Teisininkai pastebi, jog po skyrybų, o ypač sukūrę antrą santuoką žmonės staiga tampa „pliki basi“, prigalvoja kitų būdų išsisukti nuo vaikų išlaikymo pareigos.
Išradingumą demonstruoja ir tie tėvai, su kuriais lieka gyventi vaikai: dirbtinai užaukština jų poreikius ir bando kaip reikalas „nutręšti“ skyrium gyvenančius buvusius sutuoktinius.
Pasak advokatės R. Narbutienės, kilus ginčams, daug informacijos suteikia socialiniai tinklai: „Jei tėvelis su kita puse atostogauja Maldyvuose, o vaiko išlaikymui neranda lėšų, atsižvelgiama ir į tai. Renkant teismui įrodymus išnaudojamos visos įmanomos galimybės“.
Nenorą mokėti vaikams periodinių išmokų kai kurie motyvuoja didelėmis skolomis. Tačiau, kaip pabrėžė teisininkė, didelių paskolų turėjimas ir periodiškas mokėjimas, jeigu bankui mokama po 2 tūkst. litų per mėnesį, tik atskleidžia, kad žmogus turi papildomų pajamų, nors oficialiai „rodo”, kad gauna minimumą.
Nesantuokinių vaikų išlaikymo ypatumai
Tiek pagal tarptautines, tiek pagal nacionalines teisės normas, susituokusių ir nesusituokusių tėvų vaikų statusas vaikų atžvilgiu yra vienodas. Nesantuokiniai vaikai turi tokias pat teises, todėl su jais kartu gyvenantys tėvai privalo tinkamai jiems atstovauti ir pasirūpinti, kad skyriumi gyvenantys ar pradėję gyventi mamos ar tėvai teiktų vaikams išlaikymą.
Civilinio kodekso 3 knygos 200 straipsnyje numatyta, kad vaiko išlaikymo pinigus galima prisiteisti tik už trejus praėjusius metus iki kreipimosi į teismą. Būna įvairių situacijų, kodėl mamos neprašo pinigų vaiko išlaikymui, tačiau teisiškai tai traktuojama, kad tokiu atveju motina netinkamai atstovauja savo vaikui: kiekviena atsakinga ir pareiginga moteris privalo pasirūpinti, kad skyrium gyvenantis tėvas rūpintųsi vaiku. Jei žmogus geranoriškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, jis turi teisę kreiptis į teismą, nes pareiga išlaikyti vaiką yra vienoda abiems tėvams, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymas priteistas, ar nepriteistas.
Kilus ginčui tai praverčia. Net prašant priteisti išlaikymą vaikui yra teikiami sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kiek mokėta įvairiuose prekybos vietose. Svarbu, kad žmonės nepiktnaudžiautų. Tėveliai tvirtina, kad teikė išlaikymą, tačiau neretai pasitaiko, kad tai būna netiesa, nes gal tik 20 litų yra davęs per mėnesį ar kelis šimtus per metus, tačiau jaučiasi prisidėjęs prie vaiko išlaikymo.
Pastebima, jog tai - ne pavieniai atvejai, ypač, kai po skyrybų žmonės sukuria kitas šeimas. Antrosios pusės labai kovoja, kad ankstesnės santuokos ar nesantuokiniams vaikams tėvas skirtų kuo mažesnį išlaikymą. Tenka už jų teises ir gerovę kovoti teismuose.
Tai buvo matyti ir DELFI aprašytoje istorijoje: vyras privalo teikti išlaikymą nesantuokiniam sūnui, o teisėta žmona stengiasi, kad jo dabartinė šeima būtų labiau materialiai apsaugota, kad kuo mažiau pinigėlių gautų nesantuokinis sūnus. Moteris stebėjosi, kad sutuoktinis negali padovanoti dalies namo jųdviejų sūnui - tačiau taip tik norėtų apsaugoti sutuoktinio turtą, perleidžiant jį santuokiniam sūnui. Moteriai natūralu, kad jos vaikui ta namo dalis reikalinga, o tas kitas vaikas - kitoks? Kartais žmonės elgiasi piktybiškai. Nenorėdami teikti išlaikymo, sako, kad vaikas gali gyventi ir pas juos, nes saviems vaikams neva neskiria tiek lėšų, kiek reikalauja buvusi žmona.
