Anketos yra svarbus socialinės informacijos rinkimo metodas, leidžiantis gauti duomenų apie įvairius aspektus. Kalbant apie socialinės informacijos rinkimo metodus, negalėtume vienareikšmiškai teigti apie vieno ar kito metodo naudojimą vien. Klausimų tikslas - nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Klausimai gali būti atviri arba uždari.
Anketų svarba ugdymo ir psichologinės pagalbos kontekste
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė tikino, kad ši anketa duodama visiems tėvams, kurie ateina konsultuotis dėl vaiko. Į pedagoginę psichologinę tarnybą kreipiamasi, kai vaikas patiria ugdymosi sunkumų. Tarnymoje objektyviai įvertinamos šių sunkumų priežastys ir pobūdis, vaiko raida, pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio ugdymo ir reikiamos švietimo pagalbos. „Renkama diagnostiškai svarbi informacija, o konfidencialumas yra užtikrinamas“, - direktorė tikino, kad per 25-erius metus nepasitaikė daug atvejų, kai anketos klausimai tėvams būtų užkliuvę. Tam tikri sutrikimai, gimdymo subtilybės/traumos turi reikšmės suprantant vaiko problemą, tarkim, dėl mokymosi sutrikimų ir sunkumų. „Mes turime didelius krūvius, tad rinkti perteklinę informaciją tikrai nesame suinteresuoti.“
„Tai yra oficialūs atsakymai su mano parašais Pedagoginei psichologinei tarnybai į intymius ir asmeniškus klausimus. Godos J. pasidalintuose vaizduose matyti ne tik anketoje užduoti klausimai apie gimdymo eigą, šeimos narių sveikatos būklę, vaikui taikomas drausminimo priemones ir t.t., bet ir moters suraityti atsakymai - „Eikite į Peru kaimelį, kurio pavadinimas Na***“, „ne Jūsų reikalas“, „daug kelionių po pasaulį ir džiaugsmingų įvykių bei romantiškų nuotykių!“. Godos J. Goda J. patarė tėvams atidžiau įvertinti, kada ir kur teikia asmeninę informaciją. Paviešintas įrašas įžiebė internautų diskusiją. „Ši mama žino, ką daro ir jai neišplautos smegenys kaip daugeliui tėvų. Ji mato dešimt žingsnių į priekį. „Sutinku, ne jų (tarnybų, red. past.) reikalas rinkti visą šią informaciją, bet... Godos J. „Normalūs šie klausimai, ypač kaip drausminate vaiką, - Edvinas tikino, kad veikiausiai mama pati turi bėdų.“
Vaiko savarankiškumo ugdymas
Tėvų pareiga užtikrinti vaiko poreikių, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą. Įstatymai numato galimybę informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl galimų vaiko teisių pažeidimo. Mokslininkai atranda, kad tai, ką vaikai atsineša į mokyklą yra itin svarbu - itin svarbu, koks yra vaiko požiūris į mokymąsi, jo susidomėjimas, vidinės savybės. Vaikas, turintis vidinės motyvacijos ir tam tikras vidines savybes, gebės pasiekti aukštų rezultatų besimokydamas ir vidutinio lygio mokykloje, o tiems vaikams, kurių mąstysena trukdo mokymuisi, negalės išnaudoti net geriausių švietimo galimybių.
Kaip tėvai gali prisidėti prie vaiko sėkmės mokykloje?
Vienas svarbiausių uždavinių tėvams yra ugdyti vaikus, kurie taptų pasitikinčiais savimi ir savarankiškais žmonėmis. Žinoma, ankstyvame amžiuje vaikai yra priklausomi nuo tėvų. Būdami kūdikiai jie turi būti pamaitinti, nuprausti, pastebėti ir prižiūrėti visada, kada to reikia. Kuomet vaikai auga, jie tampa savarankiškesni šiose pagrindinėse gyvenimo srityse, tačiau vistiek yra priklausomi nuo tėvų - jiems reikia apsaugos, meilės, rūpesčio. Kai vaikai pasiekia paauglystę ir žengia link suaugusiųjų pasaulio, jie tampa vis mažiau priklausomi nuo tėvų ir įgyja vis didesnį savarankiškumą visuose savo gyvenimo aspektuose. Šis atsiskyrimo procesas paruošia suaugusiųjų gyvenimo iššūkiams. Šis progresas nėra savaime suprantamas, neretai jį slopina geranoriški, tačiau pasimetę tėvai (jų perdėtas noras vaiką globoti, daug ką daryti už jį).
