Vaikų pilvo skausmai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai pilvo skausmai vaikams yra trumpalaikiai ir lengvi, tačiau kartais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias pilvo skausmo priežastis, kaip atpažinti, kada tai gali būti pavojinga, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą vaikui, patiriančiam pilvo skausmus.
Bene dažniausiai mažyliai pirštu doroja būtent į pilvo vidurį - bambos sritį. Toks nusiskundimas gali sukelti didžiulį nerimą, nes pilvo ertmėje slypi daugybė svarbių organų, o vaikai, ypač mažesnio amžiaus, retai geba tiksliai apibūdinti skausmo pobūdį, jo intensyvumą ar plitimą. Medicinos praktikoje skausmas aplink bambą yra vienas dažniausių vaikų sveikatos sutrikimų simptomų. Nors daugeliu atvejų ši problema būna trumpalaikė ir nepavojinga, susijusi su paprastais virškinimo sutrikimais ar net emociniais išgyvenimais, kartais tai gali būti pirmasis rimtos chirurginės ar terapinės ligos signalas.
Dažniausios pilvo skausmo priežastys
Vaikams pilvo skausmas gali būti sukeltas daugelio priežasčių, nuo paprastų virškinimo sutrikimų iki rimtų ligų. Pasak vaikų ligų gydytojos Agnijos Vaščiūnaitės, pilvo skausmas aplink bambą - vienas dažniausių vaikų pilvo skausmų. Dažniausios pilvo skausmo aplink bambą priežastys - įvairūs virškinimo sutrikimai (gal vaikas ne tą užvalgė arba gali turėti alergiją tam tikriems maisto produktams ir pan.).
1. Virškinimo sutrikimai
Paprasti virškinimo sutrikimai yra viena dažniausių pilvo skausmo priežasčių. Tai gali būti susiję su nesveika mityba, maisto netoleravimu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Vaikų virškinamasis traktas yra be galo jautrus emociniams svyravimams. Tarp smegenų ir žarnyno egzistuoja stiprus ryšys, vadinamas smegenų-žarnyno ašimi. Jei vaikas patiria stresą darželyje ar mokykloje, susiduria su patyčiomis, jaučia įtampą dėl artėjančio atsiskaitymo ar konfliktų šeimoje, jo kūnas gali reaguoti fiziniu skausmu. Toks skausmas, dažnai vadinamas funkciniu pilvo skausmu, yra visiškai realus, nors neturi jokios organinės ar fizinės priežasties.
Vaikų pilvo skausmai dažnai yra susiję su dujų kaupimosi arba mėšlungiu. Tai gali pasireikšti po valgio, kai oras ar nesuvirškintas maistas sukelia spazmus žarnyne. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai vaikai valgo mažai skaidulų turintį maistą, geria nepakankamai vandens ir mažai juda, lemia lėtą žarnyno peristaltiką. Susikaupusios išmatos ir dujos tempia žarnyno sieneles, o tai sukelia gana stiprų, spazminį skausmą.
Virškinimo problemos, sutrikimai - vidurių užkietėjimas, pilvo diegliai ar dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Pagrindinis virškinimo sutrikimų simptomas - diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Dažni simptomai yra skausmas ir deginimo pojūtis srityje tarp krūtinkaulio ir bambos arba pilvo pūtimas viršutinėje pilvo dalyje. Pilvo diegliai yra būdingi kūdikiams iki 6 mėn. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - virškinamojo trakto sutrikimas, sukeliantis pilvo skausmą, pilvo pūtimą ir pokyčius išmatose (viduriavimą ar vidurių užkietėjimą).
Vidurių užkietėjimas. Užkietėjus viduriams, vaikams gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas. Atlikto tyrimo duomenimis, 48 proc. vaikų, tirtų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dėl ūmaus pilvo skausmo, diagnozuotas ūminis arba lėtinis vidurių užkietėjimas ir tai buvo dažniausia pilvo skausmą nulėmusi priežastis. Vidurių užkietėjimo diagnozę reikėtų įtarti vaikams, kuriems būdingi bent 2 iš šių požymių - tuštinimasis mažiau nei 3 kartus per savaitę, išmatų nelaikymas, tiesioji žarna prisipildžiusi kietų išmatų ir tai patvirtina rektalinis digitalinis tyrimas (atliekamas retai) arba apčiuopiamos išmatų masės palpuojant pilvą, didelės masės išmatos, skausmas tuštinantis, tipiška išmatų sulaikymo poza.
