Atsiradus antrajam vaikui, tėvams kyla daug iššūkių, susijusių ne tik su naujagimio priežiūra, bet ir su vyresniojo vaiko emocine būkle. Neretai pirmagimis gali pasijusti atstumtas, nereikalingas, todėl gali pradėti elgtis maištingai arba, atvirkščiai, užsidaryti savyje.
Suprantama, kad tėvai myli abu savo vaikus vienodai, tačiau svarbu nepamiršti, kad individualus dėmesys reikalingas ne tik naujagimiui. Užtikrinus, kad vyresnėlis jaustųsi reikalingas ir nepaliktas nuošalyje, galima išvengti daugelio neigiamų emocijų.

Pasiruošimas antrojo vaiko atėjimui
Tikėtis, jog pirmagimis savaime supras, kad atsiradus dar vienam vaikui, jis vis tiek yra mylimas, nereikėtų - tam reikia skirti laiko ir pastangų. Anot specialistų, dar prieš gimstant antram vaikui, abu tėvai turėtų pirmąjį pratinti prie minties, kad atsiras broliukas ar sesutė. Svarbiausia - jam gimus, vaikus supažindinti ir paaiškinti, kad nuo šiol viskas pasikeis, reikės rūpintis ir kūdikiu, tačiau vyresnysis bus lygiai taip pat svarbus, kaip ir anksčiau.
„Knygose rašoma, kad mes turime vyresnėlį paruošti. Ir gerai, kad mes apie tai galvojame. Nes, jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas“, - pastebi psichologė Karolina Tarnauskienė. Ji priduria, kad šioje situacijoje labai svarbu atsigręžti į savo šeimą individualiai.
Kaip užtikrinti harmoniją ir išvengti vyresniojo atstūmimo
Kad nei vienas iš vaikų nesijaustų nuskriaustas, specialistai dalinasi patarimais, padėsiančiais palengvinti ne tik tėvų, bet ir pirmagimio emocinę būklę:
- Skirkite individualaus laiko: Kasdien skirkite bent 30 minučių individualaus laiko kiekvienam vaikui atskirai. Kartu pažaiskite, pasigaminkite mėgstamą vaiko užkandį. Pirmagimiui labai svarbu ir reikalinga, kad mama rastų laiko pabūti su juo tik dviese.
- Įtraukite vyresnėlį į mažesniojo priežiūrą: Į mažesniojo brolio ar sesės buitį įtraukite ir vyresnėlį. Pavyzdžiui, kol mažasis valgo, leiskite palaikyti buteliuką ar paduoti čiulptuką - taip stiprės jų tarpusavio ryšys. Pagalvokite, kaip vyresnėlis galėtų prisidėti prie kūdikio priežiūros, pvz. paduoti sauskelnes, išrinkti kūdikio aprangą, pralinksminti mažąjį šokant ar dainuojant, kai šis suirzęs.
- Kurkite šeimos tradicijas: Susikurkite bendras šeimos tradicijas, tai gali būti savaitgalio blynų kepimas ar visos šeimos išvykos į parką. Taip pat susikurkite tradicijas su kiekvienu vaiku atskirai.
- Būkite geras klausytojas: Visada stenkitės rasti laiko išklausyti vyresnėlį, jeigu jis nori jums kažką papasakoti apie savo dieną, nes labai svarbu, kad jis jaustųsi išgirstas.
- Leiskite vaikui rinkti daiktus naujagimiui: Tai ypač svarbu, jei vaikai dalinsis kambariu.
- Paruoškite dovaną: Raskite ypatingą dovaną, kurią jūsų vyresnis vaikas galėtų padovanoti kūdikiui, pvz. žaisliukas, knygelė ar kokia kita miela smulkmena. Taip pat galite paruošti mažylio dovanėlę vyresniajam vaikui.
- Sustiprinkite vyresniojo vaidmenį: Sakykite jam, kad jis bus „didysis brolis/sesuo“. Padėkite vaikui džiaugtis šiuo naujuoju vaidmeniu.
- Žaidimų terapija: Išgyventi pokyčius labai padeda ir vaidmenų žaidimai. Prieš grįžtant namo su kūdikiu, kalbėkite su vyresniuoju vaiku apie tai, kas nutiks ir pasikeis namuose.

