Kūdikio verksmas - tai jo kalba, kuriai suprasti reikia laiko ir žinių. Visi kūdikiai verkia, nes tai jų pagrindinis būdas bendrauti ir pranešti apie savo poreikius. Nepriklausomai nuo to, kad pagal savo temperamentą kūdikiai skirtingai reaguoja į naujus stimulus ir aplinką, yra lengviau ar sunkiau nuraminami, nesutiksime nė vienos mamytės, kuri pasakytų, kad jos kūdikis neverkia.
Visi tėvai, reaguodami į kūdikio siunčiamą signalą - verksmą, bando atspėti, apie ką signalizuoja šis verksmas, koks kūdikio poreikis šiuo metu yra nepatenkintas? Kūdikiui pasiūloma maisto, jis paimamas ant rankų, pakeičiamos sauskelnės. Tačiau kartais kūdikio verksmas gali tapti nelengvu iššūkiu, ypač ką tik gimusių mažylių tėvams.
Kūdikių verksmo priežastys
Kūdikiai gali verkti dėl daugybės priežasčių, pradedant nuo pagrindinių fiziologinių poreikių iki sudėtingesnių emocinių ir fizinių diskomfortų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima:
- Alkis: Tai viena pagrindinių kūdikio verksmo priežasčių. Jei kūdikis per trumpą laiką po maitinimo vėl pradeda verkti, tikėtina, kad jis alkanas.
- Pilvo diegliai: Ypač pirmaisiais 1-4 gyvenimo mėnesiais, pilvo diegliai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kūdikis intensyviai ir ilgai verkia. Tai gali būti susiję su nebrandžia virškinimo sistema ir dujų kaupimuisi.
- Nešvarios sauskelnės: Kai kurie kūdikiai yra jautresni ir gali verkti, jei jaučia diskomfortą dėl šlapių ar nešvarių sauskelnių.
- Karštis arba šaltis: Kūdikio termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jis jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius.
- Pervargimas: Per didelis aplinkos stimuliavimas (šviesos, garsai, nauji žmonės) gali pervarginti kūdikį, todėl jam sunkiau užmigti ir jis tampa irzlus.
- Diskomfortas: Nepatogus drabužėlis, raukšlės ant paklodės, nepatogi gulėjimo poza - viskas tai gali sukelti kūdikiui diskomfortą ir verksmą.
- Nuobodis: Kūdikiai, kaip ir suaugusieji, gali jausti nuobodulį ir trokšti bendravimo ar dėmesio.
- Dygstantys dantys: Dantų dygimas gali sukelti skausmą ir diskomfortą, todėl kūdikis gali būti irzlus ir daug verkti.
- Skausmas: Bet koks skausmas, ar tai būtų ausies uždegimas, ar kitos sveikatos problemos, sukels stiprų kūdikio verksmą.
- Troškulys: Nors maitinamas kūdikis gauna skysčių, karštą dieną ar jei jam per šilta, jis gali jausti troškulį.
- Emociniai poreikiai: Kūdikiai taip pat gali verkti, norėdami pranešti apie savo emocinius poreikius, pavyzdžiui, poreikį būti glaudžiam, saugiam ir mylimam.
Kartais kūdikiai verkia ir dėl priežasčių, kurias tėvams sunkiau nustatyti. Tai gali būti susiję su nebrandžia nervų sistema, kuri dar tik mokosi reguliuoti savo būsenas. Šis fenomenas dažnai vadinamas „kolikiniu verksmu“.
Kolikinis verksmas
Viena iš dažniausių priežasčių, jei 1-4 mėn. kūdikio nepavyksta greitai nuraminti, yra pilvo diegliai. Prieš keturiasdešimt metų buvo atlikti pirmieji tyrimai, kurie patvirtino, kad kūdikių verksmas per pirmuosius tris mėnesius stiprėja, o jo pikas yra maždaug ties 6-8 savaite. Nepaisant to, kad visi kūdikiai daugiau verkia per pirmuosius tris mėnesius, kai kurie kūdikiai verkia ypač daug ir intensyviai. Šis kūdikių verksmas dažnai vadinamas „kolikiniu verksmu“ (angl. - colic). Kitaip šį verksmą dar galima būtų pavadinti perdėtu verksmu.