Mano praktikoje buvo vienas labai aštrus ginčas ir ilgas bylinėjimasis. Klientas turėjo teikti išlaikymą vaikui, o jo sutuoktinė labai kovojo prieš. Ir, manyčiau, kad jo vaikai iš buvusios santuokos liko neapginti. Man tai buvo labai įsimintina byla, nes vaikai liko finansiškai nuskriausti. Jų išlaikymui teismas priteisė tikrai nedaug lėšų, nors jie buvo ir šaunūs, ir gabūs.
Kaip užtikrinti vaiko išlaikymą?
Manoma, su vaiku gyvenantys mama ar tėtis turi visapusiškai užtikrinti vaiko interesus ir laiku kreiptis į teismą, jei neteikiama materialinė pagalba iš atskirai gyvenančio tėvo ar motinos. Pasitaiko situacijų, kai vaiko išlaikymas buvo priteistas 2001-2002 ar 2003 metais po 150 ar 300 litų ir iki pat šio laiko mama ar tėtis nesikreipia į teismą, kad išlaikymo suma būtų padidinta.
Išlaikymo indeksavimas yra įtvirtintas Civiliniame Kodekse, o jo tvarka patvirtinta 2008-07-09 Vyriausybės nutarimu. Tačiau daugelis tėvų, kurie privalo teikti vaikams išlaikymą, galimai nežinodami šio Vyriausybės nutarimo, moka jį, kaip yra priteista teismo sprendime. Jeigu žmonės išlaikymą teikia geranoriškai, patys kažkada sutartos sumos paprastai neindeksuoja. Žmonės nepakankamai teisiškai išprusę, tad metų metus moka ar gauna tokias sumas, kokios buvo priteistos.
Taip. Tokiu atveju reikia teismo vykdomąjį raštą pateikti antstoliui, kuris apskaičiuoja susidariusį įsiskolinimą ir imasi priemonių jį išieškoti iš išlaikymą teikiančio asmens. Taip pat Civilinis kodeksas numato išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo galimybę. Išlaikymas gali būti priteistas ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir vienkartine pinigine išmoka ar nekilnojamuoju turtu, kuris vaikui gali duoti pajamas, naudotinas kasdienių poreikių tenkinimui. Gali būti ir vienkartinė išmoka - tėtis susitaria su mama arba teismas priteisia sumą: matydamas, kad tėčio banko sąskaitose yra nemažai lėšų, paskaičiuoja periodines išmokas, reikalingas vienam mėnesiui, ir padaugina iš viso išlaikymo laiko, tai yra likusio iki vaiko pilnametystės.
Teismas gali ne tik padidinti, bet ir sumažinti vaiko išlaikymui skiriamą sumą. Dažnai tėveliai, kurių vėlesnėse santuokose gimsta vaikų, kreipiasi į teismą dėl išmokų sumažinimo, nes atsiranda daugiau išlaikytinių ir pablogėja jų materialinė padėtis.
Kaip susitarti dėl išlaikymo be teismo?
Žmonės neretai ateina patys draugiškai susitarę ir surašome neprocesinę taikos sutartį. Tai reiškia, kad teismui nepaduodamas ieškinys, byla nepradedama ginčo teisenos tvarka. Sutartyje tėvai dažniausiai susitaria dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, o kitas iš tėvų įsipareigoja teikti konkretų išlaikymą. Tokiu atveju, teismas patvirtina taikos sutartį, priimdamas nutartį, kuri šalims yra privaloma ir turi būti vykdytina. Šios nutarties galia yra analogiška teismo sprendimui.
