Tarptautinė privatinė teisė dabar daugiausia reglamentuota ES teisės aktais. Švedijos nacionalinės šios srities taisyklės nustatytos įstatymuose ir teismų praktikoje. Teisės aktais daugiausia siekiama įgyvendinti tarptautines konvencijas, kurių šalis yra Švedija.
Airijos teisėje daromas skirtumas tarp kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir nustatant, ar atitinkamas interesas susijęs su kilnojamuoju, ar su nekilnojamuoju turtu, taikoma turto buvimo valstybės teisė. Pagal bendrą taisyklę nekilnojamojo turto atveju taikoma šio turto buvimo vietos teisė.
Kolizinių normų šaltinis Airijoje pirmiausia yra bendroji teisė, todėl šios taisyklės keičiasi. Tačiau, kadangi teismų praktikos šioje srityje nėra daug, sunku padaryti galutinę išvadą dėl tam tikrose srityse vyraujančios teisės būklės. Visų pirmą tai pasakytina apie šeimos teisę.
Kalbant apie jurisdikcijai taikytiną teisę, tradiciniai įstatymai, kuriais reglamentuojamas teisės pasirinkimas, laipsniškai keičiami tarptautinėmis konvencijomis ir ES teisės aktais. 1961 m. 1980 m. Nežinome jokių dvišalių konvencijų, kuriose būtų nustatytos kolizinės normos ir kurių šalis būtų Airija. Bendrai laikomasi pozicijos, kad kolizinės normos taikomos tik jeigu bent viena iš šalių reikalauja jas taikyti. Airijos teismuose retai keliamos bylos, kuriose reikėtų atsižvelgti į doktriną. Šioje jurisdikcijoje nėra vieno patvirtinto požiūrio.
Vaiko globa Airijoje
Kai Airijoje vaikas gimsta nesusituokusiai porai, mama yra laikoma vienintele globėja ir tėvo pozicija yra neužtikrinta. Jei motina sutinka, tėvas gali tapti bendru globėju, kai abu tėvai pasirašo teisės pareiškimą Taikos komisijos nario ar advokato akivaizdoje. Tačiau, jei motina nesutinka, kad tėvas būtų bendru vaiko globėju, tėvas turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali paskirti jį bendru globėju. Nors ir bus atsižvelgta į motinos nuomonę, nuo to nepriklausys, ar nutarimas bus atmestas. Teismas nuspręs ir priims sprendimą, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Jums nereikės advokato, kad galėtumėte pateikti paraišką teismui dėl bendros vaiko globos. Jūsų vietinio teismo darbuotojai padės jums šio proceso metu.
Šiame įstatyme iš tikrųjų yra pakeitimų: Patėvis, civilinis sutuoktinis ar asmuo, kuris su vaiko tėvu/motina gyveno bent 3 metus gali kreiptis į teismą ir tapti bendru vaiko globėju, jei vaiką kartu auklėjo daugiau nei 2 metus. Nesusituokęs tėvas automatiškai taps globėju, jei jis gyveno su vaiko motina 12 mėnesių be pertraukos, įskaitant bent 3 mėnesius su motina ir vaiku po jo/jos gimimo bet kuriuo laikotarpiu prieš vaikui sukankant 18 metų.
Jei turite daugiau klausimų, susisiekite su advokatu, kuris jums detaliau papasakos apie visą globos procesą. Griffin Solicitors, Advokatai.
Kad Airijoje vaiko teisių apsaugai, saugumui, sveikatos ir gerovės užtikrinimui skiriamas itin didelis dėmesys, patvirtino ir Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Vidmantas Purlys. „Reikia pažymėti, kad smurtas prieš vaiką Airijoje apibrėžiamas gana plačiai. Ne tik kaip tiesioginis fizinis smurtas, ar seksualinis išnaudojimas, bet ir nesirūpinimas vaiku, emocinis smurtas jo atžvilgiu. Prie nesirūpinimo vaiku atvejų priskiriama, ir, pavyzdžiui, nuolatinis vaiko palikimas be priežiūros, netinkamas maitinimas, nepakankama apsauga nuo galinčių grėsti pavojų, nesirūpinimas vaiko sveikatos priežiūra ir kita“, - ypatumus vardijo V. Purlys.