Tarp specialistų ir praktikų labiausiai paplitęs kolikinio verksmo apibrėžimas yra šis: kolikinis verksmas - tai susierzinimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 3 valandas per dieną ir atsirandantys dažniau nei 3 dienas per savaitę. Vienas iš svarbiausių kolikinio verksmo bruožų yra tas, kad kūdikį sunku nuraminti.
Įvairių tyrimų duomenimis, kolikinis verksmas yra būdingas maždaug 10-20 proc. kūdikių. Jis nepriklauso nei nuo kūdikių lyties, nei nuo šeimos socioekonominio statuso. Kolikinis verksmas atspindi uždelstą arba šiek tiek vėluojantį savireguliacijos gebėjimą. Perdėtas verksmas gali būti ir sunkaus temperamento bruožas.
Šiuo metu psichologai kolikinį verksmą traktuoja kaip raidos fenomeną, atspindintį kūdikių reguliacijos gebėjimus. Kūdikiams, kuriems būdingas kolikinis verksmas, sunkiau sekasi save reguliuoti 1-4 gyvenimo mėnesį. Buvo nustatyta, kad šiuos vaikučius sunkiau nuraminti, jų verkimo priepuoliai dažnesni. Apibendrinant galėtume pasakyti, kad tik maža dalis kolikinio verksmo priežasčių yra susijusi su organinėmis priežastimis.
Kaip nuraminti verkiantį kūdikį?
Nors nėra universalių būdų, kurie tiktų nuraminti bet kurį verkiantį kūdikį, yra keletas metodų, kurie dažnai padeda:
- Nešiojimas ant rankų: Ant rankų kūdikiai jaučiasi saugūs ir atsipalaidavę. Kūdikiai labai teigiamai reaguoja į prisilietimą ir šilumą, judėjimą, motinos širdies plakimą, pažįstamą kvapą. Evoliucijos prasme, nešiojimas irgi atlieka svarbią biologinę funkciją. Teko skaityti įvairius tyrimus, kurie rodo, jog vaikai, kurie daugiau nešiojami, mažiau verkia, geriau miega, priauga daugiau svorio.
- Ritmiški judesiai: Stumdymas vėžimėlyje pirmyn-atgal, sūpavimas lopšyje ar nešiojimas ant rankų sukelia ramiai veikiančius ritmiškus judesius, kurie ramina kūdikį.
- Suvystymas: Senovėje bobutės taikydavo puikų nuraminimo būdą - suvystydavo rankytes ir kojytes, ir vaikas, suspaustas vystyklų ar susuktas į antklodėlę, nurimdavo. Suvystymas ypač svarbus naujagimiams - jis tarsi primena gimdą ir padeda palaipsniui prisitaikyti prie naujos aplinkos.
- Mamos nuotaikos: Kūdikis tikrai jaučia mamos nuotaikas ir nusiteikimą. Daugybė tyrimų patvirtina tai, jog motinos psichologinė savijauta atsiliepia jos tarpusavio santykiams su kūdikiu ir turi poveikį tolesnei vaiko raidai.
- Čiulptukas: Kūdikio verkiančią burnytę galima „užkimšti“ čiulptuku. Čiulpimas - įgimtas kūdikių refleksas, susijęs su centrinės nervų sistemos veikla. Kūdikiams čiulpimas nėra vien tik alkio patenkinimas, bet ir tam tikras nusiraminimo būdas. Tačiau specialistai rekomenduoja čiulptuką duoti tik išimtiniais atvejais.
- Švelnus masažas: Vienam kūdikiui gali labai padėti švelnus masažas.
- Gilus kvėpavimas: Kartais galima nuraminti ir giliai kvėpuojant.
