Ankstyvojo amžiaus vaiko prigimtinės ugdymo(si) prielaidos yra pagrindas, kuriuo remiantis kuriama ikimokyklinio ugdymo(si) programa. Jų visuma užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindinis šios programos tikslas - padėti vaikui ugdytis visapusiškai, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir galimybes.

Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymą(si) grindžia šie pagrindiniai principai:

• Ugdytojo ir vaiko bendro veikimo principas: Mokytojas drauge su vaiku, atsižvelgdamas į jo gebėjimus, apmąsto vaiko emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymo(si) procesas atitinka vaiko raidos ypatumus.
• Žaismės principas: Ugdymas(is) vyksta per žaidimą, kuris yra natūralus ir efektyvus vaikui būdas pažinti pasaulį.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas(is) atliepia vaiko socialinę ir kultūrinę aplinką.
• Integralumo principas: Ugdymo(si) turinys yra vientisas ir susietas.
• Įtraukties principas: Visi vaikai, nepaisant individualių skirtumų, yra įtraukiami į ugdymo(si) procesą.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas(is) vyksta atsižvelgiant į vaiko patirtį ir aplinką.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Vaikams suteikiama pakankamai laiko ir erdvės gilintis į veiklą.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Vaikai skatinami apmąstyti savo patirtį ir mokymąsi.
• Ugdytojo ir vaiko bendro veikimo principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.

Ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos laikotarpiu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje labai svarbus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Pedagogų profesinis pasirengimas, jų motyvacija ir tėvų pastangos parengti vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigai bei nuolatinis bendradarbiavimas sudaro prielaidas sėkmingesnei vaikų adaptacijai grupėje. Ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo tėvų sąmoningumo, atsakomybės už vaiko ateitį ir nuo pedagogo asmenybės, autoriteto.

Didžioji dalis ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos laikotarpiu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje patiria nemalonią išsiskyrimo situaciją. Net 70 proc. tėvų susiduria arba susiduria iš dalies su ankstyvojo amžiaus vaiko adaptacijos sunkumais ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Apklausos rezultatai atskleidė nepakankamą bendradarbiavimą su pedagogais ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje adaptacijos laikotarpiu, kas apsunkina vaikų adaptaciją grupėje.

Empirinio tyrimo rezultatai padėjo išsiaiškinti tinkamas tėvų elgesio strategijas adaptacijos laikotarpiu: domėtis grupės dienotvarke ir pagal ją keisti dienotvarkę savo namuose; iš anksto susipažinti ir padėti priprasti vaikams prie grupės pedagogių. Susidariusiems sunkumams spręsti grupėje, pedagogai ir tėvai turėtų taikyti įvairius bendradarbiavimo būdus.

Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ ugdomi šie gebėjimai:

• Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Esminiai gebėjimai:
  • A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
  • A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
  • A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Taip pat svarbūs ir judėjimo, smulkiosios motorikos įgūdžiai:

• Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
• Esminiai gebėjimai:
  • B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
  • B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiko #prigimtines #vaiko #ugdymo

• Vaikų alerginės reakcijos
• Tvarkos aprašas Kalvarijos socialinės globos namuose
• Kaip atskirti nėštumo slogą
• Vaikų pramogų ribojimas
• Jolie ir Pitt: vaikų kelionė per gyvenimą