Menu Close

Naujienos

Atsakomybė vaikų įstatyminė reguliavimo

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas Nr. reguliuoja vaikų priežiūros ir atsakomybės klausimus. Šio įstatymo tikslas - užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugoti jų teises.

Pagrindiniai vaiko priežiūros principai

Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi keliais svarbiais principais:

  • Geriausių vaiko interesų prioritetiškumas: visada siekiama užtikrinti vaiko interesus.
  • Vaiko dalyvavimas priimant su juo susijusius sprendimus: vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka.
  • Individualizavimas: kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
  • Orumas: bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę.
  • Prieinamumas: vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
  • Bendradarbiavimas: institucijos ir specialistai bendradarbiauja tarpusavyje.
  • Visapusiškumas: užtikrinamas kompleksinis požiūris į vaiko situaciją.
  • Vaiko privataus gyvenimo apsauga: institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.
Principai, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl vaikų

Vaiko minimalios priežiūros priemonės

Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos maksimaliai iki vienerių metų. Minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, o priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, - maksimaliai iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Vaiko minimalios priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu minimalios priežiūros priemonė pratęsiama, bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti nustatyto maksimalaus minimalios priežiūros priemonės termino.

Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba.

Kai kompleksinė pagalba yra neveiksminga ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, - pagal tėvų gyvenamąją vietą savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą).

Procesas, kaip vaikui skiriamos minimalios priežiūros priemonės

Vaiko vidutinės priežiūros priemonės

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra tam nustatytas pagrindas. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos nustatytais atvejais, terminas.

Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija.

Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?

Institucijų vaidmuo ir procedūros

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria ir pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.

Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo klausimą, surinkta informacija ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai išvadai gauti.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas (išskyrus nurodytus atvejus), vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos atstovas, prašymą pateikęs asmuo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas, vaikų socializacijos centro atstovas. Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir kitų priemonių skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Vaiko nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Schematinė vaiko gerovės komisijos darbo eiga

Baudžiamoji atsakomybė ir nepilnamečiai

Baudžiamoji atsakomybė - tai griežčiausia teisinė atsakomybė Lietuvos teisės sistemoje. Už nužudymą, mažamečio išžaginimą gali grėsti net iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Už sunkų sveikatos sutrikdymą gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamajame kodekse (toliau - BK) nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų, ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos (konkretus sąrašas numatytas BK 13 str. 2 d.). Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų.

BK numatytos specialios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos, kurios skiriasi nuo bendrųjų. Tai privalomos valstybės prievartos priemonės, kurios skiriamos įstatymo nustatytu atveju, tačiau jų taikymas neužtraukia teistumo. Nusikaltusiam nepilnamečiui gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu.

Auklėjamojo poveikio priemonės gali būti:

  • Žalos atlyginimas ar pašalinimas darbu: nepilnametis, kuris turi savarankiškai disponuojamų lėšų, įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, arba pašalinti ją savo darbu.
  • Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai: įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
  • Tėvų ar kitų asmenų vykdomas ugdymas ir priežiūra: būtina išpildyti dvi sąlygas: 1) tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą; 2) nepilnametis pats turi sutikti, bei pasižadėti klausyti ir tinkamai elgtis. Asmenys, kuriems gali būti atiduodamas nepilnametis: jo įtėviai, giminaičiai, globėjai, vaikų globos įstaiga ir kita.
  • Elgesio apribojimas: nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą. Gali būti paskirti net ir visi įpareigojimai bei draudimai, kurie išvardinti BK ar kiti reikalingi apribojimai. Teismas juos skiria savo nuožiūra. Elgesio apribojimo trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių.

Įpareigojimai gali apimti buvimą namuose nustatytu laiku, mokymąsi ar darbą, tam tikrų žinių įgijimą, gydymosi nuo priklausomybių kursą (tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka), dalyvavimą socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių.

Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė ir priemonės
Priemonės tipas Aprašymas Trukmė/Kiekis
Auklėjamojo poveikio priemonės Valstybės prievartos priemonės, nesukeliančios teistumo Iki 3 suderintų priemonių vienu metu
Žalos atlyginimas ar pašalinimas darbu Įpareigojimas atlyginti žalą savarankiškai disponuojamomis lėšomis ar darbu Teismo nustatytas terminas
Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai Darbas visuomenės labui 20-100 valandų (reikalingas nepilnamečio sutikimas)
Tėvų/globėjų ugdymas ir priežiūra Ugdymas ir priežiūra, reikalaujantis sutikimo iš visų šalių Nuolatinis procesas
Elgesio apribojimas Įpareigojimai ir draudimai 30 dienų - 12 mėnesių
Terminuotas izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje Griežčiausia priemonė, taikoma kaip paskutinė išeitis Terminuotas
Bauda Pinigų suma valstybės naudai 5-50 MGL (250-2500 eurų)
Laisvės atėmimas Trumpalaikis ar terminuotas izoliavimas nuo visuomenės Maksimumas 10 metų nepilnamečiams; minimali bausmė per pusę mažesnė nei suaugusiems (ne mažiau 3 mėnesių)

Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką per pusę mažesnė nei numatyta sankcijoje, jei nenumatyta, tuomet - 3 mėnesiai. Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmės maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų. Taigi, nepilnamečiams BK numatoma švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei bendrosios.

Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečiams: amžiaus ribos ir priemonės

tags: #ank #atsakomybe #vaiku