2. Infekcijos
Kai kurios infekcijos gali sukelti stiprų pilvo skausmą. Šaltuoju metų laiku ar pasikeitus aplinkai (pavyzdžiui, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą), vaikai dažnai užsikrečia žarnyno virusais, tokiais kaip rotavirusas, norovirusas ar adenovirusas. Šie sukėlėjai sukelia skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimą (gastroenteritą). Virusiniam gastroenteritui (skrandžio gripui) būdingas vandeningas viduriavimas, pilvo spazmai ir skausmas, pykinimas ir vėmimas.
Kitos infekcijos - parvovirusas, enterovirusas (pvz. koksaki), gripas ir kt. Pilvo skausmai, o taip pat ir vėmimas, viduriavimas, apetito stoka įvairiomis infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams pasireiškia gerokai dažniau nei suaugusiems.
Virškinimo trakto infekcija. Vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu, gali pasireikšti karščiavimas, vėmimas, spazminis pilvo skausmas, pilvo jautrumas palpuojant dar prieš prasidedant viduriavimui. Įsidėmėtina, kad Yersinia enterocolitica sukeltam gastroenteritui būdingas dešiniojo apatinio pilvo kvadranto srities skausmas ir pilvaplėvės dirginimo požymiai, kurie gali būti kliniškai neatskiriami nuo apendicito.
Šlapimo takų infekcija. 2-5 metų vaikams pilvo skausmas ir karščiavimas yra dažniausi simptomai, kuriais pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Kūdikiams gali pasireikšti vėmimas, apetito stoka, o vyresniems nei 5 metų vaikams dažniau pasitaiko tipiniai simptomai, tokie kaip dizurija, dažnas šlapinimasis, šono skausmas. Kitos - retai pasitaikančios lėtinio pilvo skausmo priežastys - skausmas pilvo apačioje - gali būti dėl šlapimo takų infekcijos.
Faringitas. Vaikai, sergantys faringitu, gali skųstis pilvo skausmu. Ištyrus vaikus, kuriems įtartas A grupės beta hemolizinio streptokoko (AGBHS) sukeltas faringitas, paaiškėjo, kad 25 proc. vaikų, kuriems nustatytas šis sukėlėjas, ir 34 proc. vaikų, kuriems AGBHS nenustatytas, skundėsi pilvo skausmu.
Pneumonija. Vaikai, sergantys pneumonija (ypač apatinių skilčių), gali taip pat skųstis pilvo skausmu. Kiti simptomai, leidžiantys įtarti pneumonijos diagnozę, dažniausiai yra karščiavimas, tachipnėja (išliekanti nukritus temperatūrai). Daugelis kitų pneumonijos klinikinių požymių, tokių kaip kosulys, auskultaciniai ir radiologiniai plaučių pokyčiai, gali išsivystyti vėliau arba visai neišsivystyti, todėl jų nebuvimas pneumonijos diagnozės nepaneigia.
3. Psichologinės priežastys ir stresas
Kartais vaikai patiria pilvo skausmus dėl streso, nerimo arba emocinių sutrikimų. Neretai skausmas aplink bambą yra susijęs su nervine įtampa, patiriamu nerimu ar lėtiniu stresu, kurį vaikui galėjo išprovokuoti tiek nepalanki psichologinė atmosfera namuose, tiek mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikų nervų sistemos, ypač ta, kuri inervuoja virškinamąjį traktą, dar tik vystosi. Dėl šios priežasties bet koks žarnyno sudirginimas, nesvarbu, ar tai būtų susikaupę dujos, ar prasidedantis uždegimas, smegenų dažnai interpretuojamas kaip difuzinis, neaiškus skausmas centrinėje pilvo dalyje. Būtent todėl bamba tampa lyg savotišku „epicentru“, į kurį vaikas nukreipia visus savo nemalonius pojūčius.