„Kad vaikas būtų paimtas į laikiną Airijos institucijų globą, turi būti labai rimta priežastis, rimti įtarimai, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gerovei kilo grėsmė. Kitais atvejais socialiniai darbuotojai gali iki aštuonių dienų paimti vaiką tik teismo sprendimu“, - airiškus teisinius niuansus aiškino ambasadorius V. Purlys. Be to, netgi pašalinus problemas ir vaikui sugrįžus į šeimą, socialiniai darbuotojai ir toliau gali stebėti situaciją.
Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Airijoje vaikai iki 12 metų negali būti palikti namuose be suaugusiųjų priežiūros ilgiau nei keletą valandų, o visai nakčiai vaiką rekomenduojama palikti vieną tik nuo 16 metų. Nors daugelyje Europos Sąjungos šalių nėra įstatymiškai įtvirtinta, kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus, tačiau čia į vaikų priežiūrą nežiūrima pro pirštus. Jeigu tėvai savo atžalas palieka tokiomis aplinkybėmis, kai jiems gresia nelaimė, jie gali sulaukti ne tik socialinių tarnybų įspėjimo, bet ir būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Airijoje aštuonerius metus gyvenanti lietuvė, nenorėjusi skelbti savo pavardės, su siaubu prisimena pernai metų vasarą, kai grįžusi iš darbo rado kvietimą atvykti į vietos socialinių reikalų tarnybą. Kol ji su vyru buvo darbe, mažametę dukrelę prižiūrėjo močiutė. Tačiau kaimynystėje gyvenanti airė pamanė, kad mažametė mergaitė namuose viena. Jeigu Lietuvoje kaimynai į tai numotų ranką ir nedrįstų kišti nosies ten, kur nereikia, airė netrukus surinko socialinės tarnybos telefono numerį ir pranešė, kad kaimynystėje - be priežiūros paliktas vaikas. Tąkart lietuvių šeima atsipirko įspėjimu. Jeigu panaši situacija pasikartotų dar kartą - laukia kur kas rimtesni nemalonumai. Lietuviams buvo paaiškinta, kad pagal Airijoje galiojančią tvarką, savo atžalą iki 12 metų jie privalo lydėti visur ir visada.
Lietuvos ambasados Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje retai sulaukia į vietos socialinių tarnybų akiratį pakliuvusių lietuvių pagalbos šauksmo, mat tokie klausimai sprendžiami itin diskretiškai ir konfidencialiai.
Ne kartą teko skaityti, kai tėvams susikivirčijus vaikas patenka socialinių darbuotojų globon. Laikina globa gali būti skirta ir tuomet, jeigu, kaip lietuviams įprasta, sumanysite vaikui diržu įkrėsti proto. Pastebėję tai mokytojai ar kaimynai nedels pranešti atitinkamoms institucijoms.
„Žmonės skambina ir kreipiasi į mus net ir tada, kai vaikai namuose su tėvais, tačiau kaimynai girdi, kad vaikai verkia. Gauname skundų, kad kaimynų vaikai prastai aprengti, arba tėvai, patys nevalgydami mėsos, mėsos patiekalų neduoda ir vaikams“, - visuomenės aktyvumą gyrė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė. Ji pabrėžė, kad tiek fizinis, tiek ir psichologinis smurtas prieš vaiką yra netoleruotini. „Labai norisi, kad tai suprastų ne tik vaikai, bet ir kai kurie suaugę, manantys, kad be diržo vaikai dorais neužauga“, - teigė E. Žiobienė. Kontrolierė patikino, kad pastaruoju metu smurtui nepakantūs darosi ne tik suaugusieji, bet ir patys vaikai: jie netyli pastebėję draugo mėlynes arba nori apginti mamą nuo smurtaujančio tėvo.„Manau, šios problemos sprendimas įgaus pagreitį, kai Lietuvoje bus įstatymiškai draudžiama smurtauti prieš vaikus“, - teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Reikėtų pažymėti, kad Airijoje tiesiogiai taikomas Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo („Briuselis IIa“). Jei jokia kita valstybė narė neturi jurisdikcijos pagal Reglamentą „Briuselis IIa“, jurisdikciją gali turėti Airijos teismai, jei bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta bylos iškėlimo metu yra šioje valstybėje. Jei Airijos teismas turi jurisdikciją santuokos nutraukimo byloje, šeimos teise grindžiamam procesui ir visiems papildomiems ar susijusiems klausimams jis taikys savo valstybės teisę.
