Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas.
Nėštumas moteriai - jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems. Bet tik tuomet, kai tikrai buvo įrodyta alergija.
Alerginio bėrimo priežastys nėštumo metu
Odos bėrimų alergenai yra įvairūs. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą. Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:
- Saulė. Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginiai reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
- Vanduo. Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
- Dulkės. Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
- Vabzdžiai. Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
- Maistas. Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
- Vitaminai. Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
- Augalai. Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
- Gyvūnai. Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
- Metalas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.
Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikros gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose.
Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didelėmis žaizdomis.
Specifinės nėštumo metu pasireiškiančios odos ligos
Nėštumo metu moterys gali susidurti su įvairiomis odos problemomis. Kai kurios iš jų yra specifinės nėštumui ir gali pasireikšti kaip alerginis bėrimas ar niežulys.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas (PUPPP)
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Puppo bėrimas, dar žinomas kaip niežtinčios dilgėlinės papulės ir nėštumo plokštelės, yra dažna odos liga, kuria serga nėščios moterys, ypač trečiąjį trimestrą. Ši būklė gali sukelti didelį diskomfortą ir kančią, todėl būsimoms motinoms labai svarbu suprasti jos pobūdį, priežastis, simptomus ir gydymo galimybes. Nors Puppo bėrimas nėra kenksmingas kūdikiui, jis gali sukelti didelį niežulį ir odos dirginimą motinai. Puppo bėrimas yra su nėštumu susijusi odos liga, kuriai būdingi niežtintys, raudoni iškilimai ir dilgėlinė, paprastai atsirandantys ant pilvo, šlaunų ir sėdmenų. Bėrimas dažnai atsiranda paskutinį nėštumo trimestrą ir gali išplisti į kitas kūno vietas. Nors tiksli Puppo bėrimo priežastis nėra iki galo suprantama, manoma, kad jis susijęs su odos tempimu ir hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Šiuo metu nėra įrodymų, kad infekciniai agentai ar aplinkos veiksniai tiesiogiai sukelia PUPPP bėrimą. Tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos Puppo bėrimo atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra odos ligų ar autoimuninių sutrikimų, gali būti didesnė rizika. Nors konkretaus gyvenimo būdo ar mitybos veiksniai nėra galutinai susiję su Pupp bėrimu, sveika mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu gali padėti palaikyti bendrą odos sveikatą.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingas nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną. Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Nėščiųjų pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu. Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Alerginio bėrimo gydymas nėštumo metu
Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.
Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti. Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu. Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
Jeigu nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti. Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu. Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines. Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.
Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.
Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.
Nesikasykite! Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė sukelia stiprų niežulį, tačiau labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę. Vėsūs kompresai. Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną. Odos drėkinimas.
Alerginis bėrimas vaikui
Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.
Genetikos ir aplinkos įtaka alergijoms
Genetika turi labai daug įtakos. Todėl jei bent vienas iš vaiko tėvų
Vienas iš klausimų - maitinimas krūtimi. Kol kas tyrimais neįrodyta, kad jei mama vaikutį maitins savo pienu, jis nebus alergiškas. Pastebėta, kad tokiu atveju atopinis dermatitas galbūt bus lengvesnės formos, tačiau visiškai jo išvengti, greičiausiai, neįmanoma. Šitai liga didžiulę įtaką daro genetika ir aplinka, kurioje gyvename.
Įvairiose gyvenamosiose vietose vykdyti epidemiologiniai tyrimai parodė, jog ne taip gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu - daug mažesnis, nei išsivysčiusiose. Tačiau kai iš skurdesnių vietovių žmonės persikėlė į Didžiąją Britaniją, po kelių dešimtmečių tarp jų sergamumas regimai išaugo, nors genetika liko ta pati. Tai reiškia, kad aplinkos įtaka - sterilumas, oro užterštumas - riziką didina, na o biologinis užterštumas gali šiek tiek sumažinti. Nes ten, kur žmonės gyvena ne taip švariai ir tvarkingai, serga mažiau. Galima sakyti, jų imunitetas būna geriau patreniruotas biologinės įvairovės ir taip isteriškai nereaguoja į aplinką.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Ką daryti, jog alergija neūmėtų?
Jeigu pastebėjote, kad nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti. Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu. Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
Jeigu nėščioji gerai jaučiasi, ji gali valgyti ir naudoti viską. Tačiau jei vaikystėje buvo atopinis ar alerginis dermatitas, žinoma, turi pamąstyti. Nes nėštumas moteriai - jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems. Bet tik tuomet, kai tikrai buvo įrodyta alergija.
Akademikės nuomone, reikėtų mąstyti taip: jeigu turi alergijos geną, ji neišvengiama. Žinodamas, kam vaikas jautrus, gyvenimo pradžioje gali jam iš viso neduoti to alergeno, o vėliau stebėti, nustatinėti, vertinti, kokiems produktams jis jautrus, kad galėtum juos eliminuoti. Kai neduodi vaikui jam reakciją sukeliančio maisto, išsivysto tolerancija alergenui, tačiau nepriklausomai nuo to, kad eliminavai tuos maisto alergenus, apie 3-4 metus alergiškas vaikas gali toliau jautrintis: dulkių erkei, katei, šuniui, žiedadulkėms ir tu nieko nepadarysi, tai nuo tavęs nieko nepriklausys, nes tokie genai.
Tačiau, profesorės žodžiais, tai ne tragedija, ypač, jei ligos eiga gerybinė. Jeigu yra, tai „neišgriauši”. Imuninė sistema reaguos ir nieko nepadarysi.
Odos ligų gydytoja: rizika - reali Kalbėdama apie atopinio dermatito priežastis ir kodėl vieni vaikai suserga šia liga o kiti ne, gydytoja dermatologė Inga Kisielienė visų pirma minėjo genetiką. „Genetika turi labai daug įtakos. Todėl jei bent vienas iš vaiko tėvų serga arba yra sirgęs atopiniu dermatitu, alergine sloga, kuri dar vadinama šienlige, arba astma, vaikui didesnė tikimybė turėti šią problemą”, - patvirtino specialistė.
Jeigu turi - „neišgrauši”
Akademikės nuomone, reikėtų mąstyti taip: jeigu turi alergijos geną, ji neišvengiama. Žinodamas, kam vaikas jautrus, gyvenimo pradžioje gali jam iš viso neduoti to alergeno, o vėliau stebėti, nustatinėti, vertinti, kokiems produktams jis jautrus, kad galėtum juos eliminuoti.
Viena vaikystėje alergija sirgusi pacientė ją „išaugo”. Ištekėjo, pagimdė kūdikį ir netikėtai po gimdymo išlindo baisiausia alergija. Ir iš kitų ligonių matyti, kad alergijos eiga - banguojanti. Atrodo, vaikai „išauga”, bet alergijos genai lieka.
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Dažniausiai po nėštumo odos būklė tampa kaip buvusi, tačiau yra kelios nėščiųjų odos ligos, kurios gali grėsti komplikacijomis nėščiajai ir vaisiui, todėl svarbu jas atpažinti, atidžiai sekti, o, prireikus, gydyti.
Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų.
Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų.
Ž. Vaičys sako, kad nors pigmentinės dėmės po gimdymo dažnai išnyksta, jeigu jos lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras.
Baigdama pokalbį gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus.