Vaikai pilvo skausmą gali justi nerimaudami. Pasidomėkite, ar namuose, daželyje ar mokykloje vaikas nepatiria nemalonių emocijų. Kai vaikai patiria stresą ar nerimą, jų organizmas į kraują išskiria hormoną kortizolį. Ne pilvo skausmas, kurio vaikas nesuvokia arba nemoka įvardyti. Pavyzdžiui, užsisukus sėklidei juntamas labai stiprus skausmas, kurį vaikai dažnai įvardija kaip pilvo skausmą.
Viena iš dažniausių funkcinės dispepsijos priežasčių vaikystėje yra emocinė įtampa, nerimo sutrikimas, depresija, lėtinis bei ūmus stresas. Vis dėlto viena iš dažniausių funkcinės dispepsijos priežasčių vaikystėje yra emocinė įtampa, nerimo sutrikimas, depresija, lėtinis bei ūmus stresas.
4. Vaikų migrena
Kitais atvejais nuolatinis pilvo skausmas gali būti vaikų migrenos požymis. Paprastai šį negalavimą vaikas paveldi. Bukas nuolatinis skausmas, atsiradęs be konkrečios priežasties, lokalizuojasi bambos plote. Priepuolio metu vaiką gali pykinti, skaudėti galvą, jis gali išbalti ir pasibaigus priepuoliui greitai užmigti. Skausmas gali atsirasti ir dieną, ir naktį. Priepuoliai paprastai ištinka keletą kartų per savaitę ir gali pradingti keletui mėnesių. Specialaus pilvo skausmų be aiškios priežasties gydymo nėra. Vaikui galima duoti gydytojo skirtų vaistų nuo skausmo, padeda šilta vonia.
Vaikų migrenos valdymas – migrenos meistriškumo klasė: internetinis seminaras Nr. 7
Pavojingos pilvo skausmo priežastys
Pavojingos priežastys yra infekcijos, apendicitas, inkstų akmenys, uždegimai, taip pat problemos su virškinimo sistema, tokios kaip obstrukcija ar perforacija. Nors daugeliu atvejų pilvo skausmai yra trumpalaikiai ir nepavojingi, svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Apendicitas
Apendicitas - tai uždegimas priedėlio, kurio požymiai dažnai prasideda kaip pilvo skausmas aplink bambą, vėliau pereinantis į dešinįjį pilvo apatinių dalių kraštą. Nors apendicitas (kirmėlinės ataugos uždegimas) nėra pati dažniausia vaiko pilvo skausmo priežastis, tai yra būklė, kurios labiausiai bijo ir medikai, ir tėvai. Negydomas apendicitas gali trūkti ir sukelti gyvybei pavojingą pilvaplėvės uždegimą (peritonitą). Uždegimo pradžioje skausmas paprastai atsiranda būtent bambos srityje arba viršutinėje pilvo dalyje. Jis būna neaiškus, maudžiantis, vaikas gali jaustis tiesiog prastai, neturėti apetito. Tačiau per kitas 12-24 valandas skausmo pobūdis keičiasi: jis palaipsniui leidžiasi žemyn ir susitelkia apatiniame dešiniajame pilvo ketvirtyje. Skausmas stiprėja vaikui kosint, vaikštant ar atliekant kitus judesius.
Ūminis apendicitas yra dažniausia chirurginio gydymo reikalaujanti vaikų liga. Tyrimų duomenimis, ji diagnozuojama 1-8 proc. vaikų, kuriems atlikti skubūs tyrimai dėl ūminio pilvo skausmo. Trys pagrindiniai klinikiniai požymiai, leidžiantys įtarti apendicito diagnozę, yra nepraeinantis ir progresuojantis skausmas apatinio dešiniojo pilvo kvadranto srityje, skausmo lokalizacijos kitimas iš periumbilikalinės zonos į dešinįjį apatinį kvadrantą (Kocherio simptomas) ir pilvo raumenų įsitempimas. Būtina prisiminti, kad skausmo lokalizaciją lemia kirmėlinės ataugos topografija. Retrocekinės ir dubeninės apendikso padėties atveju skausmas dažniau pasireiškia iškart dešiniojo apatinio kvadranto srityje, dažnas šono skausmas, skausmo iradiacija į lytinius organus (berniukams). Taip pat būdingas vėmimas, pykinimas, apetito stoka. Apendicitu sergantis pacientas paprastai vengia judėti, guli lovoje sulenkęs kelius. Ligos pradžioje gali pasireikšti subfebrilus karščiavimas, o vystantis komplikacijoms temperatūra pakyla daugiau nei 38,5 °.
