Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos vaikystės dalis, turinti didžiulę įtaką visapusiškai vaiko raidai. Tai ne tik būdas išlaisvinti energiją, bet ir svarbi investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinę gerovę ir socialinius įgūdžius. Judėjimas yra būtina sąlyga vaiko organizmui augti ir normaliai vystytis, todėl svarbu suprasti jo reikšmę ir užtikrinti tinkamą fizinio aktyvumo lygį nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.
Fizinis aktyvumas apima bet kokį judėjimą, kurio metu naudojami skeleto raumenys ir deginama energija. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių, gerinančių tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir kitos institucijos nuolat pabrėžia, kad fizinio aktyvumo stygius kelia rimtą grėsmę vaikų sveikatai visose amžiaus grupėse.
Fizinio aktyvumo nauda vaikams
Reguliarus fizinis aktyvumas vaikystėje suteikia daugybę privalumų, apimančių fizinę, psichologinę, socialinę ir kognityvinę sferas.
Fizinė sveikata
Viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo funkcijų - tai fizinės sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Judėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą, gerina lankstumą ir koordinaciją. Reguliarūs fiziniai pratimai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, stiprina kaulus ir sąnarius. Tai tiesiogiai mažina riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip nutukimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių susirgimai bei osteoporozė vėlesniame amžiuje.
Fizinis aktyvumas taip pat svarbus kaulų vystymuisi - aktyviai judant kaulai tampa tvirtesni ir tankesni. Raumenų sistemos vystymasis taip pat yra glaudžiai susijęs su judėjimu: nuolat judant raumenys auga, mokosi koordinuotai dirbti, o tai padeda formuoti gerą laikyseną ir išvengti judėjimo aparato problemų.
Be to, fizinis aktyvumas stiprina vaikų imunitetą. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai.
Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą.

Emocinė ir psichinė sveikata
Judėjimas turi tiesioginės įtakos vaikų emocinei būklei. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių „laimės hormonų“ - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni, mažiau patiria stresą. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką.
Psichologė dr. Dovilė Juknevičienė pabrėžia, kad „Fizinis aktyvumas gali padėti vaikams susidoroti su emociniais iššūkiais, nes judėjimas veikia kaip natūralus streso mažinimo būdas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria mokyklos stresą arba socialines problemas.“
Kognityvinės funkcijos ir mokymasis
Fizinis aktyvumas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Reguliarūs fiziniai pratimai skatina kraujo tekėjimą į smegenis, o tai pagerina jų funkcijas ir gebėjimą apdoroti informaciją.
Vaikų neurologė dr. Raimonda Simonaitytė teigia: „Judėjimas padeda smegenims atlikti sudėtingesnes užduotis, gerina mąstymo greitį ir lankstumą, todėl aktyvūs vaikai dažnai greičiau ir efektyviau sprendžia problemas mokykloje.“ Tyrimai rodo, kad vaikai, reguliariai sportuojantys, pasiekia geresnių rezultatų mokykloje.
Socialiniai įgūdžiai ir savivertė
Dalyvavimas fizinėse veiklose, ypač komandiniuose žaidimuose, padeda vaikams ugdytis svarbius socialinius įgūdžius. Jie mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie taisyklių. Šie įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje.
Fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie pasitikėjimo savimi ugdymo. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę. Psichoterapeutė dr. Laima Gasiūnaitė pastebi: „Fizinis aktyvumas leidžia vaikui jaustis gerai apie savo kūną, o tai labai svarbu jų emocinei gerovei. Tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažina įvairių psichologinių sunkumų riziką, tokių kaip kūno nepriėmimas.“
Fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) yra parengę fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms.
5-17 metų vaikai
PSO ir CDC 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 minučių trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą. Ši veikla turėtų būti reguliari, įdomi ir smagi, stiprinanti sveikatą. Be to, bent 3 kartus per savaitę į kasdienį fizinį aktyvumą turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti veikla.
Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis:
- Spartus ėjimas
- Žygiavimas
- Važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais
- Važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove
- Šuns vedžiojimas
Vidutiniškai aktyvios veiklos metu vaikas gali palaikyti pokalbį, bet negali padainuoti dainos.