Kaip elgtis, kai pirmagimis jaučia pavydą ar pyktį
Neretai gimus antrajam vaikui, pirmagimis gali rodyti įvairias emocijas: nuo pavydo iki pasipiktinimo. Jaunesni vaikai, negalintys tinkamai išreikšti emocijų, gali grįžti prie ankstesnio elgesio, pavyzdžiui: čiulpti nykštį, prarasti įgūdžius apsitarnauti tualete, nemokėti kalbėti - taip jie siekia gauti daugiau tėvų dėmesio bei meilės, kurios gauna kūdikis.
Psichologė Simona Pavliučenko teigia, kad pyktis ir pavydas yra normalūs jausmai. Nereikia tikėtis, kad gimus antram vaikeliui pirmas nepyks arba nepavydės tėvų dėmesio. Labai svarbu parodyti vyresniam vaikui, kad suprantate, jog jis pyksta. Negalima sakyti: „Nepyk“, nes tai reiškia tą patį, ką „nejausk“, o vaikas nejausti negali. Svarbu neuždrausti vyresnėliui pykti, nes neturėdamas kur dingti šis jausmas gali sukelti vaiko destruktyvų elgesį arba net kitokius negalavimus.
Jeigu pirmagimis elgiasi agresyviai ir bando nuskriausti savo broliuką ar sesutę, pasakykite jam: „Aš matau, kad tu pyksti, tačiau mušti ir žnaibyti brolio negalima.“ Galbūt vaikui pakaks to, kad jūs suprasite jį ir staiga užplūdusius neigiamus jausmus, ir liausis skriaudęs mažylį. Vis dėlto ikimokyklinukas greičiausiai nesugebės suvaldyti savo pykčio, todėl nepalikite vaikų vienų - stebėkite, kaip vyresnėlis elgiasi su mažyliu, ir reaguokite, jeigu elgsis netinkamai. Tik jokiu būdu nepiktai - švelniai, gražiai aiškinkite, kaip galima elgtis, o kaip ne.
Jeigu jaučiate, kad pirmagimis savo meilę mažam kūdikiui rodo iš pavydo, pasakykite, kad suprantate jo jausmus, ir pakartokite, kad abu savo vaikus mylite vienodai. Jeigu neapskaičiuoja savo jėgų, nes nori parodyti nuoširdžią meilę mažajam broliui, pasakykite: „Aš žinau, matau, kad tu labai myli savo broliuką, tačiau jeigu šis verkia, spaudi jį per daug. Pasistenk apkabinti švelniau.“
Tėvų iliuzijos ir realybė
Planuodami antrąjį vaikelį tėvai stengiasi kuo geriau paruošti pirmagimį ir tikisi, kad šis iškart pamils broliuką arba sesutę, o namuose vyraus ramybė. Labai dažnai pamatę, kad jiems nepavyko, tėvai kremtasi, kad ką nors ne taip padarė, kaltina save dėl vaikų nesutarimų. Kad ir kaip tėvai stengtųsi, neįmanoma taip paruošti vyresnio vaiko, kad jis nepavydėtų jaunėliui tėvų meilės bei dėmesio. Neįmanoma išvengti konfliktų, pavydo scenų ar vyresniojo „sumažėjimo”. Tad lieka su tuo susitaikyti ir kantriai rodyti vyresniam vaikui, koks jis šaunuolis, kaip su juo įdomu žaisti.
Gali būti, kad vaikas klaidingai įsivaizduoja, kaip atrodys jo broliukas, ir mano, kad šiam gimus iškart galės su juo žaisti. Kai paaiškėja, kad naujagimis nieko nesugeba, o dar ir „visą” mamą atima, vaikas labai nusivilia. Todėl kai parsivešite iš ligoninės antrąjį vaikelį, iškart papasakokite, koks jis yra mažytis, bejėgis, tačiau augs ir po kurio laiko abu vaikai galės kartu žaisti.
Kai kuriems vaikams lengviau susitaikyti su broliuko ar sesutės atsiradimu, jeigu mama paprašo tai sauskelnes paduoti, tai rankšluostį atnešti. Tuomet vyresnis vaikas jaučiasi labai svarbus ir reikalingas. Kitas būdas - paprašyti, kad vyresnėlis atkartotų jūsų veiksmus, tarkim, kai maitinate kūdikį, pirmagimis galėtų pamaitinti meškutį. Taip per žaidimą pratinsis priimti naują gyvenimo tikrovę. Kartu svarbu neperlenkti lazdos - labai blogai vyresnio vaiko visiškai neprileisti prie kūdikio, nes jausis atstumtas, taip pat blogai prašyti, kad nubėgtų raminti savo broliuko, vos šis suverkia, ar prižiūrėtų jį, kol gaminate pietus. Taip vyresnėlis jausis išnaudojamas.

Nereikia tenkinti kiekvieno vyresnėlio noro. Kai šeimoje gimsta antras vaikutis, labai svarbu įsiklausyti į vyresnėlio norus. Svarbu juos išgirsti, bet ne tenkinti visus iš karto. Tėvai dažnai jaučiasi kalti, kad apleido vyresnėlį, nes negali jam tuoj pat nupirkti kokio nors brangaus žaislo. Nereikia tuoj pat tenkinti pirmagimio norų ir tikėtis, kad jis pamirš pavydą bei kitus neigiamus jausmus. Vaikas turi išmokti susigyventi su faktu, kad gimė broliukas, o tėvai privalo parodyti, kad girdi, ką sako pirmagimis, ir jį supranta. Jeigu pasakysite, kad jo svajonių žaisliukas bus gimtadienio dovana, vaikas supras. Jis jausis laimingas, kad jį išgirdote, be to, mokysis laukti, kol išsipildys svajonė.