Inkstų uždegimas ar inkstų akmenys
Inkstų uždegimas ar inkstų akmenys gali sukelti stiprų pilvo skausmą. Dažnai vaikai skundžiasi skausmu juosmens srityje arba pilvo šonuose.
Chirurginės problemos (pvz., žarnų nepraeinamumas)
Chirurginės problemos - apendicitas, žarnyno nepraeinamumas, svetimkūnio prarijimas ir kt. Žarnyno nepraeinamumas - tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Dėl šio užsikimšimo maistas ar skystis negali prasiskverbti pro plonąją arba storąją žarnas. Pagrindinės žarnyno nepraeinamumo priežastys - surandėję audiniai, žarnyno susiaurėjimas ar kokio nors svetimkūnio patekimas į virškinimo traktą. Dažni žarnyno nepraeinamumo simptomai yra užeinantis ir vėl praeinantis pilvo skausmas aplink arba žemiau bambos, vidurių užkietėjimas, pilvo patinimas, nesugebėjimas išleisti susikaupusių dujų, vėmimas.
Žarnų invaginacija. Žarnų invaginacija - proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Tai dažniausia vaikų įgytojo žarnų nepraeinamumo priežastis. Dažniausiai ši patologija pasireiškia vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Invaginacijos sukeltas skausmas yra stiprus, pasireiškia staiga, kartojasi epizodais, todėl vaikas nenuraminamai verkia, kojas lenkia ir laiko pritrauktas prie pilvo. Tarp skausmo epizodų būna ramybės periodų, kai vaikas elgiasi įprastai. Taip pat būdingas vėmimas: pradžioje - skrandžio turiniu, vėliau - su tulžimi.
Svetimkūnio prarijimas
Maži vaikai dažniausiai praryja mažus lygaus paviršiaus nemaistinės kilmės objektus, kurie paprastai pasišalina natūraliai, jeigu neužstringa stemplės anatominių susiaurėjimų vietose. Žinant ar tariant, kad vaikas prarijo pavojingą objektą, galintį sukelti virškinimo trakto obstrukciją ar perforaciją, būtina kuo skubiau atlikti tyrimus ir gydyti. Tokiais pavojingais objektais laikomi aštrūs svetimkūniai (gali sukelti žarnos perforaciją), didesni nei 6 cm ilgio ar 2 cm skersmens objektai (gali sukelti obstrukciją), maitinimo elementai (apvalūs - sukelia cheminius nudegimus, pailgi - gali sukelti obstrukciją) bei magnetai (jeigu praryta daugiau nei vienas). Literatūroje aprašyta atvejų, kai vaikams, prariusiems mažus apvalius magnetus, išsivystė žarnų užsisukimas ir žarnos perforacija. Pažeidimas įvyksta, kai magnetai pritraukia vienas kitą per žarnos sienelę. Pasireiškia pilvo skausmas ir kiti nespecifiniai simptomai.
Ką daryti, kai vaikui skauda pilvą?
Žinodami, kaip padėti savo vaikui, galite sumažinti skausmą ir diskomfortą, kol bus nustatyta tikroji priežastis. Leiskite vaikui ilsėtis: Pabandykite sumažinti streso lygį ir suteikite vaikui ramybę. Skysčiai: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos, ypač jei yra viduriavimas ar vėmimas. Lengvas maistas: Jei vaikas nenori valgyti, nesiveržkite prie maisto.
Duokite vaikui gerti kuo daugiau skysčių. Duokite vaikui vaistų nuo skausmo (tiesa, venkite aspirino). Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad kamuojamiems pilvo skausmų vaikams nereikėtų duoti vaistų nuo skausmo, nes jie „paslepia“ skausmo priežastį, tačiau tai netiesa.
