Ankstyvasis vaiko fizinis ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi etapas. Jis apima įvairias veiklas, skatinančias vaiko fizinį aktyvumą, motorinių įgūdžių lavinimą ir sveiką gyvenseną.
Fizinio ugdymo nauda vaiko raidai
Fizinis ugdymas turi didelę įtaką vaiko fizinei, socialinei ir emocinei raidai:
- Fizinė raida: Fizinis aktyvumas padeda stiprinti raumenis ir kaulus, gerina koordinaciją ir pusiausvyrą, skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
- Motoriniai įgūdžiai: Žaidimai ir fizinės užduotys lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, reikalingą kasdieninėms veikloms, tokioms kaip rašymas, piešimas, bėgiojimas ir šokinėjimas.
- Sveikata: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sveiką svorį, mažina nutukimo riziką ir stiprina imuninę sistemą.
- Socialiniai įgūdžiai: Komandiniai žaidimai ir grupinės veiklos moko bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus.
- Emocinė raida: Fizinis aktyvumas skatina pasitikėjimą savimi, mažina stresą ir nerimą, gerina nuotaiką ir savijautą.
Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui.
Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai.
Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.
Kaip skatinti fizinį aktyvumą namuose ir ugdymo įstaigose
Tėvai ir globėjai gali skatinti vaiko fizinį aktyvumą įvairiais būdais:
- Žaidimai lauke: Leiskite vaikui žaisti lauke kuo dažniau. Bėgiojimas, šokinėjimas, laipiojimas ir žaidimai su kamuoliu yra puikūs būdai aktyviai praleisti laiką.
- Šeimos veikla: Planuokite šeimos pasivaikščiojimus, dviračių žygius ar kitas aktyvias veiklas. Tai ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina šeimos ryšius.
- Žaidimai viduje: Kai oras neleidžia būti lauke, sukurkite aktyvią aplinką namuose. Šokiai, mankšta, kliūčių ruožai ir žaidimai su kamuoliu gali būti smagūs ir naudingi.
- Ribokite sėdėjimą: Stenkitės riboti laiką, kurį vaikas praleidžia sėdėdamas prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono. Skatinkite jį rinktis aktyvesnes veiklas.
Mokyklose fizinis ugdymas turėtų būti neatsiejama ugdymo proceso dalis. Jis padeda vaikams įgyti pagrindinius motorinius įgūdžius, suprasti fizinio aktyvumo svarbą ir išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų fizinio aktyvumo skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje.
Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką fiziniam aktyvumui.
Fizinio raštingumo svarba ir tarptautinė patirtis
Fizinis raštingumas ne tik kuria naudą jaunam žmogui, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Fiziškai raštingi žmonės yra laimingesni, sveikesni ir taip prisideda prie visuomenės gerovės, sveikatos, edukologijos ir kt.
Tam, kad augtų fiziškai raštinga visuomenė - būtina padėti mokytojams suprasti, kad laikas, skirtas ugdyti fizinį raštingumą darželiuose ir mokyklose yra ne tik ateities, bet ir dabarties iššūkis, kurį būtina priimti ir įvykdyti.
Nors sąvoka „fizinis raštingumas“ nėra plačiai paplitusi visose šalyse, tačiau daugelyje jų vykdomos programos, skirtos šiai sričiai plėtoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Airijoje parengtos gairės mokytojams, treneriams ir tėvams „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas“. Švedijoje vykdoma penkių žingsnių fizinio raštingumo programa. Velso vyriausybė yra paskelbusi įsipareigojimą „fizinį raštingumą paversti tokiu pat svarbiu ugdymo įgūdžiu kaip skaitymas ir rašymas“.
Australijoje, remiantis Australijos sporto komisijos sukurtu fizinio raštingumo struktūros modeliu, fizinis raštingumas įvardijamas kaip visą gyvenimą trunkantį holistinį ugdymąsi, įgytą ir taikomą fizinio aktyvumo veiklų kontekste.
FIZINIAI MANKŠTAI VAIKAMS 🏃♂️ SPORTO NAUDOS VAIKAMS 🏋️ Kūno kultūra
Dinaminė ugdymo(si) aplinka fiziniam aktyvumui skatinti
Dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.
Architektūros dimensiją apima objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.
Sukurti vaikų fiziniam aktyvumui optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų fizinis aktyvumas. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą.
Pasaulyje kuriamos inovatyvios ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos, kurios skatina vaikų fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, vaikų darželiai Japonijoje, Australijoje, Vokietijoje, Estijoje, Danijoje pasižymi nestandartiniais architektūriniais sprendimais: laiptų principu suprojektuoti pastatai, interjere imituojama gamtinė aplinka su nelygiu grindų paviršiumi, kalneliais, „upelių“ imitacijomis, lauke įrengtos balos žaidimams, plačios rampos judėjimui, vejos apželdintos rampų dalys, laiptų pakopos pritaikytos sėdėjimui ar čiuožimui.
Šios aplinkos atspindi universalaus dizaino mokymuisi principą, kai sudaromos lanksčios, visiems vaikams prieinamos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių ar sveikatos skirtumų.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam; Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- A1. Mityba ir higiena: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, ruošia maistą, įvardija sveikus maisto produktus, plauna vaisius ir daržoves, gamina užkandžius. Supranta, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą.
- A2. Asmens higiena ir savarankiškumas: Naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Taisyklingai plaunasi rankas, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia, saugiai naudojasi aštriais daiktais, siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus.
- B1. Stambiosios motorikos įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias, savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga, lipa laiptais, nušoka, šuoliuoja, mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį, lipa kopėtėlėmis. Stengiasi taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti.
- B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Taisyklingai laiko rašiklį, tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai, tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
tags: #ankstyvojo #vaiku #fizinio #ugdymo #reiksme