Savarankiškų ir nesavarankiškų vaikų skirtumai
Nesavarankiškų vaikų požiūris apie save priklauso nuo aplinkinių. Kai kurie tėvai netgi skatina tokią vaikų priklausomybę, jie naudojasi savo jėga ir kontrole, kad išliktų svarbiausiais asmenimis savo vaikų gyvenime, nuo kurių daug kas priklauso ir kas nusprendžia dalykus. Tokius vaikus galima atpažinti pagal šiuos kriterijus:
- Reikia išorinio paskatininimo, kad veiktų.
- Jų laimės jausmas priklauso nuo kitų, nes jie nesijaučia esantys savo gyvenimo, minčių, emocijų, veiksmų šeimininkais.
- Neretai perdėtai skatinami įvairiais netinkamais būdais nepriklausomai nuo jų elgesio (pvz., jei nekelsi triukšmo, įjungsiu filmuką).
- Jiems sunku priimti sprendimus, nes jų tėvai tiki, kad tik jie žino, kas yra geriausia jų vaikui ir priima sprendimus už juos.
Jei jūsų vaikas yra savarankiškas, tai reiškia, kad jūs jį auginate tikėdami juo, jo galimybėmis pasirūpinti savimi. Leidžiate jam pačiam susirasti įdomios veiklos. Savarankiški vaikai neretai pasižymi šiomis savybėmis:
- Yra motyvuoti kažką darydami, nes žino priežastis, dėl ko tai jiems yra svarbu daryti;
- Tokie vaikai labiau pasitiki savo jėgomis, nes jiems buvo suteikta galimybė patiems ištyrinėti savo galimybes ir pasirinkimus;
- Tėvai tinkamai ir nepiktnaudžiaudami naudoja išorinius paskatinimus;
- Būdingi bendradarbiaujantys, o ne kontroliuojantys santykiai tarp vaikų ir tėvų - yra tariamasi dėl įvairių dalykų ir atsižvelgiama į vaiko nuomonę;
- Savarankiški vaikai yra geri sprendimų priėmėjai, kadangi jiems yra leidžiama apsvarstyti įvairius pasirinkimo variantus, bei su tėvų patarimais ir palaikymu jie gali priimti jiems tinkamiausią sprendimą.
Savarankiškumas mokykloje padeda vaikui prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ir mokymosi organizavimą (ką galiu daryti, kai kažko nesuprantu, ką turiu daryti, kad išmokčiau, kur turiu ieškoti trūkstamos informacijos ir pan.). Pirmose klasėse vaikas būdamas kuo labiau savarankiškas įgauna galimybę atlikti daugybę dalykų pats, o tai itin pakelia jo savivertę, jis neprivalo visada būti priklausomas vien tik nuo suaugusiųjų (kas taip pat palengvina ir tėvų gyvenimą). Perėjus iš pradinės mokyklos į pagrindinę, savarankiškumas padeda vaikui greičiau priprasti prie įvykusių pokyčių - jam reikia atrasti klases, kur kokia pamoka vyks, ten būti laiku - laikytis pamokų tvarkaraščio, priprasti prie daugybės skirtingų mokytojų ir klasių, prisiminti, pasižymėti, ką reikia atlikti, išmokti namuose bei prisiminti, ką kasdien jie turi atsinešti į mokyklą. Vaikai, kurie išvysto tinkamą jų amžiui savarankiškumą, geriau susidoroja su pagrindinėje mokykloje kylančiais iššūkiais ir tvirčiau joje jaučiasi, yra motyvuotesni mokantis.
Kaip auginti savarankiškus, savimi pasitikinčius vaikus?