Didelio intensyvumo fizinis krūvis:
- Energingi šokiai
- Gaudynės
- Šokinėjimas per virvę
- Plaukimas
- Bėgimas
- Gimnastika
- Futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai
- Važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis
Didelio intensyvumo veiklos metu vaikas negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių be stabtelėjimo atsikvėpti.
Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai (3 k./sav.):
- Gimnastika
- Lipimas virve ar šokinėjimas per ją
- Tenisas, futbolas, krepšinis, regbis
- Bėgimas
- Laipiojimas
- Pritūpimai, atsispaudimai
- Pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis
Vaikai iki 5 metų
Nors aiškiai apibrėžtų rekomendacijų šiai amžiaus grupei nėra, kasdienis fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi.
Kūdikių fizinis aktyvumas:
Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną, paskirstant aktyvumą per visą dieną. Bent 30 minučių (atsibudus) rekomenduojama gulėti kniūbsčia (ant pilvo). Nuo 1 iki 2 metų vaikams rekomenduojama skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai, įskaitant vidutinio ir didelio intensyvumo veiklą. Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas.
3-6 metų vaikai:
Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai (nesvarbu kokio intensyvumo), iš kurių bent 60 minučių būtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla.

Fizinio pasyvumo padariniai ir iššūkiai
Nepakankamas fizinis aktyvumas, kitaip tariant, fizinis pasyvumas, yra viena aktualiausių vaikų sveikatos problemų. Tai didina nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis, lemianti apie 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio, 27 proc. diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligų atvejų.
Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Remiantis 2018 m. PSO duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. Tai reiškia, kad didžioji dalis vaikų (78,1 proc. mergaičių ir 59,6 proc. berniukų) yra fiziškai pasyvūs.
Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip:
- Ekranų laikas: Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio, mažindamos laiką, skiriamą fizinei veiklai.
- Motyvacijos trūkumas: Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla.
- Užimtas tėvų tvarkaraštis ir mokymosi krūvis: Tai mažina vaikams prieinamo laisvo laiko kiekį.
- Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos: Ne visos šeimos gali sau leisti mokamas sporto veiklas.
Šie veiksniai prisideda prie sėslaus gyvenimo būdo ir kelia riziką vaikų sveikatai.
Praktiniai patarimai tėvams
Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą.
Kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą:
- Būkite pavyzdžiu: Vaikus labiausiai įkvepia tai, ką daro jų tėvai. Aktyvus tėvų gyvenimo būdas yra geriausia motyvacija vaikams.
- Leiskite laiką kartu: Organizuokite bendras aktyvias veiklas - važinėkite dviračiais, keliaukite, žaiskite lauke.
- Nustatykite limitus ekranams: Sukurkite kasdienį sėdėjimo prie įrenginių laiko limitą ir skatinkite vaikus užsidirbti laiką prie ekranų per fizinę veiklą.
- Įtraukite į namų ruošos darbus: Pagal amžių vaikai gali padėti tvarkyti namus, gaminti maistą, pavedžioti šunį.
- Dovanokite fizinį aktyvumą skatinančius žaislus: Paspirtukas, dviratis, riedučiai - puikios priemonės skatinti judėjimą.
- Padėkite atrasti patinkantį sporto būrelį: Svarbu, kad vaikas rastų veiklą, kuri jam teikia džiaugsmą.
Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir gyvybiškai svarbus elementas sveikam augimui, vystymuisi ir laimingai ateičiai. Kai aplink daugėja technologijų, paprastėja susisiekimas, deja, vis dažniau pasyvėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų fizinis aktyvumas. Vis daugiau laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių, o socialinius poreikius žmonėms patenkinant mobiliojo ryšio ir interneto priemonėmis, kai nebereikia niekur išvykti iš namų, daugeliui darbo funkcijų persikeliant prie įtemptos protinės veiklos reikalaujančio darbo - per dieną smarkiai mažėja fizinio aktyvumo valandų skaičius. Dar augančio vaiko kūnui labai svarbi aktyvi fizinė veikla, kuri pirmiausia tenkina fiziologinį vaiko poreikį judėti. Būtent vaikui judant formuojasi jo raumenynas, tvirtėja laikysena, skatinamas motorikos vystymasis, koordinacija. Vaikui judant gerėja erdvinis mąstymas, stimuliuojamas organizmo augimas, gerėja protinis ir fizinis darbingumas. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis pastebėta, kad kasmet blogėja moksleivių ir studentų fizinis aktyvumas, vietoje jo mokiniai renkasi pasyvias laisvalaikio veiklas ar laiką praleidžia prie išmaniųjų įrenginių. Dėl pasyvėjančio moksleivių aktyvumo - žemėja ir jų organizmų funkcijų galimybės, prastėja mityba, didėja besivystančių ligų grėsmė. Pagerinti tai gali tik optimalus fizinis aktyvumas, tikslingi fiziniai pratimai, tinkamas gyvenimo režimas, mityba. Tad šioje vietoje svarbu, kad noras ir poreikis užsiiminėti sportu atsirastų jauname amžiuje ir išliktų visą gyvenimą.