Santuoka ir šeimos teisė Airijoje
Kalbant apie santuoką, pagal Airijos teisę, 2015 m. gegužės 22 d. priimtame 34-ajame Konstitucijos pakeitime nustatyta, kad du asmenys, neatsižvelgiant į jų lytį, pagal įstatymą gali sudaryti santuoką. Todėl nuo 2015 m. Santuokos įstatymo priėmimo ir taikymo tuoktis gali veiksnūs, santuoką laisvai galintys sudaryti asmenys, neatsižvelgiant į jų biologinę lytį. Airijoje santuoka nebus laikoma galiojančia, jei viena iš šalių yra transseksualas ir susituokia būdamas naujos lyties.
Pagal Tarptautinės privatinės teisės normas užsienyje sudaryta santuoka bus pripažįstama tik jeigu yra įvykdomos tam tikros sąlygos. Šalys turi būti įvykdžiusios formalumus, taikomus santuokos sudarymo vietos jurisdikcijoje (lex loci celebrationis). Šalys turi būti veiksnios sudaryti santuoką pagal jų nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos taisykles. Užsienyje sudaryta santuoka turi būti analogiška santuokai, kaip ji paprastai suprantama Airijoje. Pavyzdžiui, jei santuoka gali būti poligamiška, ji nebus pripažinta.
Nutarimais, priimtais pagal 2010 m. Civilinės partnerystės ir tam tikrų sugyventinių teisių ir pareigų 5 straipsnį, numatyta pripažinti tam tikras užsienyje registruotų santykių kategorijas, Airijos teisėje suteikiant teisę ir pareigą prilyginti šiuos santykius Airijoje registruotai civilinei partnerystei, jei atitinkama pora būtų turėjusi teisinį subjektiškumą registruoti civilinę partnerystę Airijoje.
Jei Reglamentas „Briuselis IIa“ netaikomas, santuokos nutraukimas užsienyje bus pripažįstamas, jei santuoka nutraukta šalyje, kurioje kuris nors iš sutuoktinių nuolat gyveno bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dieną.
Jei nėra priešingo ketinimo, šalių sudaryta vedybinė sutartis bus aiškinama pagal sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jei tokia sutartis nesudaryta, taikytina teisė taip pat nustatoma pagal sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jei sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra bendra, ji laikoma sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta. Jei sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tikėtina, kad sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta bus nustatoma pagal taikytiną teisę, su kuria šalys ir santuoka yra glaudžiausiai susiję.
Išlaikymo prievolės
Šiuo metu reikalavimams dėl išlaikymo taikomas Tarybos reglamentas Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Iš esmės Išlaikymo reglamento tikslas - nustatyti bendras taisykles, susijusias su jurisdikcija, taikytina teise, pripažinimu, vykdymu, bendradarbiavimu ir standartiniais dokumentais, kad Europos Sąjungoje būtų lengviau veiksmingai išieškoti išlaikymo išmokas. Kadangi vienas iš pagrindinių reglamento tikslų yra užtikrinti, kad išlaikymo kreditorius galėtų nesunkiai prašyti valstybėje narėje priimti sprendimą, kuris, nesant reikalo imtis papildomų formalumų, būtų savaime vykdytinas kitoje valstybėje narėje, Išlaikymo reglamente numatytos priemonės, susijusios su jurisdikcija, įstatymų kolizija, pripažinimu ir vykdytinumu, vykdymu ir teisine pagalba, ir juo siekiama paskatinti centrinių įstaigų bendradarbiavimą.