Savarankiškumas - tai nėra savaime suprantama savybė, kurią vaikas įgyja pats. Tam jam reikalingas suaugusysis su savo patirtimi, platesniu matymu. Ši savybė, galima sakyti, yra tarsi dovana, kurią vaikas aktyviai naudos visą savo gyvenimą. Jūs galite suteikti šiuos pagrindinius savarankiškumo augimui būtinus ingridientus:
- Suteikti vaikui savo meilę ir pagarbą;
- Mokyti jį, kad jis yra savo gyvenimo šeimininkas;
- Suteikite vaikui gaires ir leiskite pačiam priimti sprendimus, padėkite pamatyti galimus pasirinkimo rezultatus.
Mokykite atsakomybės
Vienas iš jūsų, kaip tėvų, uždavinių yra mokyti vaiką atsakomybės. Itin svarbu yra su vaiku pakalbėti, kokios yra jūsų, kaip tėvų, ir jo pareigos. Kuomet jūs ir vaikas tiksliai žinosite, ko iš jūsų yra tikimasi, bus daug lengviau išlikti šių pareigų ribose. Padarykite sąrašą, kaip jūs, kaip tėvai prisidėsite prie to, kad vaikui sektųsi (sąrašas su jūsų atsakomybėmis, pvz., pasirūpinti maistu, vaikui tinkamais rūbais, kasdien kartu praleisti laiko skirto pokalbiams apie dieną, įdomiai veiklai, dalyvauti mokyklos susirinkimuose, mokyklos bendruomenės gyvenime ir pan.). Vėliau kartu su vaiku sudarykite sąrašą, kokios turėtų būti vaiko atsakomybės (mokytis, rūpintis savo daiktais, prisidėti prie namų ruošos ir pan.). Taip pat aptarkite, kokios yra kitų vaiko mokymosi aplinkoje esančių žmonių atsakomybės: mokytojo, būrelio vadovo, trenerio ir kt. Žinoma, neatliekant savo pareigų, turėtų būti numatytos ir tam tikros pasekmės, kurias būtina aptarti su vaiku. Geriausiai veikiančios pasekmės yra loginės pasekmės bei tos, kuomet vaikas netenka vienos ar kitos privilegijos, kuri jam yra svarbi ir jis nori (bei atlikęs pareigą gali) ją vėl susigrąžinti (tačiau prieš tai būtinai turi būti dėl to susitarta su vaiku).
Reikalaukite atsakingumo ir mokykite priimti klaidas
Neretai mes, suaugusieji, savo nesėkmes mėgstame nurašyti kitiems, kaltindami kitus, nepalankias aplinkybes, netinkamą laiką ir t.t. Taip mes netiesiogiai siunčiame klaidingą žinutę ir savo vaikams, kad niekas nėra jų kaltė ir jie nėra atsakingi už savo veiksmus. Tačiau gebėjimas būti atsakingu už savo veiksmus yra itin svarbus tampant savarankišku. Vaikų nenoras prisiimti atsakomybės neretai yra susijęs su baime patirti nesėkmę. Kaltindami išorinius dalykus (kitus žmones, nesąžiningumą ir kt.) vaikai saugo savo vidinį pasaulį nuo žalos. Tačiau atsakomybė turi dvi monetos puses, kurios neįmanomos viena be kitos - vaikas negalės prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir patirti sėkmę, jei negebės prisiimti atsakomybės už savo klaidas ir nesėkmes. Taigi, gebėjimas priimti klaidą, kaip galimybę mokytis, augti yra itin svarbus.
Skatinkite tyrinėjimą
Ankstyvojoje vaikystėje jūs turite atidžiai stebėti, būti šalia ir prižiūrėti savo vaikus, kad užtikrintumėte jų saugumą. Tai vaikams suteikia saugumo jausmą ir žinojimą, kad yra saugi vieta, į kurią jie gali sugrįžti, kuomet nuklysta tolėliau. Tačiau tarp saugumo ir nesavarankiškumo yra nedidelė linija. Kuomet vaikas suformuoja saugumo jausmą, turite padrąsinti jį tyrinėti tolimesnę aplinką. Toks „išstūmimas iš lizdo“ leidžia vaikams išbandyti gebėjimus „realiame pasaulyje“, ir surasti gebėjimo, saugumo ir savarankiškumo jausmą. Pavyzdžiui, pradžioje kartu su vaiku keliaukite į biblioteką, susipažinkite su jos erdvėmis ir taisyklėmis, vėliau skatinkite vis daugiau vaiką veikti joje savarankiškai, galiausiai palikite tai vaiko atsakomybei (žinoma, viskas turi būti daroma atsižvelgiant į vaiko amžių ir pasirengimą tai daryti). Taip pat ir su daugeliu dalykų gyvenime - mentoriaukite, nukreipkite, suteikite instrukcijas, bet vis labiau skatinkite vaiką atlikti viską savarankiškai. Nustebsite, kiek gali vaikai, kai jiems yra suteikiama galimybė veikti ir yra pasitikima jais.
