Menu Close

Naujienos

Negimdinis nėštumas: rizika, simptomai ir gydymas

Negimdinis nėštumas (dar vadinamas ektopiniu nėštumu) - tai toks nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis vystosi ne gimdoje, o kitose vietose - kiaušintakyje, kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar pilvo ertmėje. Ši būklė dažniausiai nustatoma ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu - pirmajame trimestre (iki 12 nėštumo savaitės). Ji pasitaiko maždaug 2 % visų nėštumų. Negimdinis nėštumas - tai rimta ir pavojinga būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nors ši diagnozė paliečia tik apie 1-2 procentus visų nėštumų, ji gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl labai svarbu žinoti, kokie yra pirmieji simptomai, priežastys bei kada kreiptis pagalbos.

Įprasto nėštumo metu apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą, kur prisitvirtina ir ima vystytis. Negimdinis nėštumas įvyksta tuomet, kai kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kitur - dažniausiai kiaušintakyje, rečiau kiaušidėje, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje. Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis, o negydomas - kelia rimtą pavojų moters gyvybei.

Pirmieji negimdinio nėštumo simptomai

Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje:

  • Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas.
  • Kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas).
  • Skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą).
  • Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas - ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas.
  • Lengvas kraujavimas iš lytinių takų.
  • Pykinimas ir vėmimas.
  • Diskomfortas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje.
  • Aštrūs pilvo srities spazmai.
  • Silpnumas.
  • Galvos svaigimas.
  • Skausmas, plintantis į kaklą ar petį, bloga bendra savijauta.
  • Žemas arterinis kraujo spaudimas.
  • Šalčio krėtimas.
  • Skausmingas tuštinimasis.

Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.

Simptomai ir požymiai, susiję su negimdiniu nėštumu

Kas sukelia negimdinį nėštumą?

Dažniausia priežastis - sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos. Tai gali lemti:

  • Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos.
  • Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė).
  • Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų.
  • Spiralės (IUD) naudojimas.
  • Hormoniniai sutrikimai.
  • Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
  • Endometriozė - tai liga, kai audinys, paprastai randamas gimdoje, atsiranda kitose kūno dalyse.
  • Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio. Dažniausiai šį uždegimą sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chamidiozė, gonorėja.
  • Gimdos spiralė. Pastojimo tikimybė turint gimdos spiralę yra labai menka (statistika rodo, kad gimdos spiralės efektyvumas siekia 99%).
  • Prieš tai buvęs negimdinis nėštumas.
  • Amžius.
  • Pagalbinis apvaisinimas.
  • Įvairūs pažeidimai operacijų metu.

Kai kuriais atvejais priežasties nustatyti nepavyksta, tačiau rizikos veiksnių žinojimas gali padėti laiku pastebėti problemą.

Rizikos veiksniai, didinantys negimdinio nėštumo tikimybę

Kaip diagnozuojamas negimdinis nėštumas?

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:

  • Nėštumo testas: nustato žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) hormoną. Nėštumo testas dažniausiai rodo teigiamą rezultatą ir esant negimdiniam nėštumui, nes organizmas vis tiek gamina hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) - tą patį, kurį aptinka testai. Tačiau tokio nėštumo metu hCG kiekis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo atveju, todėl testas gali būti silpnai teigiamas arba rodantis neryškią antrą juostelę. Jei testas teigiamas, tačiau ultragarsas nerodo vaisiaus gimdoje, būtina nedelsiant atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima atmesti ar patvirtinti negimdinį nėštumą.
  • Ultragarsinis tyrimas: leidžia įvertinti gimdos, gimdos kaklelio, kiaušintakių ir kiaušidžių struktūrą, dydį bei nėštumo lokalizaciją. Ultragarsas - parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur.
  • Kraujo tyrimas: matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą). Hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) organizmas pradeda gaminti iškart po apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimo, todėl jo kiekis kraujyje ar šlapime yra vienas pagrindinių nėštumo rodiklių. Tačiau negimdinio nėštumo atveju hCG lygis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo metu. Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48-72 valandas, o negimdinio - didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja. Dėl to gydytojai dažnai atlieka kelių dienų intervalais kartojamus hCG tyrimus, kad įvertintų nėštumo vystymąsi. Jei hCG kiekis neauga normaliai ir ultragarsu vaisius nematomas gimdoje, kyla įtarimas dėl negimdinio nėštumo. Tokia situacija reikalauja skubios medicininės apžiūros ir gydytojo sprendimo dėl tolesnių veiksmų.
  • Kai kuriais atvejais - laparoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.
Diagnozavimo metodai: ultragarsas ir kraujo tyrimas

Gydymas: kaip elgiamasi nustačius negimdinį nėštumą

Gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir moters būklės. Ankstyvas negimdinis nėštumas, kai nėra kraujavimo ir paciento būklė stabili, dažniausiai gydomas konservatyviai. Skiriami vaistai, kurie sustabdo embriono ląstelių augimą ir suardo jau susiformavusias ląsteles. Vaistinis gydymas (metotreksatas) - taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina.

Chirurginis gydymas taikomas tais atvejais, kai negimdinis nėštumas kelia grėsmę moters sveikatai, yra plyšimo ar vidinio kraujavimo rizika, arba kai medikamentinis gydymas nėra galimas ar neefektyvus. Chirurginis gydymas - atliekamas, kai kiaušintakis plyšta arba gresia vidinis kraujavimas. Paprastai tai daroma laparoskopijos būdu, siekiant pašalinti pažeistą audinį ar kiaušintakį.

Jei negimdinis nėštumas diagnozuojamas prieš tai, kai jis tampa neatidėliotinu, gydytojas gali paskirti vaistus, kad būtų išvengta greito ląstelių dalijimosi negimdinėje masėje. Tačiau daugeliu atvejų pirmenybė teikiama operacijai, o ne vaistams.

Chirurginio gydymo metodai: laparoskopija

Kada nutrūksta negimdinis nėštumas?

Negimdinis nėštumas dažniausiai nutrūksta spontaniškai tarp 6 ir 10 nėštumo savaitės, kai vaisius nustoja vystytis dėl netinkamos prisitvirtinimo vietos. Kiaušintakis ar kita vieta, kur įsitvirtino kiaušinėlis, negali išsiplėsti tiek, kiek reikėtų vaisiui augti, todėl audiniai plyšta, sukeldami kraujavimą ir stiprų skausmą. Tokiu atveju nėštumas nutrūksta savaime, tačiau dažnai tai lydi vidinis kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Todėl, jei pasireiškia aštrus pilvo skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti moters sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.

Absoliuti dauguma negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, kuris yra siauras ir, augant apvaisintam kiaušinėliui, gali plyšti. Labai retais, pavieniais, stebuklu vadinamais atvejais moterims pavyko išnešioti kūdikį, kuris vystėsi ne gimdoje.

Ar galima pastoti po negimdinio nėštumo?

Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:

  • Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo.
  • Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės.
  • Pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.

Pastojimo po negimdinio nėštumo prognozės yra geros. Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn.

Patyrus vieną negimdinį nėštumą, padidėja kito nėštumo rizika, tačiau tai neturi trukdyti vėl pastoti. Kai visiškai atsigausite po operacijos, prieš vėl bandydami pastoti, turite apsilankyti pas gydytoją. Turite žinoti, kad po negimdinio nėštumo vėliau galima pastoti sveikai, visą laiką.

Moters reprodukcinė sveikata po negimdinio nėštumo

Emocinė pusė - ne mažiau svarbi

Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.

tags: #8 #ar #jus #apsaugo #nuo #negimdinio