Būna, kad ir taip susitaria. Tėvelis perveda į banko sąskaitą sutartą sumą arba, kad paskui nebūtų ginčų, atnešęs pinigus pasiima raštelį, kad sumokėjo. Aišku, tų raštelių pasirašinėjimas gal mums nelabai priimtinas, bet normalūs, civilizuoti žmonės taip daro: šiais laikais pasitikėti sudėtinga.
Žmogus rizikuoja, kad jam gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Manyčiau, kad taip nebūna - jei kas moka, visada pasiima raštelį, o jei perveda pinigus į sąskaitą - nurodo mokėjimo paskirtį, rašydami, kad tai vaiko išlaikymui skirti pinigai. Pasitaiko net, kad užrašo „elementai“ , o ne „alimentai“, „išlaikymas“. Žmonės apsidraudžia visapusiškai, nes net mokėjimo paskirties nenurodymas prasidėjus ginčams tampa „skola“ ar kitais mokėjimais.
Gali būti priteista vaiko išlaikymo skola, bet tik už praėjusius trejus metus. Žmogui gali kilti daug nepatogumų ir susidaryti finansinių nuostolių. Pavyzdžiui, atvyksta žmogus į prekybos centrą ir negali susimokėti, nes areštuotos jo sąskaitos. Yra buvę, kad žmogus sugalvoja parduoti automobilį, atvyksta į „Regitrą“ jo išregistruoti ir sužino, kad automobiliui uždėtas areštas.
Mokėti vaikui protingą išlaikymą, kokį jis mano esant reikalingą vaiko poreikiams ir savo finansinėms galimybėms. Pinigus geriau pervesti į banko sąskaitą, nurodant paskirtį - vaiko išlaikymui. Kai perkami drabužiai, daiktai, reikėtų rinkti čekius, nes situacija gali bet kada pakrypti kita linkme.
Vaiko išlaikymo dydžio nustatymas
Kartais mamos dirbtinai užaukština vaiko poreikius, teigdamos, jog išlaikymui reikia 1800 ar daugiau litų. Tuomet kiekvienas poreikis nagrinėjamas atskirai, žiūrima, kur per daug mamytė prašo, kur per mažai, kur proto ribose. Žodžiu, tai pakankamai sudėtingos bylos.
Dabar orientuojamasi į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nors ją ypač sunku įrodinėti. Nenorintys mokėti vaiko išlaikymo nenoriai ją atskleidžia. Tuomet tenka griebtis įvairiausių įrodinėjimo priemonių, prašyti teismo leidimo reikalauti buvusio sutuoktinio ir žmogaus, su kuriuo jis vėliau susituokė sąskaitų išrašų, nes skyrium gyvenantis tėvas pinigų nelaiko savo sąskaitoje. Naujos žmonos irgi bando apsidrausti.
Kai kuriems tėvams atrodo - visą savo turtą kam nors padovanosiu, liksiu plikas, basas ir nieko tam vaikui negalėsiu duot. Tačiau tai ne variantas. Jeigu koks nors dizaineris ar architektas dirba savo įmonėje ir teigia gaunantis minimumą, tai nėra argumentas. Teismas įvertina, kiek tokios profesijos ir gebėjimų žmogus galėtų realiai uždirbti ir priteisia vaiko išlaikymui pagal jo poreikius, teigdamas: esate sveikas, darbingo amžiaus - ieškokite darbo, kuris galėtų teikti daugiau pajamų.
Dažnai ateina tėveliai ir klausia: „ką iš manęs teismas priteis - aš 250 litų uždirbu“. Tačiau dabar teisėjai dažniausiai net nesvarsto tokio klausimo, o jei žmogus labai spyriojasi, priteisia mokėti minimumą - 500 litų. Šiek tiek mažiau priteisia, jei yra keli vaikai ar neįgalumas. Tačiau ir į tai ne visada atsižvelgiama, nes - ne paslaptis - pas mus neįgalumu irgi piktnaudžiaujama, be to, ne bet kokio lygio neįgalumas neleidžia dirbti, todėl vertinamos realios žmogaus galimybės uždirbti.