Šiandieninėje visuomenėje, kur dėl informacinių technologijų ir transporto priemonių plėtros žmonės negauna būtino fizinio krūvio, reguliarūs mankštos pratimai ir judėjimas yra būtinas gyventojų sveikatai ir darbingumui didinti. Beveik ketverius metus VšĮ ,,Edulandas“ dalyvavo Sporto ir paramos fondo finansuojamame projekte ,,Kompleksinis vaikų fizinio aktyvumo didinimas Kauno mieste“. Būtent šio projekto metu neformalaus švietimo veiklų organizatorių komanda kartu su sporto treneriais kvietė 6-10 m. vaikus į nemokamus sporto būrelių: Judriųjų žaidimų, Savigynos ir kovos menų, Fechtavimo užsiėmimus. Per šį laiką į organizuotus sporto būrelius įsitraukė 664 vaikai. Prie vaikų fizinio aktyvumo veiklų prisidėjo 7 treneriai, kurie su vaikais kiekvieną savaitę susitikdavo du kartus, mažuosius įtraukdami į pusantros valandos užsiėmimus. Jų metu treneriai kviesdavo vaikus susipažinti su skirtingomis sporto šakomis, jų technikomis, kalbėdavo apie sveiką gyvenseną ir sveikos gyvensenos įpročius. Viena VšĮ ,,Edulando“ judriųjų žaidimų ir fechtavimo trenerių Teresė Demskytė dalinosi savo patirtimi ir įžvalgomis iš organizuotų būrelių veiklos: ,,Dirbdama keliose skirtingose mokyklose su pradinukais pastebiu: yra daug vaikų, kurie lanko kelis sporto užsiėmimus per savaitę, tačiau yra ir tokių, kuriems fechtavimo būrelis, tikėtina, yra vienintelė aktyvesnė veikla. Fizinis aktyvumas tokio amžiaus vaikams yra be galo svarbus: aktyvi veikla lavina motorines funkcijas, paprasčiausius gebėjimus: peršokti, palįsti, nubėgti, pritūpti, pagauti. Dirbant su grupe pastebiu akivaizdų skirtumą tarp sėslesnių ir aktyvesnių vaikų, tų, kuriems dabar reikia daugiau pastangų atlikti fizinius veiksmus, jei tai apleis, tikėtina, kad vaikai pradės vengti aktyvių veiklų dėl nepasitikėjimo savo gebėjimais, kurie geriausiai ugdosi būtent vaikystėje. Be to, subalansuotas sportas stiprina kaulus, raumenis. Fechtavimo trenerės Teresės nuomone, sporto užsiėmimai, neskaitant fizinių gebėjimų tobulinimo, neabejotinai moko disciplinos, taisyklių laikymosi, pagarbos kitiems žaidėjams. Taip pat pasitikėjimo savimi, komandiškumo, palaikymo, strateginio mąstymo. Tikriausiai geriausias paskatinimas skirti laiko vaiko sportinio hobio paieškoms, kol kažkas „užkabins“, skatinti, palaikyti susidomėjus. Taip pat būti pavyzdžiu, eiti drauge pasivaikščioti, išsiruošti į žygį, sportuoti namuose kartu su vaiku, kurti žaidimus. Vaikai kopijuoja savo tėvus. Be to, jiems vis dar patinka aktyvūs žaidimai, kurių išmanieji žaidimai negali pakeisti. Per beveik ketverius metus siekiant skatinti vaikų fizinį aktyvumą, organizuojant nemokamus, Sporto ir paramos fondo finansuojamus sporto užsiėmimus VšĮ ,,Edulando“ komanda surengė keturis didelius sporto renginius, į kurių veiklas įsitraukė 874 dalyviai. Renginių metu kvietėme Edulando būrelius lankančias šeimas įsitraukti į interaktyvias Edulando šeimų orientacines varžybas, kurių metu vaikai kartu su tėvais ieškojo neatrastų Kauno vietų, sprendė sportines šaradas, atliko judrias užduotis. Pavasarį šeimos drauge su vaikais žingsniavo Panemunės šile, žygio punktuose įsitraukė į Savigynos ir kovos menų treniruotes, atliko judriųjų žaidimų užduotis ir savo miklumą išbandė elegantiškose fechtavimo užduotyse. Starto ir finišo zonoje dalyvių laukė Edulando STEAM mokytojai, kvietę vaikus į eksperimentų laboratoriją. Na o gruodį, artėjant projekto pabaigai, su Edulando būrelių dalyviais susitikome Atvirose Kauno m. ir Kauno r. pradedančiųjų Savigynos ir kovos menų varžybose, kuriose sporto būrelius lankę vaikai demonstravo užsiėmimų metu įgytas žinias ir įgūdžius, o renginio pabaigoje dalyviams buvo išdalinti prizai ir diplomai. Šių renginių metu į aktyvaus laisvalaikio veiklas buvo įtraukti ne tik mažieji būrelių dalyviai, bet taip pat ir šeimos.
