjų požiūrį į gyvenimą, taip pat išsaugoti ir savo pasaulio autonomiją. Beviltiška ginčytis dėl jo kalboje atsiradusių žargoninių žodelių, ilgų plačių kelnių, kuriomis jis išdidžiai šluoja šaligatvius. Neleis jų patrumpinti - jis nenori išsiskirti iš draugų! Draugas paaugliui svarbus savivokai, kad susigaudytų vidiniame pasaulyje.
Begaliniai pokalbiai telefonu tėvams tampa tikru galvos skausmu. Vaikas čiumpa telefoną ir visam vakarui užsidaro savo kambaryje. Namų darbų sąsiuvinis guli ant stalo net nepaliestas, o mes veltui bandome "prisikasti" prie ragelio, norėdami paskambinti skubiais reikalais. Ir jokiu būdu nesistenkite slapčia klausytis... "Ką tu - rimtai? Meluoji! Puiku!" - ir taip ištisas valandas. Nurimkite, jūsų vaikui viskas gerai. Amžinybę trunkantys paauglių pokalbiai telefonu - tipiškas reiškinys, nors iš šalies mums atrodo tuščias ir beprasmis. Tokiame amžiuje svarbus ne pokalbis, o dalijimasis emocijomis. Šimtus kartų aptardami tą pačią problemą paaugliai kaskart ją išgyvena vis kitaip. Telefonu galima pasakyti tai, ko niekad neprasitartum akis į akį. Problema yra ne pokalbiai telefonu, o mūsų nesusikalbėjimas.
Jei draugas staiga pasirodė...
Teoriškai sutinkame, kad vaikai draugus renkasi patys. Tačiau neretai į namus jie atsiveda tokius, kuriuos vien pamatę sunerimstame ar net išsigąstame. Nesivarginkite, draudimai čia nepadės. Mažylį dar sugebėtume palenkti į savo pusę, nors taip problema ir neišsispręstų, o vyresnėliams tik sukelsime protestą, sulauksime priešingų rezultatų. Stenkitės išsiaiškinti, kokia netinkamų draugų pasirinkimo priežastis. Įvertinkime mūsų ir vaikų santykius. Ar jie visada sulaukia iš mūsų supratingumo ir palaikymo, meilės ir švelnumo? Gal per dažnai juos užgauname, ir jie su mumis atitinkamai elgiasi, tyčia rinkdamiesi draugus, kurie mums greičiausiai nekels susižavėjimo. Įsižiūrėkite į savo vaiką. Gal jis namie vienoks, o kieme niekuo nesiskiria nuo padaužų ir tiesiog renkasi draugus pagal save? Galbūt artimiau susipažinus su tais blogiukais jie pasirodys esą ne tokie jau ir blogi, o agresija - tik kaukė, po kuria slepiasi geras ir jautrus žmogus.
Dažnai draugystę suprantame kitaip negu vaikai. Suaugusieji vadovaujasi moraliniais vertinimais ir mano, kad tikri draugai turi būti ištikimi, sąžiningi, užjaučiantys. O vaikui tiesiog reikalingas žaidimų partneris ar mokanti išklausyti draugė, net jei ji rūko ir keikiasi. Išmokykime vaikus pamatyti stipriąsias ir silpnąsias draugų vietas bei suprasti, ko iš jų verta mokytis, o ko ne.
Vaikai labai lengvai pasiduoda bendraamžių įtakai, nes nori būti priimti į jų būrį. Jie ne visada supranta, kad įmanoma būti draugais ir neišsižadant savo nuomonės. Mūsų užduotis - ne piktintis, o išmokyti vaiką ištarti "ne". Paaiškinkite, kad suprantate jo norą neišsiskirti iš kompanijos, bet juk galima draugams pasakyti: "Man labai norisi leisti su jumis laiką, bet ne daužant stiklus". Šiuo atveju teks pasiūlyti ką nors ne mažiau įdomaus.