Pagal reglamentą pareiga vykdyti pradinės nutarties sąlygas be jokių pakeitimų yra labai aiški ir priimto sprendimo esmė jokiomis aplinkybėmis negali būti peržiūrėta valstybėje narėje, kurioje vėliau prašoma pripažinimo ir vykdymo. Taigi pagal reglamentą valstybės narės teismui, kuriame nėra iškelta byla, draudžiama suteikti galimybę priimti naujas ar susijusias nutartis.
Paveldėjimas ir testamentai
Testamentams ir paveldėjimui taikytinos teisės pasirinkimo klausimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Tačiau yra specialių nuostatų dėl testamento galiojimo formos atžvilgiu, kaip numatyta Įstatymo (2015:417) dėl paveldėjimo tarptautinėse situacijose (šved. lagen om arv i internationella situationer), kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 1961 m. Hagos konvencija dėl įstatymų, susijusių su testamentinės valios forma, kolizijos, 2 skyriaus 3 straipsnyje. Testamentas turi būti laikomas galiojančiu, jei jis atitinka jo formai taikomus reikalavimus pagal vietos, kurioje testatorius jį sudarė, teisę arba valstybės, kurioje testatorius nuolat gyveno ar kurios pilietybę jis turėjo sudarydamas testamentą arba mirties metu, teisę. Testamento nuostata dėl nekilnojamojo turto taip pat turi būti laikoma galiojančia formos atžvilgiu, jei ji atitinka jo formai taikomus reikalavimus pagal valstybės, kurioje yra turtas, teisę. Tos pačios taisyklės taikomos testamento atšaukimui.
Pagal bendrą taisyklę nekilnojamojo turto paveldėjimui taikoma turto buvimo vietos teisė, o valstybės, kurioje miręs asmuo nuolat gyveno mirties metu, teisė taikoma jo kilnojamojo turto paskirstymui ir paveldėjimui. Testatoriaus veiksnumas nustatomas pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos teisę, nors yra nuomonių, kad, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, turėtų būti taikoma lex situs. Jei per laikotarpį nuo testamento sudarymo dienos iki testatoriaus mirties pasikeičia jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nėra vieningos nuomonės dėl to, ar veiksnumą reikėtų nustatinėti pagal teisę tos valstybės, kurioje testatorius nuolat gyveno testamento sudarymo metu ar kurioje jis nuolat gyveno mirties metu.
Testamentas oficialiai galioja pagal 1965 m. Paveldėjimo įstatymą, jei jo forma atitinka kurią nors iš toliau nurodytų teisių: vietos, kurioje testatorius pareiškė testamentinę valią, teisę; valstybės, kurios pilietybę, nuolatiniu ar įprastiniu gyventoju testatorius buvo pareikšdamas testamentinę valią arba mirties metu, teisę; jeigu kalbama apie nekilnojamąjį turtą - jo buvimo vietos teisę.
Nemokumas
Bankroto reglamento Nr. 1346/2000 (toliau - Bankroto reglamentas) numatytos bankroto byloms ES taikomos jurisdikcijos taisyklės. Bankroto reglamento 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės, kurioje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų buvimo vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą. Todėl Airijoje iškelta bankroto byla bus nagrinėjama Airijos teismuose pagal Airijos teisę, taikomą reikalavimų pateikimui, patikrinimui ir pripažinimui bankroto bylose. Pagrindiniai aktualūs teisės aktai yra 2014 m. Įmonių įstatymas, 2012-2015 m. Asmens nemokumo įstatymas ir 1988 m. Bankroto įstatymas.
Kalbant apie kitas Šiaurės Europos valstybes, kurioms 2015 m. Nemokumo reglamentas netaikomas, yra atskirų nuostatų dėl taikytinos teisės, kurios grindžiamos 1933 m. Šiaurės šalių konvencija dėl bankroto ir kurios į Švedijos teisę buvo perkeltos 1981 m. priimtais teisės aktais (tačiau dėl Islandijos taikomos ankstesnių 1934 m. teisės aktų nuostatos). Pagal bendrą Šiaurės šalių konvencijos dėl bankroto taisyklę bankroto procedūra susitariančiojoje valstybėje (valstybėje, kurioje vyksta bankroto procedūra) taip pat turi apimti skolininkui priklausantį turtą, esantį kitoje susitariančiojoje valstybėje.