Fizinis aktyvumas - tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių, nes fizinis aktyvumas mažina daugelio neužkrečiamųjų ligų riziką, gerina psichologinę būseną, lemia pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, didina socialinę sąveiką visuomenėje.
Pastebėta, kad pasaulyje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinis aktyvumo lygis tendencingai mažėja. Remiantis 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština. 2018 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. PSO ir Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trukmės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą, būti reguliari, įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla. Vaikų iki 5 metų fizinio aktyvumo rekomendacijos šiuo metu nėra tiksliai apibrėžtos, tačiau šiai amžiaus grupei fizinis aktyvumas yra būtinas.
Straipsnyje aptariama vaikų fizinio aktyvumo epidemiologija, fizinės veiklos privalumai vaikams, svarbiausios fizinio aktyvumo rekomendacijos ir praktiniai patarimai tėvams.
Fizinis aktyvumas - tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių - fizinis aktyvumas mažina daugelio neužkrečiamųjų ligų riziką, gerina nuotaiką, lemia pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, didina socialinę sąveiką visuomenėje [1, 2].
Naujausi Europos Sąjungos (ES) valstybių narių duomenys rodo, kad 6 iš 10 žmonių, vyresnių nei 15 metų, niekada nesimankština, nesportuoja arba tai daro retai. Be to, daugiau nei pusė asmenų niekada neužsiima kitokio pobūdžio fizine veikla (nevažiuoja dviračiu, nešoka, nesodininkauja) arba tai daro retai. Tyrimų statistika rodo, kad Europoje tik trečdalis 11, 13 ir 15 metų paauglių yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Pagal lytį daugelyje Europos šalių fizinis aktyvumas nėra tolygus: berniukai yra aktyvesni už mergaites, vyrai - už moteris. Pastebėta, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinis aktyvumo lygis tendencingai mažėja. Europoje fizinis aktyvumas nėra pasiskirstęs vienodai - rytinėje dalyje fizinis pasyvumas yra didžiausias [3]. Pagal 2013 metais atlikto tyrimo duomenis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština. Šis rodiklis yra žemiau ES šalių vidurkio (2). 2018 metų PSO duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo 10 proc. 10-17 metų vaikų* [4]. Yra žinoma, kad skirtingose socialinėse grupėse fizinio aktyvumo lygmuo taip pat skiriasi [5]:
- mažiau uždirbantys asmenys dažnai neturi laisvo laiko aktyviai fizinei veiklai, dėl finansų stygiaus jų galimybės užsiimti aktyviu laisvalaikiu yra ribotos, jie dažniau gyvena aplinkoje, kurioje fizinis aktyvumas nėra skatinamas;
- etninių mažumų grupės, taip pat žmonės su negalia rečiau įsitraukia į fizines veiklas.