Anketų pavyzdžiai ir taikymo sritys
Šiame straipsnyje pateikiami anketų, skirtų vaikams, pavyzdžiai, apimantys įvairias temas:
Patyčios
- Kiek tau metų?
- Kaip saugiai tu jautiesi savo mokykloje?
- Kaip dažnai kiti mokiniai (draugai ar kiti) tyčiojosi iš tavęs?
- Kaip tu reaguoji, jeigu iš tavęs tyčiojasi?
- Ar dažnai mokytojai tyčiojasi iš mokinių?
Fizinis aktyvumas
- Jūsų lytis.
- Jūsų amžius.
- Ar sportuojate? (jeigu į šį klausimą atsakėte NE, pereikite prie 7 klausimo).
- Kaip dažnai sportuojate.
- Kiek laiko užtrunka jūsų treniruotė?
- Kaip sportuojate.
Narkomanijos prevencija
- Ar esate girdėjęs apie narkomanijos problemą mokykloje, kurioje mokosi jūsų vaikas?
- Ar jūs manote, kad esate pakankamai informuotas apie narkomanijos žalą?
- Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie narkotikų prevencijas?
Vartotojų nuomonė apie šokoladą
- Ar jums patinka šokoladas? atsakymą pažymėkite ×.
- Kada perkate šokoladą? atsakymą pažymėkite ×.
- Ar dažnai perkate šokoladą? atsakymą pažymėkite ×.
- Kur perkate šokoladą?
Alternatyvaus ugdymo mokykla
- Kokios vertybės turėtų būti puoselėjamos mokykloje?
- Dėl kokių priežasčių renkatės alternatyviojo ugdymo mokyklą?
- Ar rinkdamiesi alternatyvios pedagogikos mokyklą, įvertinate riziką, jog netikėtai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, vaikui gali nebūti sudaryta galimybė lankyti mūsų mokyklą ir prireiks rinktis kitą mokyklą, kurioje gali būti sunku adaptuotis?
- Pageidautumėte, kad Jūsų vaikas lankytų mūsų mokyklą iki ... klasės?
- Ar pritariate mišrioms klasėms (skirtingų amžiaus grupių)? Atsakymą pagrįskite.
- Ar vaikui turėtų būti užduodami namų darbai? Atsakymą pagrįskite.
- Ar pageidaujate, kad vaikų įgūdžiai būtų vertinami? Atsakymą pagrįskite.
- Ar mokykla reikalinga tik dėl galimybės įgyti žinių? Atsakymą pagrįskite.
- Kaip svarbu, kad vaikas išlaikytų brandos egzaminus?
- Kiek Jums svarbu, kad Jūsų vaikas įgytų aukštąjį išsilavinimą?
- Ar aukštajam išsilavinimui būtinai reikalingas aukštojo mokslo diplomas? Atsakymą pagrįskite.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas
- Kiek ir kodėl ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingas pasiekimų ir pažangos vertinimas?
- Kaip dažnai su grupės pedagogėmis aptariate vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimą?
- Koksias dokumentavimo formas naudoja pedagogai vertindami Jūsų vaiko pažangą ir pasiekimus?
- Koks informavimo priemones renkasi pedagogai norėdami informuoti Jus apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus?
- Kuri informavimo forma Jums priimtiniausia?
- Kokie pokyčiai pedagogo veikloje galėtų padėti tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą?
