Anemija nėštumo metu, kitaip dar vadinama mažakraujyste, yra būklė, kai sumažėja hemoglobino kiekis moters kraujyje. Tai ypač dažna nėštumo komplikacija, pasireiškianti 35-50% nėščiųjų, dažniausiai antrojo nėštumo trimestro metu. Ši būklė gali neigiamai paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą, todėl svarbu ją laiku atpažinti ir gydyti.
Kas sukelia anemiją nėštumo metu?
Anemija nėštumo metu gali išsivystyti dėl daugelio veiksnių:
- Padidėjęs geležies poreikis: Nėštumo metu organizmo poreikis geležiai smarkiai išauga dėl didėjančio kraujo tūrio, eritrocitų masės formavimosi, placentos vystymosi ir vaisiaus augimo. Vidutiniškai nėštumo metu reikia 1000-1500 mg geležies.
- Geležies trūkumas mityboje: Nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač vegetarams, gali lemti jos trūkumą.
- Geležies rezorbcijos sutrikimai: Ligos, tokios kaip gastritai, opos ar enteropatijos, gali sutrikdyti geležies pasisavinimą.
- Folio rūgšties ir vitamino B12 stoka: Šių svarbių vitaminų trūkumas, dažnai susijęs su netinkama mityba, taip pat gali sukelti anemiją.
- Lėtinės ligos: Lėtinės infekcinės susirgimai, lėtinės ligos, sukeliančios kraujavimą, taip pat gali prisidėti prie anemijos vystymosi.
- Fiziologiniai nėštumo pokyčiai: Nėštumo metu vykstantys kraujo tūrio ir plazmos kiekio pokyčiai, vadinami hemodiliucija, gali sąlygoti hemoglobino koncentracijos sumažėjimą, kuris nebūtinai reiškia anemiją.
- Kiti veiksniai: Baltymų trūkumas, hemoglobinopatijos, kraujo ligos, vėžiniai procesai, taip pat nėštumo metu pasireiškiantis vėmimas gali lemti mažakraujystę.
Anemijos simptomai nėštumo metu
Simptomų sunkumas priklauso nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo laipsnio. Esant nežymiai anemijai, nėščioji gali visai nejausti jokių požymių. Dažniau simptomai pasireiškia, kai hemoglobino koncentracija nukrenta žemiau 90-80 g/l.
Dažniausiai pasitaikantys nėščiųjų anemijos simptomai:
- Silpnumas, alpimas, galvos svaigimas.
- Sausa, šiurkšti oda.
- Pabalusi oda ir gleivinės.
- Stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote.
- Greitas nuovargis.
- Apetito sumažėjimas.
- Sumažėjęs kraujo spaudimas.
- Plaukų slinkimas.
- Burnos džiūvimas.
- Nagų lūžinėjimas.
- Dažnos infekcinės ligos.
- Lūpų kampučių įtrūkimai.
- Raumenų silpnumas.
Alpimas, kitaip dar vadinamas sinkope, yra laikinas sąmonės praradimas, kurį sukelia smegenų kraujotakos sumažėjimas. Be jau minėtų anemijos simptomų, alpimą gali sukelti ir kiti veiksniai, tokie kaip dehidratacija, maistinių medžiagų trūkumas, nereguliari mityba, ilgas stovėjimas, tam tikri vaistai, širdies ligos ar stresas.
Anemijos diagnostika
Dažniausiai anemija nustatoma apžiūros metu, apklausiant nėščiąją dėl mažakraujystei būdingų požymių. Gydytojas matuoja kraujo spaudimą, pulsą, vertina odos, nagų, plaukų būklę.
Pagrindinis diagnostikos metodas yra bendrasis kraujo tyrimas, kuriame vertinamas eritrocitų skaičius ir hemoglobino koncentracija. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje:
- Pirmajame ir trečiajame trimestruose yra mažesnė nei 110 g/l.
- Antrajame trimestre yra mažesnė nei 105 g/l.
Organizmo geležies būklę apibūdinantys rodikliai gali būti nestabilūs, todėl svarbu atlikti kompleksinius tyrimus. Vienas iš geriausių rodiklių, atspindinčių geležies kiekį organizme, yra serumo feritinas. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija mažesnė nei 110 g/l, o serumo feritinas mažesnis nei 12 ng/ml.
Anemijos komplikacijos
Lengva anemijos forma paprastai nekelia didelio pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje atsistato po gimdymo. Tačiau, jei anemija yra sunki ir hemoglobino koncentracija smarkiai mažėja, didėja rizika:
- Priešlaikiniam gimdymui.
- Dažnesnėms infekcinėms ligoms.
- Vaisiaus vystymosi sutrikimams ir deguonies trūkumui.
- Mažos kūno masės naujagimio gimimui.
- Perinataliniam mirtingumui.
Anemijos gydymas ir profilaktika
Diagnozavus anemiją, svarbiausia yra sureguliuoti mitybą, įtraukiant geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus. Gydytojas gali skirti geležies preparatų, vitamino C, kuriuos reikia vartoti tiksliai pagal nurodymus.
Mažakraujystės gydymas yra ilgas procesas, trunkantis kelis mėnesius. Net atsistačius hemoglobino koncentracijai, rekomenduojama tęsti papildų vartojimą ir laikytis mitybos plano.
Geležies šaltiniai maiste:
- Hemo geležis: randama mėsoje (raudonojoje, paukštienoje, žuvyje). Organizmas pasisavina 20-40% šios geležies.
- Nehemo geležis: daugiausia augalinės kilmės produktuose. Jos pasisavinimas siekia 5-7% ir priklauso nuo inhibitorių bei aktyvatorių. Absorbciją gerina citrinos, askorbino ir pieno rūgštys (citrusiniai vaisiai, žalios lapų salotos). Pienas, kava, arbata turi daug inhibitorių.
Geležies preparatais galima taikyti neselektyvią (visoms nėščiosioms) arba selektyvią (pagal serumo feritino tyrimą) profilaktiką.
Gydymo principai apima etiotropinį (priežasties šalinimą) ir simptominį (hemoglobino kiekio normalizavimą, geležies atsargų atnaujinimą) gydymą. Gydymui skiriama 150-200 mg geležies per parą, profilaktikai - 30-60 mg.
Geležies stokos anemija nėštumo metu – ką reikia žinoti!
Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti nepavyksta, gali prireikti kraujo perpylimo.
Svarbu atsiminti, kad tinkama mityba ir laiku pradėtas gydymas yra esminiai veiksniai, siekiant išvengti anemijos komplikacijų nėštumo metu.