* Tyrime, pakankamas fizinis aktyvumas apibūdintas kaip 60 min. kasdienė aktyvi fizinė veikla, į šį laiką neįtraukiant fizinio lavinimo pamokų mokykloje.
| Amžiaus grupė | Kasdienis fizinis aktyvumas | Raumenis ir kaulus stiprinanti veikla (ne mažiau k./sav.) |
|---|---|---|
| 5-17 metų | Bent 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo | 3 kartus |
Fizinio aktyvumo privalumai vaikams
Stebėjimo ir eksperimentinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad reguliarus ir pakankamas fizinis 5-17 metų vaikų aktyvumas suteikia reikšmingą naudą jų sveikatai [2, 6-8]:
- gerina:
- fizinę ir psichosocialinę būklę;
- savivertę, pasitikėjimą savimi;
- raumenų ištvermę, kaulų stiprumą;
- judesių koordinaciją, pusiausvyrą;
- pažintinius įgūdžius;
- moko:
- disciplinos;
- darbo komandoje;
- sumažina:
- depresijos, nerimo simptomus;
- širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligų riziką;
- arterinį kraujo spaudimą vaikams, sergantiems lengvo laipsnio pirmine arterine hipertenzija;
- viršinimo sistemos sutrikimus;
- antsvorį;
- cholesterolio ir / ar trigliceridų koncentraciją vaikams, sergantiems nutukimu ar turintiems didelę cholesterolio koncentraciją.
Kai kurių tyrimų duomenys leidžia pagrįsti hipotezę, kad didesnis fizinis aktyvumas, prasidėjęs dar vaikystėje ir besitęsiantis suaugus, padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto. Be to, reguliari fizinė veikla padeda formuotis sveikos gyvensenos įpročiams. Pastebėta tendencija, kad suaugę žmonės, vaikystėje buvę fiziškai aktyvūs, tokie išlieka ir ateityje [6-8]). Vis dėlto išvardyti fizinio aktyvumo privalumai dažnai nemotyvuoja vaikų ir paauglių. Jie aktyvią fizinę veiklą dažniausiai renkasi dėl fizinio įvaizdžio ar kūno sudėties gerinimo, dėl socializacijos ar iš nuobodulio [7].
Fizinio pasyvumo padariniai
Fizinis pasyvumas yra vienas veiksnių, didinančių riziką susirgti nutukimu, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nuotaikos ir nerimo sutrikimais, kt. [5, 6]. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis vystytis įvairioms neužkrečiamosioms ligoms: apie 21-25 proc. - krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, 27 proc. - diabetu, apie 30 proc. - išeminės širdies ligomis [1]. Iš 6 PSO regionų, Europoje neužkrečiamųjų ligų paplitimas yra didžiausias [5]. Kasmet dėl su fiziniu pasyvumu susijusių ligų Europoje miršta apie 1 mln. žmonių [3].
Fizinis pasyvumas gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, mažinti produktyvumą mokykloje ar darbe, prisidėti prie socialinės atskirties ir vienatvės [5].
Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja kasmetės tiesioginės (sveikatos priežiūros) ir netiesioginės (ekonominio augimo mažėjimas dėl ligos, išsivysčiusios negalios ar ankstyvos mirties) Europos regiono valstybių išlaidos. Manoma, kad 10 mln. gyventojų populiacijoje, kurioje gyvena 50 proc. fiziškai neaktyvių žmonių, metinės išlaidos dėl fizinio pasyvumo siekia apie 910 mln. eurų per metus [5].
Specialistų vaidmuo rengiant fizinio aktyvumo strategijas
PSO skatina aktyvų gyvenimo būdą, remdama ir įgyvendindama įvairius su fizinio aktyvumo skatinimu susijusius projektus organizacijos šalyse narėse. Tai projektai, apimantys įvairias iniciatyvas - nuo saugių dviračių takų įrengimo gyvenvietėse iki fizinio aktyvumo rekomendacijų įvairioms amžiaus grupėms. PSO Europos regione veikia Sveikatą stiprinantis fizinio aktyvumo tinklas (angl. HEPA Europe - European network for the Promotion of Health-enhancing Physical Activity). Šis tinklas atsakingas už fizinio aktyvumo skatinimą sveikatos politikos ir kituose valstybiniuose sektoriuose, dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir šiame regione yra vienas pagrindinių praktinių rekomendacijų teikėjų vaikams ir suaugusiems [9].