Kitos anketos
Taip pat yra pavyzdžių, skirtų sužinoti vartotojų nuomonę apie pieno produktus, poreikį naujiems produktams ar paslaugoms, atliekų rūšiavimą.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas
Kauno lopšelio-darželio "Girstutis" tėvų apklausa atskleidė tėvų nuomonę apie darželio veiklą ir ugdymo kokybę:
- Reikėtų periodiškai organizuoti 1:1 susitikimus tėvams su auklėtojais, nes kol nepaklausi konkrečiai, auklėtojai nieko nepasakoja apie vaiko savijautą, kaip jam sekasi bendrauti ar ugdytis.
- Fizinio ir psichologinio saugumo užtikrinimas; lygios galimybės visiems vaikams ugdytis ir tobulėti.
- Vaikų pasiekimai ir tėvų informavimas apie vaikų daromą pažangą ir pasiekimus.
- Reikėtų papildomų būrelių ar pavienių veiklų, kuriose vaikai galėtų tobulėti kūrybiškai (kad ir mokamų).
- Vaikai per mažai laiko praleidžia lauke.
- Trūksta komunikacijos tarp administracijos ir auklėtojų.
- Pasikeitus auklėtojai (ar atėjus pakaitinei auklėtojai) ypatingai svarbu pranešti apie tai tėvams ankčiau, kad būtų galimybė paruošti vaiką.
- Mažesnė auklėtojų kaita, papildomi pedagogai problematiškiems vaikams.
- Dažniau atlikti stebėjimus.
- Daugiau išvykų, renginių kartu su tėveliais(vaikų pasirodymų ką išmoko), papildyti inventorių kieme.
- Aptarimas su tėveliais apie vaikų pasiekimus kas ketvirtį.
„Nes kai šeima ir ugdytojai nebendradarbiauja, vaiko ugdymas negali būti pilnavertis ir kryptingas vaiko naudai. Tokie skambūs žodžiai tėra biurokratija, dvelkianti sovietmečio pedagogėmis. Darbo patirtis ir praktika, man asmeniškai, pilnai atskleidė tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo efektyvumą vaiko ugdymosi procese. Jei su vaiku bus dirbama tik grupėje, na tarkim vaiką mokinsime atlikti gamtinius reikalus ant puoduko, o namie to nedarys, tai vaikas nesupras, kas yra teisinga. Tėvai, be išimties turi bendradarbiauti su ugdymo institucija vardan vaiko gerovės, pasiekimų..... Turi būti siekiama vieningų tikslų ir laikomasi tų pačių taisyklių. Nes tada tėvai pamato, kaip jų vaikas elgiasi ne namie ir supranta ko jam trūksta. Pedagogas išlieka lyderis žinių, praktikos, vaiko ugdymo metodikos žinovas. Tik nuolatinis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus ugdo supratimą apie veiklą darželyje, dalyvaudami projektuose jaučiasi svarbūs, reikšmingi, įvertinti, išgirsti.“
Taip pat svarbu paminėti, kad stipriausias vaiko saugumo šaltinis vis dar tas pats - artimas ryšys su tėvais. Toks ryšys stiprėja ne per dovanas ar pamokslus, o per paprastus kasdienius pokalbius, kurie vaikui siunčia aiškią žinutę: „Tu man rūpi. Aš tave girdžiu. Su manimi saugu.“
10 klausimų, stiprinančių ryšį su vaiku
- Kas šiandien tave pradžiugino? Tai padeda vaikui pastebėti pozityvius dalykus ir dalintis džiaugsmu, net jei diena buvo įtempta.
- Ar buvo kažkas, kas šiandien buvo sunku? Rodo, kad tėvai priima ir ne tik teigiamas emocijas. Vaikai dažnai slepia sunkumus, jei nejaučia saugumo kalbėti.
- Kaip tu manai, kodėl taip nutiko? Skatina refleksiją ir priežasties-pasekmės ryšio supratimą, o ne vien jausmų išsakymą.
- Kas tau šiandien labiausiai patiko veikti? Padeda tėvams suvokti vaiko interesus ir stipriąsias puses.
- Ar norėtum, kad kažką kartu pabandytume? Tai kvietimas į bendrą laiką.
