Būnant gamtoje, dirbant sode, darže, galima pamatyti tarp dirvožemio grumstų, ant neaukštos žolės, medinių paviršių bėginėjančius mažus raudonus „vabalėlius“. Tai yra raudonosios aksominės erkės, priklausančios (Trombidiidae) šeimai. Kaip ir visos erkės, jos priklauso voragyviams.
Šių erkių minkštas, ryškiai raudonas kūnas padengtas plonais plaukeliais, suteikiančiais aksominę išvaizdą. Erkutės nedidelės - iki 4 mm, o kai kurios rūšys, gyvenančios Indijoje ir Afrikoje, užauga ir iki 12 mm. Suaugusios erkutės yra plėšrios. Maitinasi įvairiais smulkiais vabzdžiais, erkėmis, jų kiaušinėliais.
Nors tai erkė, ji nėra kraujasiurbė ir neperneša jokių ligų. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškina: „Raudonoji aksominė erkė - tai ryškiai raudonos spalvos, aksominio paviršiaus padaras, kuris minta smulkiais bestuburiais. Raudonosios aksominės erkės aktyvios nuo pavasario iki vasaros pradžios, ypač po lietaus, kai oro drėgmė padidėja. Šios erkės dažniausiai aptinkamos šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą, kai jos ieško grobio tarp žolės ar ant žemės paviršiaus.
Anot gamtininkų, Vilniuje pastebėta raudonoji aksominė erkė - retas, bet visiškai saugus ir gamtai naudingas gyvis. Sensitive to humidity and apt to dry out easily, red velvet mites make their home in the litter layer of woodlands and forests. As larvae, they attach themselves to a variety of arthropods and feed parasitically.
Patelė kiaušinėlius deda į dirvą. Lervos yra vabzdžių ir kitų voragyvių parazitai (siurbia jų hemolimfą). Gamtoje galima pamatyti vorą ar vabzdį, apkibusį smulkiais „kraujo lašeliais“ - tai ir yra voratinklinės erkės lervos.
Vilnietis Ignas su savo dukromis vaikštinėjo miesto parke, kuomet pastebėjo ryškiai raudonos spalvos vabalą, judantį grindiniu. Jo dydis ir ryški spalva iškart patraukė dėmesį. „Pirma mintis - tai kažkoks egzotinis, nuodingas voras, nieko panašaus gyvenime nesu matęs. Iš karto sustojom - atrodė tarsi iš kito pasaulio“, - pasakojo Ignas. Panašiai reagavo ir praeiviai - vieni smalsiai stebėjo, kiti - traukėsi šalin. Kas tai per keistas gyvis, kaip jis atsidūrė miesto centre ir ar dėl jo turėtume sunerimti? Paaiškėjo, kad tai - raudonoji aksominė erkė (Trombidium holosericeum), reta ir įspūdinga rūšis, kurią Lietuvoje pastebėti pasitaiko retai. Europa - tai viena dažniausiai sutinkamų plėšriųjų erkių Europoje. Šiaurės Amerika - kai kurios Trombidium genties rūšys sutinkamos ir čia, nors T. Nors jos išvaizda gali kelti nerimą, gamtininkai ramina - ši erkė žmonėms nepavojinga.
Aksominės erkės, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologo dr. Romo Ferencos teigimu, savo prigimtimi artimesnės voragyviams. Jos kone perpus mažesnės už tas, kurias įprastai randame savo kūne įsisiurbusias. Aksominės erkės gamtoje dažniausiai pastebimos balandžio - spalio mėnesiais ant dirvožemio grumstelių. / 15min koliažas/nuotr. „Skirtumas tik tas, kad dėl ryškios purpurinės savo spalvos dirvožemyje jos gerai matomos. Mažais raudonais plaukeliais, lyg aksomu, apaugę padarai įspūdingi savo raudoniu ir sutinkami ganėtinai dažnai“, - tikina pašnekovas.
Svarbu atskirti nuo sodinės raudonosios erkės. Nors abi erkės vadinamos raudonosiomis, jų poveikis augalams kardinaliai skiriasi. Raudonoji sodinė erkė (Panonychus ulmi) yra vienas žalingiausių sodų kenkėjų mūsų krašte. Ši erkė - polifagė (mintanti daug skirtingų augalų), minta erškėtinių, guobinių, beržinių, bukinių, vynmedinių ir kitų šeimų medžių ir krūmų lapų sultimis. Pavasarį ryškiai raudonos spalvos išsiritusios erkės siurbia jaunų lapelių sultis. Erkės dažniausiai minta apatinėje lapų pusėje. Pažeisti lapai pašviesėja, paskui įgauna bronzinį atspalvį. Labai pažeisti lapai gali nudžiūti ir nukristi. Nešaltą žiemą šių erkučių kiaušinėlių sėkmingai daug peržiemoja. Joms veistis šiltuoju metų laiku palankus yra karštas sausas oras. Rekomenduojama naudoti naudingų vabzdžių pritraukėją - atraktantą, kurio pagalba natūraliai kontroliuosite raudonųjų erkių populiaciją sode.
| Erkės tipas | Išvaizda | Mityba | Poveikis augalams | Žmonėms |
|---|---|---|---|---|
| Raudonoji aksominė erkė | Minkštas, ryškiai raudonas kūnas, padengtas plonais plaukeliais (iki 4 mm, kartais iki 12 mm). | Smulkūs bestuburiai, vabzdžiai, kitos erkės, jų kiaušinėliai. Lervos parazituoja vabzdžius ir voragyvius. | Nenurodyta (nekenkia augalams). | Nėra pavojinga, neskraujasiurbė, neperneša ligų. |
| Raudonoji sodinė erkė | Ryškiai raudonos spalvos (išsiritusios). | Lapų sultys (erškėtinių, guobinių, beržinių, bukinių, vynmedinių ir kt.). | Lapų pašviesėjimas, bronzinis atspalvis, lapų nudžiūvimas ir kritimas. | Nenurodyta. |
Nelieskite. Nenaikinkite. Tiesiog stebėkite.