Slepiantys mokesčius taip pat nebeišsisuka nuo vaikų išlaikymo: teismai žiūri, kaip žmonės realiai gyvena, kokiame būste, kokią mašiną turi, kur atostogauja. „Jei tėvelis su kita puse atostogauja Maldyvuose, o vaiko išlaikymui neranda lėšų, atsižvelgia ir į tai. Renkant teismui įrodymus išnaudojamos visos įmanomos galimybės. Patys klientai taip pat suinteresuoti ginčo baigtimi ir stengiasi mums suteikti kuo daugiau informacijos apie realią žmogaus, iš kurio norima prisiteisti vaiko išlaikymą, situaciją.
Minimaliems vaiko fiziologiniams poreikiams patenkinti iš abiejų tėvų reikia minimalios mėnesio algos dydžio sumos. Teisiškai, kiekvieno iš tėvų dalis turi būti lygi, todėl tam, kuris neaugina vaiko, priteisiama 500 litų. Manoma, jog tas žmogus, su kuriuo vaikas gyvena, būtiniesiems jo poreikiams patenkinti irgi skiria 500 litų: moka už butą, komunalinius patarnavimus, maistą. Žinoma, čia kalbama apie būtinuosius poreikius, tačiau yra ir papildomų.
Bendravimo tvarkos ir išlaikymo santykis
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą, t. y. nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitę. Sveikintina, kad tokia teisinė praktika ima įgyvendinti ir Lietuvoje veikiantys teismai.
Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarką - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarkos „50:50“ nereikėtų aiškinti plečiamai.
Advokatė pažymi, kad nustačius bendravimo grafiką „50:50“, akivaizdžiai kyla ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, t. y. klausimu, ar išlaikymas turi būti teikiamas ir jeigu taip, nuo ko priklauso jo dydis. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, taigi, kasdienių poreikių patenkinimui išlaidos kitam iš tėvų nėra priteisiamos.
Tačiau, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis - kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo, būrelių apmokėjimas, gydymo išlaidos), todėl šiuo atveju teismai preziumuoja, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Akivaizdu, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui, net ir nustačius bendravimo tvarką „50:50“ privalo būti priteisiamas, tačiau jo dydis yra žymiai mažesnis, nei tuo atveju, kai yra nustatoma įprasta bendravimo tvarka (vienas iš tėvų su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, atostogų ir šventinių dienų laikotarpiu). Pažymėtina, kad Teismai, nustatydami išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, privalo atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio išmokas vaikams skiria valstybė ir toje dalyje mažinti išlaikymo dydį.
Šeimos advokato atsakymai: „Kaip apskaičiuojamas išlaikymas vaikui?“
Turiu nesantuokinę dukrą, gimusią Londone. Po išsiskyrimo motina su dukra gyvena Lietuvoje. Pasirašėme pas notarą sutartį, kad mokėsiu 500 Lt per mėnesį. Pasikeitus valiutai, sumą konvertavome atitinkamu atžvilgiu. Kaip ir nematau jokios bėdos šioje situacijoje, išskyrus paskutinį pokalbį, kur manęs buvo prašoma pradėti mokėti 190 eurų į mėnesį, nes alimentų vidurkis kilo.
Jeigu pasirašėte alimentus pas notarą, alimentų vidurkis nesiskaičiuoja. Vidurkis kyla, kai teismo keliais viskas atliekama. Ten sutartyje rašoma, kad kas metus perskaičiuoja. Norint kelti alimentus, reikia arba abiejų susitarimo, arba teismo keliu. Bet jei teismas priteis daugiau, tada gali tekti kas metus mokėti vis daugiau pagal perskaičiuojamas lėšas. Bandykit tartis kažkaip.
Jei nesusitarėte gražiuoju, be naujo, patvirtinto sprendimo neprivalote mokėti daugiau. Kai kurie sugeba tiesiog susitarti. Bet tada viena pusė rizikuoja, nes kita gali kreiptis dėl permokų.
tags: #alimentai #nesantuokiniam #vaikui