Labai svarbu, kad ir pati mamytė nusiramintų ir atsipalaiduotų. Jei pajuntate, jog tuoj prarasite savitvardą, geriausia būtų paguldyti kūdikį saugioje vietoje ir bent akimirkai išeiti į kitą kambarį nusiraminti. Taip pat svarbu nebijoti paprašyti kitų artimųjų pagalbos prižiūrint kūdikį.
Kaip užmigdyti kūdikį? Veiksminga lopšinė miegui ir nuraminimui | Pagalba migdant mažylį
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma kūdikių verksmo priežasčių yra nekenksmingos ir praeina savaime, yra atvejų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Signalas susirūpinti - jūsų mažyliui nebūdingas staigus verksmo priepuolis. Apžiūrėkite, ar nėra patinimų kirkšnyje. Staiga pravirkti gali pradedantis sirgti vaikas. Jeigu vaikas verkia be jokios aiškios priežasties ir nepavyksta jo nuraminti per valandą, kreipkitės į gydytoją.
Daug verkiantys kūdikiai tėvams kelia nerimą ir psichologinę įtampą. Išsklaidyti abejones geriausiai gali gydytojas.
Kolikinis verksmas neturi jokio neigiamo poveikio tolesnei kūdikio raidai. Specialistai labiau kalba apie tai, jog jis sukelia įvairias trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes patiems tėveliams. Neabejotinai, kad tėvai patiria labai daug streso tuomet, kai kūdikis labai intensyviai ir ilgai verkia, ir jokios išorinės priemonės nepadeda jo nuraminti.
Norėdami sužinoti, ar kūdikio verksmas susijęs su mityba, galite žymėtis, ką kurią dieną valgėte. Jei kūdikis po kiekvieno maitinimo pravirksta, gali būti, kad valgydamas jis prisigaudo per daug oro. Jei pieno mišiniais maitinamas kūdikis dažnai po valgio verkia, tikėtina, kad jam tiesiog netinka pieno mišinys ir jį reikia keisti. Galite išbandyti kitą mišinį, tačiau jį keiskite tik kūdikį prižiūrinčiam gydytojui pritarus.
Jeigu kūdikis reguliariai verkia tuo pačiu laiku antroje dienos pusėje arba vakare, tikriausiai jį kankina kolikos (pilvuką skauda, pučia, yra dujų) arba užėjo irzlaus verkimo periodas (jeigu pilvuko nepučia). Apie kūdikį, verkiantį ir dieną, ir naktį, sakome, kad jis - neramus vaikas. Jeigu jis be galo irzlus, sakome, jog kūdikis nepaprastai jautrus. Tačiau mes nežinome, kodėl naujagimiai įvairiai elgiasi. Tik žinome, jog toks elgesys jiems būdingas ir kad palaipsniui jis praeina iki 3 mėnesio. Galima tik apytikriai spręsti, kad pirmaisiais trim mėnesiais netobula vaiko nervų bei virškinimo sistema prisitaiko prie išorinio pasaulio. Vieniems vaikams šis procesas praeina lengvai, kitiems - sunkiai. Svarbiausia, atsiminkite, jog nuolatinis verkimas pirmomis savaitėmis po gimimo - laikinas reiškinys ir ne ligos požymis.
Gal serga? Dažniausiai kūdikystėje vaikai serga peršalimo ir žarnyno ligomis. Jų požymiai žinomi: sloga, kosulys ir skystos išmatos. Kitos ligos pasitaiko nepaprastai retai. Jeigu jūsų kūdikis ne tik verkia, bet ir neįprastai atrodo, pamatuokite jam temperatūrą ir kreipkitės į gydytoją.
Jeigu kūdikis pavalgęs, sausas, jam nešalta, nešiojamas ant mamos rankų, ir vis tiek verkia, svarbu prisiminti tai, kad nėra universalių būdų, kurie tiktų nuraminti bet kurį verkiantį kūdikį. Ilgainiui mamos pačios atranda, kas geriausiai padeda nuraminti jų kūdikius.