Kol laukiate vizito pas gydytoją arba stebite vaiko būklę namuose (jei nėra anksčiau minėtų pavojaus ženklų), yra keletas būdų, kaip galite palengvinti mažylio kančias. Pirmiausia, sukurkite ramią aplinką. Pasirūpinkite tinkamu skysčių kiekiu, ypač jei vaikas vėmė ar viduriavo. Duokite atsigerti po mažą gurkšnelį paprasto vandens ar specialaus rehidratacinio tirpalo. Venkite saldžių, gazuotų gėrimų ir sulčių, nes jie gali dar labiau sudirginti žarnyną.
Labai svarbi taisyklė, kurią akcentuoja visi pediatrai: niekada neduokite vaikui nuskausminamųjų vaistų (tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis), kol jo neapžiūrėjo gydytojas. Skausmo malšinamieji gali užmaskuoti tikrąjį ligos vaizdą.
Šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenų spazmus, atsiradusius dėl dujų kaupimosi ar vidurių užkietėjimo. Tačiau jei skausmo priežastis yra ūmus uždegimas (pvz., apendicitas), šiltas kompresas gali būklę tik pabloginti, skatindamas pūlių susidarymą ar organo trūkimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas pabudo su pilvo skausmu, pirmiausia bandykite nuraminti vaiką, pasiūlykite šiltą kompresą ir patikrinkite, ar nėra papildomų simptomų, tokių kaip vėmimas, karščiavimas ar kraujas išmatose. Visais atvejais, kai vaikas dažnai skundžiasi pilvo skausmu, reikalinga gydytojo apžiūra ir įvertinimas, ypač kai pilvo skausmai vargina vaiką, kurio artimieji serga opalige, kepenų, kasos ar uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Gydytojui svarbu identifikuoti tą mažą dalį pacientų, kuriems pilvo skausmą sukėlusi priežastis yra sudėtinga ar net pavojinga gyvybei, kada laiku būtų parinkta gydymo taktika. Nustatyti tikslią diagnozę gali būti iššūkis, nes patologijų, sukeliančių ūmų pilvo skausmą vaikams, yra labai daug. Sunkumų kyla dar ir dėl mažojo paciento kalbos barjero ar tėvų / globėjų nenoro bendradarbiauti bei klaidingos jų simptomų interpretacijos.
Gydytojai pataria tėvams išlikti budriems ir atidžiai stebėti vaiko būklės dinamiką. Viena iš tokių problemų - šlapimo takų infekcijos. Taip pat nereikėtų pamiršti bambos išvaržos. Tai būklė, kai per silpną pilvo sienos vietą bambos žiede išsiveržia riebalinis audinys ar dalis žarnos. Išvarža dažniausiai matoma kaip gumbelis bambos srityje, kuris išryškėja vaikui verkiant ar kosint. Nors dažnai bambos išvaržos būna neskausmingos ir praeina savaime vaikui augant, jei išvarža įstringa, ji sukelia stiprų skausmą, tampa kieta, paraudusi ar pamėlynavusi.
Visų pirma, gydytojas kruopščiai apčiuopia vaiko pilvą, stebėdamas raumenų įsitempimą ir skausmingus taškus. Pilvo skausmas yra kompleksinis simptomas, reikalaujantis atidaus, bet ramaus tėvų vertinimo. Kasdienis vaiko gyvenimo būdo ir organizmo siunčiamų signalų stebėjimas gali padėti išvengti daugelio su virškinimu susijusių nesklandumų. Taip pat labai naudinga vesti savotišką simptomų dienoraštį, ypač jei skausmai aplink bambą linkę pasikartoti. Fiksuojant, ką vaikas valgė, kokioje emocinėje būsenoje buvo, kada tiksliai prasidėjo ir baigėsi skausmas, surenkama vertinga informacija. Toks užrašų vedimas gydytojui gali tapti esminiu įrankiu atskiriant maisto netoleravimą, psichosomatinius reiškinius ir lėtines virškinamojo trakto ligas.