2015 metų rugsėjį Vilniuje vykusioje PSO Europos regioninio komiteto 65-ojoje sesijoje 53 valstybėms narėms buvo pristatyta Europos fizinio aktyvumo strategija 2016-2025 metams. Ši strategija - tai unikalus projektas, teikiantis išskirtinį dėmesį skatinant fizinį aktyvumą visose amžiaus grupėse. Pagrindinis jos tikslas - padidinti fizinio aktyvumo lygį [5]:
- skatinant žmones rinktis judresnį gyvenimo būdą;
- užtikrinant saugias, pasiekiamas ir tinkamas vietas aktyviai fizinei veiklai;
- suteikiant visas įmanomas ir lygias galimybes būti fiziškai aktyviems bet kokios lyties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo, rasės ar negalios asmenims.
1997 metais Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention - CDC) pasiūlė jaunų žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijas, norėdamas paskatinti jaunimą daugiau judėti. Remiantis šiomis rekomendacijomis, į jaunimo fizinio aktyvumo skatinimą turėtų įsitraukti sveikatos priežiūros specialistai, mokyklos, bendruomenė ir sportą propaguojančios organizacijos. Visos minėtos įstaigos turėtų užtikrinti tinkamo fizinio aktyvumo modelio kūrimą vaikams, sukurti galimybes ir saugią aplinką šiam modeliui įgyvendinti [7].
Vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijos 5-17 metų vaikams
PSO yra parengusi fizinio aktyvumo rekomendacijas 3 amžiaus grupėms - 5-17 metų, 18-64 metų ir vyresniems asmenims. Šis suskirstymas remiasi tam tikrais fizinių, psichologinių, socialinių ir kitų rodiklių ypatumais skirtingose amžiaus grupėse. Vaikams iki 5 metų fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus, tačiau šiuo metu apibrėžtų rekomendacijų šiai grupei nėra [5, 6].
PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos visiems 5-17 metų vaikams yra taikomos nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės ar pajamų lygio. Vaikai turėtų būti skatinami dalyvauti įvairiose fizinėse veiklose, kurios darytų teigiamą poveikį natūraliam jų vystymuisi, būtų smagios ir saugios. Esant tam tikroms medicininėms būklėms, kai vaikas negali pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, jo fizinės veiklos pobūdis, krūvis ir intensyvumas turėtų būti parenkami individualiai, pagal jį prižiūrinčių sveikatos priežiūros specialistų patarimus [6].
Taigi PSO ir CDC 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą (teikti naudą sveikatai, lavinti funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos sveikatai) ir turėtų būti reguliari. Ši fizinė veikla taip pat turėtų būti įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla [2, 7, 8].
PSO ir CDC fizinio aktyvumo rekomendacijos 5-17 metų vaikams [2, 7, 8]:
- bent 60 min. trunkanti kasdienė fizinė veikla;
- fizinės veiklos intensyvumas - vidutinis arba didelis;
- 3 k./sav. į kasdienę fizinę veiklą turėtų būti įtraukti raumenis bei kaulus stiprinantys užsiėmimai.
Vaikai gali rinktis jiems patinkančią fizinės veiklos formą, atitinkančią minėtas rekomendacijas. Tai gali būti įvairūs judrūs žaidimai, atskirų sporto šakų treniruotės, kūną lavinantys ir stiprinantys pratimai, įdomūs fizinės jėgos reikalaujantys namų ruošos darbai. Toliau pateikti konkretūs rekomenduojamos fizinės veiklos 5-17 metų vaikams pavyzdžiai pagal intensyvumą [7, 10].
Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis [7, 8, 10]:
- spartus ėjimas;
- žygiavimas;
- važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais;
- važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove;
- šuns vedžiojimas.
Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas didina širdies susitraukimų dažnį, judant išsiskiria prakaitas. Vienas iš praktiškų būdų, kaip įvertinti, ar veikla yra vidutiniškai aktyvi, - vaikas gali palaikyti pokalbį, tačiau negali padainuoti dainos [10].
Didelio intensyvumo fizinis krūvis yra [7, 8, 10]:
- energingi šokiai;
- gaudynės;
- šokinėjimas per virvę;
- plaukimas;
- bėgimas;
- gimnastika;
- futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai;
- važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis.
Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas didina kvėpavimo dažnį, pagilina kvėpavimą. Vienas iš praktiškų būdų, kaip įvertinti, ar veikla yra didelio intensyvumo, - vaikas negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių be stabtelėjimo atsikvėpti. Fizinio krūvio intensyvumą galėtume palyginti santykiu 2:1 - 2 min. vidutinio intensyvumo fizinės veiklos atitinka 1 min. didelio intensyvumo krūvio [10].
Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai
Kaip minėta, 3 k./sav. į kasdienę 60 min. vaikų fizinę veiklą turėtų būti įtraukiami raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai [7, 8]. Tai reikalinga dėl normalių organizmo rodiklių palaikymo, tokių kaip gliukozės koncentracija kraujyje, arterinis kraujospūdis ar svoris. Rekomenduojama raumenis ir kaulus stiprinanti veikla yra [7, 8, 10]:
- gimnastika;
- lipimas virve ar šokinėjimas per ją;
- tenisas, futbolas, krepšinis, regbis;
- bėgimas;
- laipiojimas;
- pritūpimai, atsispaudimai.
- pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis.
Fiziškai neaktyviems vaikams fizinis krūvis į jų kasdienę rutiną turėtų būti įtraukiamas pamažu didinant fizinės veiklos trukmę, dažnį ir intensyvumą iki rekomenduojamo lygio. Jei vaikas šiuo metu nėra fiziškai aktyvus, mažesnis už rekomenduojamą lygį fizinis krūvis jam suteiks daugiau naudos nei visiškas fizinis pasyvumas [6].
Praktiniai patarimai tėvams, kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą [11]:
- sėdimuosius užsiėmimus (televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu, telefonu) vaikas turėtų užsidirbti;
- su visais šeimos nariais reikėtų sukurti kasdienį sėdėjimo prie įvairių įrenginių laiko limitą;
- miegamuosius kambarius įrengti be televizoriaus, kompiuterio;
- vaiką įtraukti į kasdienes namų ruošos rutinas (stalo padengimas, kambarių tvarkymas, kt.);
- dovanoti fizinį aktyvumą skatinančius žaislus (paspirtuką, dviratį, riedučius);
- būti praktiniu fizinio aktyvumo pavyzdžiu vaikams!
Vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijos jaunesniems nei 5 metų vaikams
Pagal Nacionalinę sveikatos tarnybą (angl. National Health Service - NHS), kasdienis fizinis aktyvumas yra svarbus sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi [12]. Vis dėlto, kaip minėta, šiai amžiaus grupei aiškiai apibrėžtų fizinio aktyvumo rekomendacijų nėra [5, 6].
Kūdikių fizinis aktyvumas
Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną ir jų aktyvumas turėtų būti paskirstytas visos dienos metu. Kol kūdikis neropoja, jį išjudinti galima įvairiais būdais: rankomis siekiant ar sugriebiant žaislą, atliekant traukimo ir stūmimo judesius su vaiko rankomis ar kojomis, lavinant kaklo, galvos ar kitų kūno dalių judesius įvairių dienos rutinų metu ar žaidžiant. Kai kūdikis pradeda ropoti, vėliau - ir vaikščioti, jo fizinis aktyvumas turėtų būti toliau skatinimas, užtikrinant jam saugią aplinką [12].
1-3 metų vaikų fizinis aktyvumas
Vaikai, išmokę vaikščioti, turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 3 val. kasdien. Kaip ir kūdikiams, šios amžiaus grupės vaikų fizinis aktyvumas turėtų būti padalytas per visą dieną. Rekomenduojamos aktyvios valandos gali būti panaudojamos veikloms nuo lengvo (įvairių judrių žaidimų, šokinėjimo, bėgiojimo) iki vidutinio intensyvumo (važinėjimo dviračiu, žaidimo vandenyje ar kamuoliu, slėpynių ir gaudymo žaidimų, kt.) [12].
Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas. Ilgas ir pastovus televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas telefonu ar kompiuteriu, keliavimas automobiliu, traukiniu ar autobusu, dažnas kūdikio laikymas gultukuose, sūpuoklėse ar kėdutėse ir kitos nejudrios veiklos sutrikdo sveiką vaiko augimą ir vystymąsi. Kai kurių tyrimų duomenimis, fizinis pasyvumas pirmaisiais gyvenimo metais yra susijęs su antsvoriu, nutukimu ir prastesniu kognityviniu vystymusi. Daugėja mokslinių įrodymų, kad per mažas vaiko judrumas gali padidinti sveikatos problemų riziką suaugus [11, 12].