"Pamatysiu - užmušiu"
Išanalizavote jūsų su vaiku tarpusavio santykius, pakalbėjote su juo apie moralines vertybes, bet... Jis ir toliau bendrauja su padaužomis. Ką daryti?
- Kuo dažniau kvieskite draugus į svečius. Pirma, galėsite su jais artimiau susipažinti. Antra, vaikas daugiau laiko bus su jumis. Trečia, galbūt pavyks padaryti jiems įtaką.
- Vaikai dažnai beatodairiškai žavisi kokia nors stipria asmenybe, seka jos pavyzdžiu. Tik klausimas, kokiu? Jeigu jis ieško autoriteto, padėkite rasti tokį, kuriuo verta sekti. Tai gali būti treneris, būrelio vadovas, mokytojas. Neretai vaikai neatsirenka, kuris žmogus "su pliusu" ar "minusu".
- Jeigu vaikui draugai daro neigiamą įtaką, sustiprinkite savo pozityviąją. Tebūna jam ne mažiau įdomu su jumis, negu su tuščiai slankiojančia kompanija.
- Vaikas turi jausti, kad gali jumis pasitikėti. "Dar pamatysiu - užmušiu!" - toks posakis tikrai nepadės. Privalote parodyti, kad ir jų nuomonė jums yra svarbi. Pasitikėdami jumis galų gale jie išsirinks tokius draugus, kurie patiks ir jums.
Kur tu, drauge?
Tėvai, kurių vaikai visą laiką leidžia su abejotinos reputacijos draugais, pavydi tiems, kurių vaikai ramiai sėdi namie ir užsiima savo veikla. Pastarasis variantas ne ką geresnis. Neturinčiam draugų paaugliui ateityje gali kilti bendravimo sunkumų. Bet jūs dar turite laiko jam padėti. Dažniausiai sunkiai bendrauja drovūs, savimi nepasitikintys vaikai. Prastai save vertinantieji kiekvieną paerzinimą priima kaip skaudžią pašaipą.
Keturmetė nenori eiti į darželį. "Mane ten visi skriaudžia", - sako ji su ašaromis akyse. Mergaitė įgijo negatyvaus bendravimo patirties ir bijo vėl atsidurti nemalonioje situacijoje. Dažniau kvieskite jos draugus į svečius. Tegul mažylė supranta, kad bendravimas su vaikais teikia malonumą, ne tik nusivylimą. Dažniau pagirkite, pabrėžkite vaiko teigiamas savybes, skirkite užduotis, su kuriomis jis lengvai susitvarkys. Pasitikėkite juo!
Vaikai vaikams. Kur ir kaip bendraujama internete
Kol vaikas mažytis...
- Mokykite bendrauti vos vaikui gimus. Tik per daug nešokinėkite aplink mažylį sudarydami jam šiltnamio sąlygas. Pripratusiam būti pasaulio centru bus sunku apsiprasti kolektyve, kuriame pripažinimą visada reikia išsikovoti.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai draugus vertina pagal jų gebėjimus. Padėkite vaikui turtinti savo įgūdžius - išmokykite jį plaukti ar važiuoti dviračiu.
- Užsukusiems į svečius vaiko draugams svarbu, kokią atmosferą jie pajus - geranorišką ar abejingą. Jie jausis pamaloninti, jeigu su jais pabendrausite, kuo nors pavaišinsite. Vaikai turi žinoti, kad jie džiugina ir suaugusiuosius.
- Nupirkite stalo žaidimų, kuriuose turi dalyvauti keletas žmonių, - tegul vaikas pasikviečia draugų. Vasarą sode įrenkite sporto aikštelę, kurioje su malonumu rinksis vaikai iš pusės sodo apylinkių.
- Sudarykite tinkamą atmosferą vaikams bendrauti, žaisti. Kuo dažniau vaikai būna kartu, tuo artimesni jie tampa.
- Patarimas ir droviems, ir lengvai bendraujantiems vaikams - žmogus gauna tai, ką pats duoda pasauliui. Jeigu gerai elgiamės su aplinkiniais ir stengiamės jiems daryti gera, jie taip pat mielai su mumis bendraus. Kaip pasakė Goethe: "Kad turėtume daug draugų, reikia pačiam būti draugu".
Šiame sąraše rasite 10 spalvingų knygų vaikams (1-4 kl. moksleiviams) apie draugus ir draugystės išbandymus:
- Benis ir Omaras : [romanas] / Eoin Colfer. - Vilnius : Alma littera, [2006].
- Draugystė ant straublio galo / Marius Marcinkevičius, Aušra Kiudulaitė. - Vilnius : Tikra knyga, 2017.
- Gyvatė ir Driežas : [alegorinės pasakaitės] / Joy Cowley, Gavin Bishop. - Vilnius : Odilė, [2018].
- Juodažvaigždis arkliukas : [pasaka] / Jonas Avyžius. - Vilnius : Vyturys, 1990.
- Kakė Makė ir draugystės šluota : [pasaka] / Lina Žutautė. - Vilnius : Alma littera, 2020.
- Katinėlis Juodis. Geriausi draugai / pagal Rob Scotton kūrybą parašė Alissa Heyman. - Vilnius : Nieko rimto, 2021.
- Magiškų gyvūnų mokykla / Margit Auer. - Kaunas : Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], [2017].
- Mergaitė, atsigėrusi mėnulio / Kelly Barnhill. - Vilnius : Nieko rimto, 2019.
- Meškis ir Žąsis / Nadia Kovaliova. - Vilnius : Nieko rimto, 2015.
- Žvėreliai mokosi draugauti : 4 trumpasakaitės apie tai, kaip bendrauti, būti kartu ir vienas kitu rūpintis / Kęstutis Navakas, Marija Smirnovaitė. - Kaunas : Jūsų Flintas, 2018.
Pasakos apie draugystes ir su jomis kartu atkeliaujančiais klausimais, teigiamais ir neigiamais patyrimais. Panarpliokime juos kartu!
- Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
- Pasaka apie darželio išvyką į parką ir pamoką kaip skirtingi vaikai gali žaisti skirtingai. Ir nieko tame nėra baisaus.
- Seniai labai seniai, didelio ir tankaus miško viduryje gyveno du žvėreliai: stirniukas Linas ir meškutė Mėta. Visi aplinkui niekaip negalėjo […]
- Seniai labai seniai, tolimame Afrikos krašte gyveno visų gyvūnų karalius liūtas. Jis jautėsi esąs pats stipriausias ir visiems gerai žinomas, […]
- Seniai labai seniai, viename jaukiame sode gyveno sau viščiukas, vardu Matas. Geltonomis plunksnomis pasipuošęs viščiukas su geriausiu draugu katinu Luku […]
- Seniai labai seniai, vieno jaukaus kaimelio sode gyveno draugiškas kačiukas, vardu Rainiukas. Jis buvo toks draugiškas, kad net varliukai iš […]
- Seniai labai seniai, nedidukėje kūdroje gyveno varlyčių pulkelis. Žaisdavo jos sau pakrantėje, taškydavosi vandens paviršiuje ir vakarais susėdusios garsiai ir […]
- Originali pasaka apie du padarėlius. Voverytė ir sraigė abi keliauja ta pačia linkme ir bekeliaudamos išmoksta pasidžiaugti viena kitos skirtumais.
- Seniai labai seniai, viename mažame jaukiame namelyje miesto pakraštyje gyveno smalsi katytė, vardu Emilija. Ji buvo pūkuota katytė ryškiomis, kartais […]
- Seniai labai seniai, spalvotame ir įvairių krebždesių pilname sode gyveno sliekas, vardu Jonas.
